Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1723-217/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-08
Bylos Nr.: e2-1723-217/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00877-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Romaldas Šuliokas
Ieškovas: UAB „ Zųjų paukštynas“
Atsakovas: S. D.
Trečiasis asmuo: Jonavos rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Egidija Vėbraitė, Simona Morkūnaitė

Kategorijos

2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys

Civilinė byla Nr. e2-1723-217/2022Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00877-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.6.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 8 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Romaldas Šuliokas, sekretoriaujant Audronei Palaimienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „ Zųjų paukštynas“ atstovei advokatei Simona Morkūnaitei – Ruibavičienei, atsakovei S. D., atsakovės S. D. atstovei advokatei Egidijai Vėbraitei,

trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Kristinai Reicenštein, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Rasai Bužavienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „ Zųjų paukštynas“ ieškinį atsakovei S. D. , tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracija patikslintą negatorinį ieškinį dėl įpareigojimo leisti nevaržomai naudotis bendro naudojimo keliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės S. D. priešieškinį ieškovei UAB „ Zųjų paukštynas“ tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracija dėl 7 785,00 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) žalos atlyginimo, įpareigojimo UAB „Zujų paukštynas“ pašalinti kelią .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės UAB „ Zųjų paukštynas“ atstovė Simona Morkūnaitė – Ruibavičienė teismo posėdyje ieškinį atsakovei S. D. dėl įpareigojimo leisti nevaržomai naudotis bendro naudojimo keliu Nr. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje palaikė, priešieškinį dėl 7 785,00 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) žalos atlyginimo, įpareigojimo UAB „Zujų paukštynas“ pašalinti kelią, prašė atmesti. Patikslino ieškinio reikalavimus, prašė pareigoti atsakovę leisti ieškovui naudotis vietinės reikšmės keliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suprojektuotas Jonavos r. savivaldybės tarybos 2009-12-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jonavos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“; įpareigoti atsakovę atlikti Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus per 3 mėnesius ir juos įregistruoti VĮ Registrų centre, o atsakovei neatlikus Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų leisti Ieškovei užsakyti juos atlikti, apmokėti ir pateikti registruoti viešame registre; priteisti visas Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuris patvirtintas Kauno apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Jonavos r.)“ suformavo atsakovės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau -Žemės sklypas), su projekto rezultatais, t.y. žemės sklypo preliminariais matavimais ir Žemės sklypo planu atsakovė sutiko pasirašytinai.

Žemės sklypas atsakovei nuosavybės teise valdyti, naudotis, disponuoti perduotas 1998-08-10 Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įregistruojant daiktines teises nekilnojamojo turto registre. Bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo plane nurodytas nuo 1998 m. ir žemėtvarkos žemės reformos projektuose ir ortografiniuose planuose, kurie yra laisvai prieinami visiems, o www.izeoportalas.lt matomas faktinis kelio Nr. (duomenys neskelbtini) buvimas nuo 1995 m. Žemės sklypo plane (kuris sudarytas dar KS63 koordinačių sistemoje) specialiu žymėjimu pažymėtas 4 m. pločio kelias, kuriuo naudotis atsakovė neleidžia Ieškovui, nuolatos keldama konfliktus, teigdama, kad ieškovas įrengė kelią, sugadino jos turtą ir savo veiksmais padarė jai žalą, ko pasėkoje 2020-05-22 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui pateikė pranešimą, dėl savavaldžiavimo pagal LR ANK 518 str.

Atsakovės Žemės sklypas suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant valdą natūrą atsakovei tiesiogiai. Kelias buvo ir yra bendro naudojimo kelias jungiantis rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) asfaltuotu vietinės reikšmės keliu, šią faktinė aplinkybė patvirtina Jonavos r. savivaldybės administracijos atstovė, bei į bylą pateiktas Jonavos r. savivaldybės tarybos 2009-12- 23 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jonavos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“. Administracinis teisės aktas buvo tinkamai paviešintas, yra galiojantis ir sukuriantis teisines pasekmes visiems asmenims.

Po 1998 m. atliekant kitus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, žemės reformos žemėtvarkos projektavimo darbus formuojant kitus žemės sklypus iš laisvo žemės fondo buvo suformuoti žemės sklypai (unikaliais numeriai: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). nurodytiems žemės sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai, kuriuose nurodyta gretimybė - 4 m. pločio kelias, kuris formavimo metu nepateko į formuotinus žemės sklypus. Šią faktinę aplinkybę gali patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jonavos r. saugomi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projektai.

Ieškovė nuosavybės teise valdo du žemės ūkio paskirties žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (toliau- ZP žemės sklypas) kurie įregistruoti kadastrinių matavimų pagrindu nuo 2015 m. ir Žemės sklypo plane einantis bendro naudojimo kelias nurodomas kaip gretimybė ZP žemės sklypams, per kuriuos Ieškovas ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę važiuoti neatlygintinai. Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Ieškovė Negatoriniu ieškiniu ir jo patikslinimu, siekia nutraukti ir uždrausti ateityje atlikti tokius veiksmus atsakovei, kurie pažeistų turto savininko disponavimo ir naudojimosi teise žemės sklypais. Atsakovės Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate pateiktas pranešimą dėl savivaldžiavimo pagal LR ANK 518 str. administracinio nusižengimo teisena administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta 2021-11-18 nutarimu, bei įsiteisėjusius Kauno apygardos teismo 2022-04-05 nutartimi nebuvo panaikinta. Kauno apygardos teismas konstatuojamoje dalyje iš byloje esamų neginčytinų įrodymų, kurie yra pateikti byloje, visuma neginčytinų įrodymų ir specialistų aiškinimu apimtyje nenustatė, kad ieškovas naudojasi keliu Nr. (duomenys neskelbtini) kertančiu atsakovės žemės sklypą neteisėtai, priešingai nustatė, kad atsakovės žemės sklype esantis vietinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuo 1995 m. ir jis jungia valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).?

Ieškovės žemės sklypai suformuoti Lietuvos KS 94, o atsakovės žemės sklypas suformuotas KS63, todėl žemės sklypo plotas nėra tikslus, tai patvirtina byloje pateiktas įrodymas t.y. UAB „Geodezininkai“ 2021-12-17 parengtas atsakovės žemės sklypo situacijos planas. Nurodytame plane vietinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini) neįskaičiuotas į atsakovės žemės sklypo plotą, todėl atsakovė savo neteisėtais veiksmais pažeidžia ieškovo teisę nesusijusią su nuosavybės žemės sklypais netekimu, tačiau trukdo naudotis ir valdyti juos t.y. siekia suvaržyti.

Atsakovė nepagrįstai kaltina ieškovę jos turto sugalinimu ir teikia priešieškinį reikalavimą, nes: 1)atsakovė apie kelią nurodytą schemoje tikrai žino nuo 1998 m. 2) vietinės reikšmės kelias suprojektuotas administraciniu aktu, kuris nėra panaikintas; 3) Atsakovės žemės sklypo plotas nesumažėtų atliktus tikslius kadastrinius matavimus, priešinai dėl matavimų tikslumų 0,0307 ha padidėtų, todėl jokios žalos Ieškovai nesukėlė atsakovei, nes atliekant Atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus būtų iš Atsakovės žemės sklypo ploto išimtas kelio Nr. (duomenys neskelbtini) plotas - 0,0780 ha, kuris ir taip jai nepriklauso, nepriklausė; 4) Atsakovė klaidina teismą ir kitas bylos šalis teigdama, kad kelias negali būti miško žemėje, nes atsakovė žemės sklype mišką apsodino apleistame aerodromo teritorijoje, kurio žemės sklypas jai buvo sugrąžintas teisės aktų nustatyta tvarka (žr. priedas Nr. 2), todėl taikyti Miškų įstatymo reglamentavimo nuostatas atgaline tvarka negalima, nes atsakovė mišką įveisė vėliau t.y. 2018 m., o kelias faktiškai susiformavo ir buvo pažymėtas žemės reformos projektuose, atsakovės žemės sklypo plane, bei suprojektuotas Jonavos r. savivaldybės tarybos sprendimu 2009-12-23. Vadovaujantis LR Miškų kadastro nuostatų patvirtinimo taisyklių patvirtintų LR Vyriausybės 2003-10-06 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 19 p. nustato kokie duomenys fiksuojami, registruojami miškų kadastre, t.y. nefiksuojami keliai, tačiau privažiavimas iki jų turi būti numatomas, šiuo atveju yra esamu keliu.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nes atsakovės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas, vertina, kad kadastro duomenys nėra tikslūs, bet to, mišku savo sklypą ieškovė apsodino pati, tačiau kelio neužsodino medžiais, tai patvirtina, kad atsakovė pati sutinka su esamo kelio buvimo faktu.

Kelias įrengtas Vadovaujantis žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėse rengimo metodikos patvirtinimo“, ko pasėkoje darytina dar viena pagrįsta išvada, kad ieškovas turi teisę naudotis keliu einančiu per atsakovės žemės sklypą, nes kito patekimo nėra į ieškovo ZP žemės sklypus kaip kitus suprojektuotus tik valstybinei miškų tarnybai, tiek Lietuvos Respublikos vardu registruotiems žemės sklypams.

Priešieškinį prašė atmesti, paaiškino, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, ieškovas -UAB „Zujų paukštynas“ negalėjo sunaikinti „miško pakloto“ atsakovės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nes iš byloje pateiktos su ieškiniu ortografine medžiaga kelias kertantis atsakovės žemės sklypą buvo nuo 1995 m., žemės reformos projekte taip pat pažymėtas kelias kertantis atsakovės žemės sklypą, be to Jonavos r. savivaldybės administracija savo atsiliepime nurodė, kad kelias kertantis atsakovės žemės sklypą yra įtrauktas į kelių tinklai. Atsakovė žemės sklypą nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja nuo 1998-08-10 Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Todėl akivaizdu, kad orotgrafinėje medžiagoje pateiktoje į bylą palydovu užfiksuotas kelias yra ir buvo nuo 1995 m. kai atsakovė dar nebuvo žemės sklypo savininke. Bendro naudojimo kelias Žemės sklypo plane nurodytas nuo 1998 m. ir žemėtvarkos žemės reformos projektuose ir ortografmiuose planuose, kurie yra laisvai prieinami visiems (www.tieoportalas.lt nurodomas nuo 1995 m.

Ieškovas nuosavybės teise įgijo besiribojančius žemės sklypus 2016 m. tai patvirtina į bylą pateikti NTR išrašai, o atsakovė žemės sklypą apsodino mišku parengusi miškotvarkos projektą ir pakeitė žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, tačiau žemės sklypo matavimai nėra tikslus tai patvirtina NTR išrašas pridėtas prie bylos su ieškiniu, todėl šioje dalyje atsakovė vėl klaidina teismą ir trukdo gerb. teismui pasiruošti bylos nagrinėjimui. NTR išraše 2.1 p. nurodytas matavimų tipas “ žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus“.

(Duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuris patvirtintas Kauno apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ((duomenys neskelbtini))“. Šio projekto pagrindu buvo suprojektuotas atsakovės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau -Žemės sklypas), su projekto rezultatais, t.y. Žemės sklypo preliminariais matavimais ir Žemės sklypo planu atsakovė sutiko, tai patvirtina jos parašas (žr. priedas Nr. 1).

Po 1998 m. atliekant kitus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektavimo darbus formuojant kitus žemės sklypus iš laisvo žemės fondo buvo suformuoti žemės sklypai (unikaliais numeriai: (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu valdomas (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise, priklauso valstybei, (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žemės sklypas priklauso valstybei, valdomas patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žemės sklypai valdomi nuosavybės teise - Ieškovo) nurodytiems objektams yra atlikti kadastriniai matavimai, kuriuose nurodyta gretimybė - 4 m. pločio kelias (žr. priedas ieškinyje Nr. 3).

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė nuosavybės teise valdo du žemės ūkio paskirties žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (Toliau- ZP žemės sklypas) kurie įregistruoti kadastrinių matavimų pagrindu nuo 2015 m. ir Žemės sklypo plane einantis bendro naudojimo kelias nurodomas kaip gretimybė ZP žemės sklypams, per kuriuos Ieškovas ir kiti retieji suinteresuoti asmenys turi teisę važiuoti neatlygintinai. Teismo sprendimams gali sukelti teisines pasekmes ir tretiesiems asmenims, nes bendro naudojimo kelio klausimas sprendžiamas šioje byloje, o juo gali naudotis ir įtraukti asmenys, nes jų žemės sklypų planuose yra nurodyti keliai kuris jungiasi su atsakovės sklypą kertančiu keliu, kuris kaip Jonavos r. savivaldybės administracija savo atsiliepime nurodė yra bendro naudojimo kelias nustatytas 2009-12-23 Jonavos r. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinkle išdėstymo žemėtvarkos schema į kurį ginčo kelias yra įtrauktas ir pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovė S. D. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė. Paaiškino, kad S. D. nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

Šalies argumentai

Atsakovė atvykusi į Žemės sklypą pastebėjo, kad jame yra sunaikinta miško paklotė ir įrengtas akmenų bei žvyro kelias išilgai viso vientiso Žemės sklypo, padalindamas šį žemės sklypą pusiau. Todėl atsakovė 2018-06-14 prašymu kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybę, prašydama išaiškinti kokiu pagrindu Žemės sklype buvo įrengtas kelias, pateikti visus su tuo susijusius dokumentus ir atstatyti iki tol buvusią situaciją.

Atsakovė su 2018-08-05 skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Tarnyba) ir Tarnyba 2018-11-06 raštu „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodo, kad „<...> nors ir pagal išnagrinėtą medžiagą, įtariama, Žemės sklype esančiu 4 m pločio keliu buvo planuojamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės vietinės reikšmės kelių tinklas, tačiau dėl Nacionalinei žemės tarnybai nežinomų priežasčių, Žemės sklypo suformavimo metu nebuvo numatytas nei bendro naudojimo kelias, nei kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims naudotis Žemės sklypu“.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2020-03 rašte „Dėl pranešimų, susijusių su kelio įrengimu, registracijos Nr.: 5-01-1687 IR 5-01-2218, nagrinėjimo“ nurodė, kad „pagal nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypo dalis, kurioje yra 4 m pločio kelias, nuosavybės teise priklauso Jums; nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, kurioje yra 4 m pločio kelias, niekam nėra perleistos. Kelias Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso“.

Tik ieškovei UAB „Zujų paukštynas“ 2019-04-24 paskambinus telefonu atsakovei, ieškovė pripažino, kad ji įrengė kelią atsakovės Žemės sklype. Taigi, kad nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2018-06-14, nesant savininko sutikimo, ieškovė įrengė smulkaus ir stambaus žvyro kelio dangą privačiame atsakovės Žemės sklype, tokiu būdų sunaikindama (duomenys neskelbtini) kv. m miško paklotės ir sukeldama atsakovei žalą ir neteisėtai naudojosi atsakovės žemės sklypu.

Iš ieškovės reiškiamų reikalavimų, panašu, jog ieškovė siekia, kad jai būtų užtikrinta galimybė patekti prie jai priklausančių žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), būtent per atsakovės žemės sklypą. Tačiau atsakovei nėra aišku kokiais veiksmais atsakovė pažeidžia ieškovės teises, apskritai atsakovei nėra aišku kokią subjektinę teisę ieškovė siekia apginti.

Pakartotinai nurodo, jog tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tiek Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, išnagrinėjusios ginčo situaciją, savo raštuose išaiškino, jog Žemės sklypo suformavimo metu nebuvo numatytas nei bendro naudojimo kelias, nei kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims naudotis Žemės sklypu, žemės sklypo dalis, kurioje yra 4 m pločio kelias, nuosavybės teise priklauso išimtinai atsakovei. Jokia teisė ieškovei naudotis svetimu daiktu (servitutas) nėra numatyta ar įregistruota.

Nagrinėjamu atveju ieškovės reiškiamas negatorinis ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka ir ieškovė neturi teisės ginti neva savo pažeistų teisių, todėl laikome, kad teismas turėtų palikti nenagrinėtu ieškinį šioje dalyje

Ieškovė reiškia reikalavimą įpareigoti Atsakovę atlikti Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus per 3 mėnesius ir juos įregistruoti VĮ Registrų centre, o Atsakovei neatlikus Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų leisti Ieškovei užsakyti juos atlikti ir pateikti derinti, tikrinti atsakingos institucijoms, ir įregistruoti VĮ Registrų centre, bei apmokėti už paslaugas ir teisinę registraciją VĮ Registrų centras pagal pateiktas sąskaitas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 15 punktas nustato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytais atvejais .

Mano, kad atsakovė neatliko jokių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 15 punkte nustatytų veiksmų, po kurių atsakovei kiltų pareiga atnaujinti kadastrinius matavimus. Todėl atsakovė neturi jokios pareigos atnaujinti kadastrinių matavimų, tai yra jos, kaip žemės sklypo savininkės, teisė, kuria ji gali disponuoti laisvai, nepriklausomai nuo ieškovės valios.

Remiasi tuo, kad analogiškai šią normą išaiškino ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija 2021-06-15 raštu Nr. 3IN-429 (8.1 E ) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, nurodydama atsakovei, jog „Atsižvelgdami į išdėstytas teisės aktų nuostatas, manome, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, rašte minėtu atveju, turėtų būti atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant, tačiau norėtu atkreipti dėmesį, kad žemės sklypo savininkas, norėdamas nustatyti tikslų žemės sklypo plotą (taip pat atstatyti žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius), kitus žemės sklypo kadastro duomenis, turėtų atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus.“

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo veiksmais niekaip nepažeidė ieškovės teisių, o ieškovei ieškinyje nenurodžius savo pažeistų teisių apimties, nenurodžius kokie teisės aktai atsakovės veikimu ar neveikimu buvo pažeisti, o taip pat remiantis Nuostatų 21 p., kurie numato žemės sklypo savininkui teisę, bet ne pareigą permatuoti žemės sklypo ribas ir teisę, bet ne pareigą rengti kadastrinius matavimus, laikome, jog ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Mano, kad , kad ieškovė savavališkai įrengė (duomenys neskelbtini) kv. m ploto, nuo 4.14 m iki 7.59 m pločio, stambaus ir smulkaus žvyro dangos kelią jai nuosavybės teise nepriklausančiame Miško paskirties žemės sklype ir neturėdama atsakovės sutikimo, sunaikino miško paklotę ir sukėlė atsakovei žalą.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio subjektinės teisės buvo pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą, kad jos būtų apgintos, o žalą padariusiam asmeniui taikoma civilinė atsakomybė .Mano, kad ieškovės neteisėtus veiksmus pagrindžia ta aplinkybė, kad UAB „Zujų paukštynas“ neturi nustatyto servituto, kuris ieškovei suteiktų teisę naudotis ir važiuoti per atsakovės Žemės sklypą. Su atsakove inžinerinio įrenginio – kelio įrengimas nebuvo derinamas, nebuvo gautas sutikimas įrengti jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kelią.

Mano, kad ieškovė vykdė statybos darbus ir įrengė inžinerinį statinį – kelią, jai nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype ir neturėdamas žemės sklypo savininko sutikimo, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d.

Skaičiuoja žalą, kai UAB „Zujų paukštynas“ įrengė smulkaus ir stambaus žvyro kelio dangą privačiame Žemės sklype, buvo sunaikindamas (duomenys neskelbtini) kv. m miško paklotės ir savavališkais veiksmais atsakovei buvo sukelta 7 785 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) žala. Žalos masto dydis įrengto kelio dangos plotas apskaičiuotas remiantis UAB „Geomatininkų grupė“ kelio išpildomosios nuotraukos pagrindu po koordinačių vietoje užfiksavimo.

Žalos dydis apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, kuri naudojama įvertinti valstybiniam miškui padarytai žalai. Žalos dydis apskaičiuotas po 3 Eur už 1 kv. m sunaikintos miško paklotės. Iki tol šioje vietoje augo veja, buvo numatyta siaura priešgaisrinė linija. Tačiau po stambaus ir smulkaus žvyro kelio dangos įrengimo, miško paklotė buvo padengta žvyru, suplūkta ir sunkiasvore technika išvažinėta, tokiu būdu sunaikinant augusią augmeniją, kad vėl šioje vietoje galėtų augti želdiniai, kaip yra numatyta miškų ūkio paskirties žemės sklype, turėtų būti pašalinta danga ir atkurta miško paklotė.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės grindžiamos antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2021 m. gegužės 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 13.

Mano, kad yra priežastinis ryšys dėl padarytos žalos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrengė kelio dangą, šioje vietoje buvusi miško paklotė yra sunaikinta, todėl laikome, kad tarp ieškovės neteisėtų veiksmų – kelio dangos įrengimo ir kilusios žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys.

Apibendrinus, laiko , kad vyrauja visi civilinę atsakomybę nustatantys pagrindai , prašo priteisti iš ieškovės 7 785 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) žalos.

Prašo iš pirmojo priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę atkurti buvusią iki pažeidimo padėtį – pašalinti įrengtą statinį.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė Rasa Bužavienė teismo posėdyje paaiškino, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, Atsakovė nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Kauno apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 03-4862 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo Jonavos rajone“ ir sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei S. D.“, Atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į I. L. ir Z. Z. (duomenys neskelbtini) valdytą (duomenys neskelbtini) ha žemę, grąžinant natūra (duomenys neskelbtini) ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

1998 m. lapkričio 2 d. žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Šio sklypo plane M 1:10000, sudarytame 1998 m. kovo 30 d., punktyrinėmis linijomis pažymėti trys 4 m. pločio keliai. Tačiau žemės tvarkymo archyvinėje byloje saugomuose dokumentuose – 1998 m. sausio 7 d. grąžinamos natūra žemės sklypo(ų) ribų paženklinimo-parodymo akte, 1998 m. kovo 30 d. žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo brėžinyje M 1:10000, kontūrų plotų skaičiavimo žinialapyje, nėra įrašų, patvirtinančių, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane pažymėti keliai (ar kelias) yra bendro naudojimo ir yra neįskaičiuoti į sklypo plotą.

(Duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Jonavos r.)“ (toliau – Projektas), buvo įbraižytos nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Projekte kaip ir sklypo 1998 m. kovo 30 d. plane M 1:10000 yra nurodyti trys 4 m. keliai, kertantys Atsakovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt) esančiame ortografiniame žemėlapyje, 4 m ploto kelias, išilgai kertantis Atsakovės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pažymėtas dar nuo 1995 m. ir jis jungia valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo pažymėtos Projekte, tik 1999 m., darytina išvada, kad šis sklypas privatizivamo metu nebuvo suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir jo dokumentuose, dėl Nacionalinei žemės tarnybai nežinomų priežasčių, keliai/ar vienas iš kelių nebuvo pažymėti/tas kaip bendrojo naudojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Pagal Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys.

Jonavos rajono savivaldybė atsižvelgdama į žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius ir įvertinus vietinės reikšmės kelių tinklo poreikį, įtraukė atsakovės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pusiau dalijantį kelią į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos r. sav. tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas kelias yra pažymėtas ir kadastro žemėlapyje, tačiau jis kaip inžinerinis statinys nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Ieškovė byloje pateikė negatorinį ieškinį, kuriame vieną išreikalavimų suformulavo – įpareigoti Atsakovę atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, o jei nesutikus leisti tai padaryti Ieškovei. Tačiau procesiniame dokumente ieškovė nėra argumentavusi kokiu būdu Atsakovės neatlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai (preliminarūs matavimai) pažeidžia jos kaip gretimų žemės sklypų savininkės teises. Taip pat manytina, kad Atsakovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti .Reikalavimas atlikti kadastrinius matavimus ar nustatyti tai padaryti pačiai Ieškovei turėtų būti atmestas.

Dėl kitų ieškinyje pateiktų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba atsižvelgdama į tai, kad jame nėra ginčijami jos priimti administraciniai aktai bei veiksmai, palieka spręsti teismo nuožiūra.

Trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė Kristina Reicenštein teismo posėdyje paaiškino, kad 2021 m. birželio 04 d. Jonavos rajono savivaldybės administracija (toliau - Tretysis asmuo) gavo ieškovo UAB „Zujų paukštynas“ ieškinį dėl nuosavybės teisių užtikrinimo nevaržomai naudotis bendrojo naudojimo keliu, kuriame teismo prašoma: žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kertantį kelią pripažinti bendrojo naudojimo keliu; įpareigoti atsakovę atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus per 3 mėnesius ir juos įregistruoti VĮ Registrų centre, o Atsakovei neatlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų, leisti ieškovei užsakyti juos atlikti ir pateikti derinti, tikrinti atsakingoms institucijoms ir įregistruoti VĮ Registrų centre bei apmokėti už paslaugas ir teisinę registraciją VĮ Registrų centras pagal pateiktas sąskaitas.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, Atsakovė nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi - vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Taip pat svarbu pažymėti, jog Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, jog vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Atsižvelgiant į šią nuostatą - 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą - į kurį ginčo kelias yra įtrauktas ir pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi, Jonavos rajono savivaldybė atsižvelgdama į žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius ir įvertinus vietinės reikšmės kelių tinklo poreikį, įtraukė Atsakovės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pusiau dalijantį kelią į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas kelias yra pažymėtas ir kadastro žemėlapyje.

Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (ergą omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu f CK 4.98 straipsnis).

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinyje atmestini visiškai .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų nurodė, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011: 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012: 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013: 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015 ir kt.). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008: 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010: 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012: kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

Byloje pateikti ir surinkti įrodymai: 1998-03-30 S. D. Žemės sklypo planas(grąžinamos natūra žemės valdos),VĮ,,Registreų centras“ ; žemės sklypo planai- žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-09-25 planas ; T. V. laikinas 1996-09-05 žemės sklypo planas ; 2016-06-20 žemės sklypo ribų planas(pažymėtas kadastro žemėlapyje) su atžymėtu keliu 4 m; žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, Gretimų žemės sklypų planai ir nekilnojamojo turto išrašai;

2021-03-05 nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas (Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), žemės reformos projekto ištrauka, kurioje 9 p. įregistruota teritorijos, kurioms taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos - Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis) daiktui: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.1., Įregistravimo pagrindas- 2019-06-06 Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2166 2019-12-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-711; Schema ir ortografiniai duomenys nuo 1995 m. iki 2021 m.;

Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus pateikė su atsiliepimu įrodymus- 1998-01-07 ribų paženklinimo akto kopiją, 1998-03-30 ribų nustatymo brėžinio ir plotų skaičiavimo žinialapio kopijos, 1998 m. žemės sklypo plano kopija. 1998-08-10 įsakymo kopija; 1998-08-10 sprendimo kopija, 1999-08-26 įsakymo su priedu kopija ;Ortografinio žemėlapio kopija . Nekilnojamojo turto registro išrašų kopijos ,Vietinės reikšmės kelių išdėstymo schemos kopija ,kadastro žemėlapio.

Jonavos rajono savivaldybės administracija pateikė 2009-12-23 Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuriuo patvirtinta vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schema; pateikta vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schema.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, atsakovė nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, jog vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Atsižvelgiant į šią nuostatą - 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1TS-370 patvirtino Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą - į kurį ginčo kelias yra įtrauktas ir pažym ėtas Nr. UP-034.

Jonavos rajono savivaldybė atsižvelgdama į žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius ir įvertinus vietinės reikšmės kelių tinklo poreikį, įtraukė Atsakovės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pusiau dalijantį kelią į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas kelias yra pažymėtas ir kadastro žemėlapyje.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu CK 4.98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011: 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012: 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013: 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015 ir kt.). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008: 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010: 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012: kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje buvo parengtas žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuris patvirtintas Kauno apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 02-03- 4996 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Jonavos r.)“, pagal kurį buvo suformuotas S. D. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Iš pateikto 2021 m. kovo 5 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, matyti, kad minėtame žemės sklype, yra nustatyta kelių apsaugos zona. Iš pateiktų žemės sklypų ortofoto, taip pat Geoportal, žemės sklypų planų matyti, kad tarp atsakovės žemės sklypo viduriu, eina kelias.

Iš 1998 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 03-4852, „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo Jonavos rajone“ ir 1998 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskrities sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog S. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, kurį sudaro (duomenys neskelbtini) ha žemės ir 12,45 ha miško.

Iš 1998 m. sausio 7 d. grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, nustatoma, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta kelio sanitarinė apsaugos zona (30 m pločio);

Iš byloje pateikto ribų nustatymo brėžinio, matyti, S. D., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) ha, žemės sklypo ribos. Iš S. D. grąžinamos natūra žemės valdos Nr. (duomenys neskelbtini) plano, matyti, kad žemės sklypo viduryje pažymėtas kelias.

Iš 2009 m. gruodžio 23 d. vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, pažymėtas kelias vedantis iš Baltromiškės į Makštavos k., pažymėtas (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, kartografinės duomenų bazės fragmento, matyti, pažymėtas kelias.

Iš 2018 m. lapkričio 6 d. Nacionalinės žėmės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad žemės sklypą pusiau kertantis 4 m pločio kelias jungia rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). Baltromiškės kaimo asfaltuotu vietiniu keliu. Rašte nurodoma, kad šiuo keliu buvo planuojamas Upininkėlių kadastro vietovės vietinės reikšmės kelių tinklas, tačiau dėl nežinomų priežasčių, žemės sklypo suformavimo metu nebuvo numatytas nei bendro naudojimo kelias, nei kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims naudotis žemės sklypu.

Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos rašto „Dėl pranešimų, susijusių su kelio įrengimu, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nagrinėjimo“, matyti, kad tarnyba svarstė, jog dokumentuose nėra įrašų patvirtinančių, jog žemės sklype yra pažymėtas bendro naudojimo kelias. Šis kelias nėra įteisintas jokiuose nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose, nei kaip bendro naudojimo kelias, nei kaip servitutinis kelias.

Iš kelio išpildomosios nuotaraukos, matyti, kad žemės sklypo viduriu eina kelias.

Iš 2021 m. gegužės 10 d. antstolės Sonatos Vaicekauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad atvykus į S. D. nuosavybės teise priklausantį miškų ūkio paskirties (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, fiksuojama, kad žemės sklype įrengtas kelias. Beveik visa kelio danga yra stambaus ir smulkaus žvyro mišinio, nėra miško paklotės.

Iš 2021 m. gruodžio 17 d. žemės sklypo situacijos schemos, matyti, kad žemės sklypo viduriu eina kelias.

Iš 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Jonavos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad kelias (duomenys neskelbtini), yra vietinės reikšmės kėlias.

Iš 2019 m. birželio 11 d. pasiūlymo „Dėl 4 m pločio kelio servituto nustatymo sandorio tvarka“, matyti, kad atsakovei buvo siūlyta nustatyti 4 m pločio kelio servitutą per žemės sklypą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis iki sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

Iš Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus rašto Nr. ((duomenys neskelbtini))nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose ginčo kelias yra, tik pažymėtas, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba jo nėra suprojektavusi, nes šią funkciją atlieka Jonavos rajono savivaldybės administracija.

Iš pateikto pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, matyti, kad žemės sklypo servitutų sklype nėra įregistruota. Iš 2019 m. sausio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus „Žemės naudojimo patikrinimo akto“, matyti, kad miškų paskirties žemės sklypą kerta 4 m pločio kelias, kuris yra pažymėtas Kauno apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Faktinės situacijos patikrinimo metu nustatyta, kad bendro naudojimo kelio danga yra gruntinė, sustiprinta nestambrios frakcijos akmenukais, sankasos kelias neturi. S. D. trukdymo požymių naudoti žemę pagal nustatytą paskirtį nenustatyta.

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Pažymėtina, kad LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

LR CK 1.138 str. numato teisių gynimo būdus, civilines teises įstatymų numatytais atvejais gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos - 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį;

6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams civilinio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

Atsakovė S. D. su ieškiniu nesutiko, teismo posėdyje paaiškino, kad neuždraudė keliu (duomenys neskelbtini) naudotis naudotis ieškovei UAB,,Zujų paukštynas“, nebuvo sudarytos fizinės kliutys naudotis keliu, esant neaiškiam kelio statusui, neatliktri kelio kadastriniai matavimai, ji iki galo nėra įregistruotas, kreipėsi į atitinkamas institucijas išsiaiškinti dėl kelio statuso ir jo pašalinimo, tai negali būti vertinama kaip priešingas teisei atsakovės elgesys.

Atsižvelgtina, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi - vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovę leisti ieškovui naudotis vietinės reikšmės keliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suprojektuotas Jonavos r. savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jonavos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“, atmestinas jo neįrodžius, kad atsakovė yra šio kelio savininkė, kad uždraudė ar sudarė fizines ar kitokias realias kliūtis naudotius ieškovei šiuo Vietinės reikšmės keliu Nr. (duomenys neskelbtini), neesant atsakovės kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus per 3 mėnesius ir juos įregistruoti VĮ Registrų centre, o atsakovei neatlikus Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų leisti ieškovei užsakyti juos atlikti, apmokėti ir pateikti registruoti viešame registre atmestinas, kadangi atsakovė S. D. nėra kelio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė; atasakovė pati sprendžia, kokių sklypų kadastrinius matavimus atlikti, ar tai jai būtina. Atsižvelgdama į žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius ir įvertinus vietinės reikšmės kelių tinklo poreikį, Jonavos rajono savivaldybė įtraukė atsakovės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pusiau dalijantį kelią į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas kelias yra pažymėtas ir kadastro žemėlapyje.

Iš ieškovo reiškiamų reikalavimų teismas sprendžia, jog ieškovas siekia, kad jam būtų užtikrinta galimybė patekti prie jam priklausančių žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), būtent einančiu keliu per atsakovės žemės sklypą. Tačiau nėra įrodyta kokiais kokiais tyčiniais veiksmais atsakovė pažeidžia ieškovo teises. Ieškovas neįrodė, kad jo teisės yra pažeistos, neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.245-6.249 straipsniuose), ieškinys atmestinas jo neįrodžius.

