Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inteko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria sustabdyta byla, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inteko“ ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: E. G., V. I. (V. I.) ir K. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Teismas negalėjo sustabdyti civilinės bylos CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes nebuvo tam vienos iš būtinų sąlygų, nes bylą nagrinėjantis teismas pats gali nustatyti aplinkybes, kurios gali būti nustatytos kitoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, sustabdymas bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, bylos sustabdymui būtinų sąlygų neanalizavo bei nenurodė, kodėl negali išnagrinėti bylos. Nesant tokių nutarties motyvų, nutartis naikintina kaip absoliučiai negaliojanti (CPK 291 str. 1 d. 5 p., 329 str. 2 d. 4 p.). Panaikinus nutartį dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, teismas paprastai perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau nagrinėjamu atveju tai prieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems civilinio proceso tikslams, todėl prašo priimti naują procesinį sprendimą – atsisakyti stabdyti bylą.

2) Aplinkybė, jog „nuo 2012 m. spalio 2 d., kai bendrovės akcininkais tapo M. M. ir E. G., iki pat bankroto bylos iškėlimo faktiniais bendrovės vadovais buvo M. M. ir E. G.“, sudaro ieškovo pareikšto ieškinio faktinį pagrindą. Tai reiškia, kad teismas ne tik gali, bet ir turi minėtą aplinkybę nustatyti būtent šioje byloje, nes ji sudaro šios bylos įrodinėjimo dalyką. Jokių kliūčių išnagrinėti pareikštą ieškinį ir nustatyti minėtas aplinkybes šioje byloje nėra. Kad teismui nėra jokių kliūčių nustatyti minėtą aplinkybę šioje byloje, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ši byla jau buvo net du kartus išnagrinėta iš esmės. Šioje byloje neegzistuoja ir CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytas fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas. Siekiant išvengti tų pačių faktinių aplinkybių ir atitinkamų ieškovo argumentų teisinio kvalifikavimo, proceso įstatymas numato galimybę teismui sujungti vienarūšes bylas į vieną bylą (CPK 136 str. 4 d.), o to nepadarius, teismas privalo išnagrinėti bylą.

3) Teismas, be pakankamo pagrindo sustabdydamas šią bylą, pažeidė ne tik CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus bei CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, bet ir ieškovo teisę į tinkamą teismo procesą, t.y. viešąjį interesą. Teismas neįvertino ir to, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios bankroto procedūra negali būti užbaigta tol, kol nėra baigti teisminiai ginčai, kuriuose dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškovas. Siekdamas proceso operatyvumo, teismas jau anksčiau galėjo kreiptis į teismo pirmininką dėl bylų sujungimo, tačiau to nepadarė. Dėl bylų sujungimo nesikreipė ne tik šis teismas, bet ir kitas teismas kitoje byloje. Todėl šioje proceso stadijoje proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus labiausiai atitiktų kuo greitesnis bylos išnagrinėjimas, o ne bylos sustabdymas, tikslu ją vėliau sujungti su kita byla.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį pirmiausiai CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teigdamas, kad teismas tinkamai neargumentavo nutarties, t.y. nepasisakė dėl visų bylos sustabdymui būtinų sąlygų. Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas nutarties motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012). Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis yra motyvuota, išdėstant argumentus, dėl ko ir kokiais pagrindais byla sustabdoma, todėl nėra pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Kitų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. Pagal bylos sustabdymo pagrindus skiriamos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis (CPK 164 str.). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas.

Nors skundžiamoje teismo nutartyje buvo nurodyti du civilinės bylos sustabdymo pagrindai (CPK 163 str. 3 p. ir 164 str. 4 p.), tačiau iš nutarties turinio akivaizdu, kad esminis bylos sustabdymo pagrindas buvo kita nagrinėjama civilinė byla, be kurios, teismo nuomone, išnagrinėjimo negalimas šios bylos išnagrinėjimas iš esmės (CPK 163 str. 3 p.). Pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla turi būti sustabdoma CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kad reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjama ir kita civilinė byla Nr. 2-21086-779/2014 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-13770-2014-4) yra panašios savo faktiniu pagrindu bei iš dalies sutampančiu nagrinėjimo dalyku, tačiau bylose pareikšti reikalavimai skirtingiems atsakovams, t.y. skirtingiems buvusiems BUAB „Inteko“ vadovams ir akcininkams. Todėl kiekvienoje byloje kaip teisiškai reikšminga, o dėl to nagrinėtina aplinkybė dėl M. M. ar E. G. teisinio statuso ir užimamų pareigų konkrečiu laikotarpiu iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nors sutiktina, kad nagrinėjant ieškinio reikalavimų pagrįstumą konkretaus vieno iš atsakovų atžvilgiu gali abejose bylose bylos nagrinėjimo ribos sutapti (šiuo atveju tai, ar nuo 2012 m. spalio 2 d., kai bendrovės akcininkais tapo M. M. ir E. G., iki pat bankroto bylos iškėlimo faktiniais bendrovės vadovais buvo M. M. ir E. G.), tačiau tai nesudaro pagrindo šią civilinę bylą stabdyti. Šios bylos faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės, ar nuo 2012 m. spalio 2 d. faktiniu BUAB „Inteko“ vadovu buvo atsakovas M. M., gali būti ir turi būti nustatytos nagrinėjamoje byloje. Kliūčių tokioms aplinkybėms nustatyti pirmosios instancijos teismas nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Tuo tarpu tų pačių faktinių aplinkybių neteisingam ar skirtingam teisiniam klasifikavimui išspręsti tinkamas apeliacijos institutas (CPK 301 str.).

Svarstant, ar teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą iki kitų civilinių bylų išnagrinėjimo, reikia nustatyti ir tai, ar dėl bylos sustabdymo nepagrįstai neužtruks jos išnagrinėjimas, ar nėra pagrindo sujungti kelių susijusių bylų, kad jos būtų išnagrinėtos greičiau ir operatyviau (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-687/2014; 2013 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1220/2013; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-342/2012). Bylos duomenys įrodo, kad nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimas buvo jau du kartus iš esmės atnaujintas ir po antrojo atnaujinimo civilinė byla sustabdyta, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas tik dar labiau prailgintų bylos nagrinėjimą. Nagrinėjimo metu civilinių bylų sujungimas taip pat nėra galimas, nes teismų informacinė sistema LITEKO įrodo (CPK 179 str. 3 d.), kad civilinė byla Nr. 2-21086-779/2014 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-13770-2014-4), iki kurios išnagrinėjimo sustabdyta nagrinėjama byla, jau išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu. Sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo daroma prielaida, jog, apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bus kreiptasi dėl civilinių bylų sujungimo, tuo labiau nepateisina civilinės bylos sustabdymo bei neužtikrina bylų nagrinėjimo koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.).

Remiantis išdėstytais argumentais, skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti.