Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Rimvydas Norkus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nabukas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nabukas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Libros holdingas“, T. P., R. R., N. N., M. Š. dėl 2008 m. lapkričio 19 d. uždarosios akcinės bendrovės „Nabukas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties papildomo susitarimo protokolo pripažinimo negaliojančiu, vienašalio uždarosios akcinės bendrovės „Libros holdingas“ įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, 500 000 Lt skolos ir palūkanų priteisimo bei pagal AS PAREX banka netiesioginį ieškinį atsakovui uždarosios akcinės bendrovės „Libros holdingas“ dėl bendrovės „Libros holdingas“ įpareigojimo vykdyti 2008 m. spalio 8 d. uždarosios akcinės bendrovės „Nabukas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LHN/01, pervedant bendrovei „Nabukas“ priklausančius 500 000 Lt tiesiogiai jos kreditoriui AS PAREX banka, trečiasis asmuo T. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ši civilinė byla susideda iš trijų Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi sujungtų bylų:

Civilinė byla Nr. 2-3883-392/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Nabukas“ ieškinį atsakovams UAB „Libros holdingas“ bei fiziniams asmenims T. P., R. R., N. N., M. Š., trečiasis asmuo AS PAREX banka dėl 2008 m. lapkričio 19 d. UAB „Nabukas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LHN/01 Papildomo susitarimo protokolo pripažinimo negaliojančiu, 500000 Lt skolos, palūkanų bei procesinių palūkanų priteisimo (III t.);

Civilinė byla Nr. 2-6074-798/2011 pagal ieškovo AS PAREX banka netiesioginį ieškinį atsakovui UAB „Libros holdingas“, tretieji asmenys T. P., R. R., N. N., M. Š., BUAB „Nabukas“ dėl bendrovės „Libros holdingas“ įpareigojimo vykdyti 2008 m. spalio 8 d. UAB „Nabukas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LHN/01, pervedant bendrovei „Nabukas“ priklausančius 500000 Lt tiesiogiai jos kreditoriui AS PAREX banka (I t.).

Civilinė byla Nr. 2-3992-262/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Nabukas“ ieškinį atsakovui UAB „Libros holdingas“, trečiasis asmuo AS PAREX banka dėl 2009 m. sausio 15 d. vienašalio UAB „Libros holdingas“ įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu (II t.).

Atsakovas UAB „Libros Holdingas“ pateikė prašymą šią bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pagal ieškovo UAB „Libros Holdingas“ ieškinį atsakovams T. P., R. R., N. N. bei M. Š. dėl UAB „Nabukas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad tarp Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamos bylos ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos yra prejudicinis ryšys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, nustačius privalomąjį civilinės bylos sustabdymo pagrindą (CPK 163 str. 1 d. 3 p.), byla sustabdyta, kol bus baigta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti byla dėl UAB „Nabukas“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LHN/01 nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra priimtas nagrinėti UAB „Libros holdingas“ ieškinys atsakovams T. P., R. R., N. N., M. Š., trečiajam asmeniui UAB „Nabukas“. Iš byloje pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškinys grindžiamas tuo, jog atsakovai akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LHN/01 iš esmės pažeidė, nes nepasirašė priedo prie sutarties, pagal kurį turėjo garantuoti įsipareigojimų ieškovo kontroliuojamoms įmonėms vykdymą ir perimti laidavimą iš T. J.. Taigi ieškinio pagrindu nurodomas atsakovų netinkamas sutarties vykdymas. Ieškiniu prašoma akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LHN/01 nutraukti ir taikyti restituciją, grąžinant ieškovui Sutarties dalyku buvusias paprastąsias vardines bendrovės akcijas.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškiniai yra susiję su akcijų pirkimo – pardavimo sutartiesNr. LHN/01 2.3. punktu, kuriame nustatyta, kad pardavėjas po akcijų pardavimo sutarties pasirašymo įsipareigoja iki 2008 m. lapkričio 18 d. neatlygintinai investuoti pardavimo metu esančio Bendrovės nuostolio dalies dengimui į UAB „Nabukas“ 500 000 Lt, kurie bus pervedami tiesiogiai AB „Parex bankas“, padengti kreditavimo sutartimi Nr. KS/784 paimtą kredito dalį. Taip pat byloje ginčijamas 2008 m. lapkričio 19 d. papildomas susitarimo protokolas, kuriuo akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LHN/01 2.3. punktas buvo pakeistas.

Pirmosios instancijos teismas įžvelgė minėtų bylų tarpusavio ryšį, nurodydamas, kad tenkinus Vilniaus miesto apylinkės teisme pareikštą ieškinį, išnyks ieškinio tenkinimo pagrindas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. Apeliantas pripažįsta, kad bylos yra glaudžiai susijusios, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje prašoma nutraukti sutartis yra tas sandoris, kurio pagrindu kiekvienas iš ieškovų Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje yra pareiškę savo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodyto bylos sustabdymo pagrindo buvimo. Kadangi atskiruoju skundu bylų tarpusavio ryšys ir pagrindo sustabdyti bylą buvimas nėra ginčijamas, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (CPK 320, 338 str.), dėl ryšio tarp nagrinėjamų bylų buvimo plačiau nepasisako.

Visi atskirojo skundo argumentai susiję su tuo, jog bylos stabdymas yra netikslingas, nes tą patį tikslą galima ekonomiškiau ir operatyviau pasiekti sujungus Vilniaus apygardos teisme ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas bylas. Vertindamas atskirojo skundo argumentus dėl bylos sustabdymo netikslingumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas paprastai užsitęsia. Tokios neigiamos pasekmės kartais iš dalies gali būti išvengtos vietoje bylos sustabdymo naudojant bylų sujungimo institutą (CPK 136 str. 4 d.). Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai. Jei panašaus pobūdžio priešiniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, siekdamas greičiau išnagrinėti abi bylas, gali vienos iš jų nestabdyti, bet jas sujungti, taip realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), nes atskiras bylų nagrinėjimas gali užvilkinti ginčo išsprendimą ir taip būtų neužtikrintas vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką – įgyvendinimas (CPK 2 str.). Bylų sujungimas ir išskyrimas – tai civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą, t. y. atsižvelgia į kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau išnagrinėti civilinę bylą (bylas), nes ne visada bylų sujungimas padeda pasiekti nurodytus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008).Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kadnet formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-342/2012). Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo ir bylų sujungimo instituto taikymo be to yra nurodęs, kad esant dideliems teismų darbo krūviams ir ilgiems bylų išnagrinėjimo terminams, nėra racionalu, kad iš tų pačių teisinių santykių kilusius ginčus nagrinėtų skirtingi teismai, todėl yra panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria byla sustabdyta (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1687/2011). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad sprendžiant, kuriuo institutu (bylos sustabdymo ar bylų sujungimo) naudotis, svarbios visos susijusių bylų aplinkybės: bylose keliamų klausimų pobūdis, bylose dalyvaujančių asmenų skaičius, proceso stadija, kurioje yra susijusios bylos, šalių procesinis elgesys (proceso vilkinimo tikimybė) ir kt. Esant galimybei taikyti tiek bylos sustabdymo, tiek bylų sujungimo institutus, svarbu nustatyti, kurio iš jų taikymas leis greičiausiai, mažiausių teismo ir byloje dalyvaujančių pastangų dėka pasiekti civilinio proceso tikslus.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla dar yra pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, ieškovas yra pareiškęs patikslintą ieškinį (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolas). Kiek užsitęs tos bylos nagrinėjimas sudėtinga prognozuoti. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pasirengimo nagrinėti bylą stadija yra baigta (2012 m. birželio 11 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje), šalių reikalavimai ir atsikirtimai yra suformuluoti, yra surinkti bylai išnagrinėti reikalingi įrodymai. Neabejotina, kad tiek sujungus bylas, tiek sustabdžius Vilniaus apygardos teismo bylos nagrinėjimą, ši byla bus nagrinėjama ilgiau. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje yra sujungtos trys bylos, susijusios su tos pačios akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LHN/01 vykdymu, šios bylos apimtis yra didelė. Jos apimtis dar labiau padidėtų, prie jos prijungus reikalavimą dėl minėtos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LHN/01 nutraukimo. Vilniaus apygardos teismui tektų aiškintis naujas ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su akcijų pirkimo – pardavimo sutarties šalių ketinimais ir su pagrindo nutraukti tą sutartį buvimu ar nebuvimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių aplinkybių nustatymas ir išsiaiškinimas galėtų vykti ekonomiškiau ir operatyviau Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, kadangi teismas jau yra iš dalies susipažinęs su akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybėmis bei žino šalis siejančių santykių pobūdį. Svarbu tai, kad atsakovas UAB „Libros holdingas“ Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje savo gynybą nuo pareikšto ieškinio iš dalies grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis grindžia savo pareikštą ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LHN/01 nutraukimo. 2012 m. balandžio 2 d. atsiliepime į ieškovo BUAB „Nabukas“ patikslintą ieškinį savo poziciją dėl sutarties nevykdymo be kita ko grindė tuo, kad naujieji UAB „Nabukas“ akcininkai neperėmė iš T. J. laidavimo (t. IV, b.l. 67). Ši aplinkybė yra ieškinio pagrindas Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, todėl Vilniaus apygardos teisme jau iš dalies pradėtos tirti aplinkybės, kurios nurodytos ieškinyje dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LHN/01 nutraukimo. Teisiškai reikšminga ir tai, kad sustabdytoji byla pradėta nagrinėti 2009 metais, todėl proceso operatyvumo užtikrinimui turi būti teikiamas prioritetas.

Įvertinęs nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bylų sujungimas sudaro sąlygas sparčiau ir teisingai išnagrinėti bylas, nei Vilniaus apygardos teismo bylos sustabdymas, kol bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo byla dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LHN/01 nutraukimo. Bylų sujungimui nesudaro kliūčių aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje papildomai dalyvauja AS PAREX banka, kuris nėra įtrauktas į Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos nagrinėjimą. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, sudarančias bylos sustabdymo pagrindą, tačiau į savo vertinimą neįtraukė proceso ekonomiškumo ir operatyvumo argumentų.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdyta byla, naikinama ir atsakovo prašymas sustabdyti bylą netenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Atskiruoju skundu taip pat prašoma sujungti Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamas bylas. CPK 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Atkreiptinas dėmesys, jog ši norma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), aiškinama kaip suteikianti teisę apygardos teismui, nustačiusiam, kad kitame apygardos teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pačiam prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą. Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į Lietuvos apeliacinį teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-71/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-95/2012). Taigi Vilniaus apygardos teismas turi teisinę galimybę pats išspręsti bylų sujungimo klausimą, prie nagrinėjamos bylos prijungdamas Vilniaus miesto apylinkės teisme vėliau iškeltą civilinę bylą.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8d. nutartį panaikinti.