Priešieškinio reikalavimai atlyginti S. D. 7 785,00 Eur žalą pagal pateiktą paskaičiavimą, įpareigoti UAB „Zujų paukštynas“ pašalinti apie (duomenys neskelbtini) kv. m ploto kelią pagal UAB „Geomatininkų grupė“ matininko A. P. 2021 m. balandžio 21 d. parengtą kelio išpildomąją nuotrauką per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovei to nepadarius gera valia, praėjus nustatytam terminui, leisti atsakovei pašalinti įrengtą kelią priverstine tvarka, patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės, atmestini, kadangi atsakovė S. D. nėra kelio savininkė. Jonavos rajono savivaldybė atsižvelgdama į žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius ir įvertinus vietinės reikšmės kelių tinklo poreikį, įtraukė atsakovės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pusiau dalijantį kelią į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas kelias yra pažymėtas ir kadastro žemėlapyje. Atsakovė nėra kelio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė.

UAB „Zujų paukštynas“ negalėjo sunaikinti „miško pakloto“ atsakovės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengdamas kelią, nes iš byloje pateiktos su ieškiniu ortografine medžiaga kelias kertantis atsakovės žemės sklypą buvo nuo 1995 m., žemės reformos projekte taip pat pažymėtas kelias kertantis atsakovės žemės sklypą, be to Jonavos r. savivaldybės administracija savo atsiliepime nurodė, kad kelias kertantis atsakovės žemės sklypą yra įtrauktas. Atsakovė žemės sklypą nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja nuo 1998 m. rugpjūčio 10 d., Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ortotgrafinėje medžiagoje pateiktoje į bylą palydovu užfiksuotas kelias yra ir buvo nuo 1995 m. kai atsakovė dar nebuvo žemės sklypo savininke. Bendro naudojimo kelias Žemės sklypo plane nurodytas nuo 1998 m. ir žemėtvarkos žemės reformos projektuose ir ortografmiuose planuose, kurie yra laisvai prieinami visiems , tai patvirtina pateiktas įrodymas (www.tieoportalas.lt nurodomas nuo 1995 m.

Ieškovas nuosavybės teise įgijo besiribojančius žemės sklypus 2016 m. tai patvirtina į bylą pateikti NTR išrašai, o atsakovė žemės sklypą apsodino mišku parengusi miškotvarkos projektą ir pakeitė žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, tačiau žemės sklypo matavimai nėra tikslus tai patvirtina NTR išrašas pridėtas prie bylos su ieškiniu NTR išraše 2.1 p. nurodytas matavimų tipas “ žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus“.

(Duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuris patvirtintas Kauno apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Jonavos r.)“. Šio projekto pagrindu buvo suprojektuotas atsakovės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau -Žemės sklypas), su projekto rezultatais, t.y. Žemės sklypo preliminariais matavimais ir Žemės sklypo planu . Neesant įrodytam žalos faktui, kad padaryta žala, neesant tikslųų įregistruotų kadastrinių matavimų, ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas jo neįrodžius neesant galimybės nustatyti žalos fakto.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio taisykles. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas UAB ,,Zujų paukštynas“ prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, sumokėtą žyminį mokestį , įrodymų rinkimo išlaidas, pateikta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 205,70 Eur sumai, 2021-05-07 75 Eur žyminio mokesčio kvitas (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Šioje byloje atsakovės interesus 2021 m. kovo 15 d. Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo pagrindu atstovauja Advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai, atsakovė prašymu DOK-141775 prašo priteisti iš UAB ,,Zujų paukštynas“ naudai 7504,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinį ir priešieškinį bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 23,60 Eur priteistinos iš šalių lygiomis dalimis po 11,80 Eur(Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,260, 265-268, 270 straipsniais

nusprendžia:

uždarosios akcinės bendrovės ,,Zujų paukštynas“ patikslintą negatorinį ieškinį atsakovei S. D., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracija įpareigoti atsakovę leisti ieškovui naudotis vietinės reikšmės keliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suprojektuotas Jonavos r. savivaldybės tarybos 2009-12-23 sprendimu Nr. 1TS-370 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“, įpareigoti atsakovę atlikti Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus per 3 mėnesius ir juos įregistruoti VĮ Registrų centre, o atsakovei neatlikus Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų leisti Ieškovei užsakyti juos atlikti, apmokėti ir pateikti registruoti viešame registre, atmesti jo neįrodžius.

Atsakovės S. D. priešieškinį ieškovei UAB „ Zųjų paukštynas“ tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracija dėl 7 785,00 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) žalos atlyginimo, dėl įpareigojimo UAB „Zujų paukštynas“ pašalinti apie (duomenys neskelbtini) kv. m ploto kelią pagal UAB „Geomatininkų grupė“ matininko A. P. 2021-04-21 parengtą kelio išpildomąją nuotrauką , ieškovei to nepadarius gera valia, praėjus nustatytam terminui, leisti atsakovei pašalinti įrengtą kelią priverstine tvarka, patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės, atmesti priešieškinio reikalavimų neįrodžius.

Bylinėjimosi išlaidas tarp šalių atmetus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, palikti nepaskirstytas ir iš ieškovė atsakovei, iš atsakovės ieškovei, nepriteisti.

Priteisi valstybei iš ieškovės UAB ,,Zujų paukštynas“ įmonės kodas 18313133, iš atsakovės S. D. gim. (duomenys neskelbtini) po 11,80 Eur (vienuolika eurų 80 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, mokėti VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas: 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėjas Romaldas Šuliokas