Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1915-657/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi bylų sujungimo klausimas perduotas spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Pagal šią normą apygardos teismas, nustatęs, kad kitame apygardos teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme pirmąja instancija yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pats turi teisę prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą. Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į Lietuvos apeliacinį teismą. Šioje civilinėje byloje gautas atsakovo prašymas dėl bylų sujungimo perduotas spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Nors Kauno apygardos teismas turėjo teisinę galimybę pats išspręsti bylų sujungimo klausimą, tačiau siekiant šio klausimo išsprendimo operatyvumo, jį išsprendžia Lietuvos apeliacinis teismas (CPK 7 str.).

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas neabejotinai turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Nagrinėjamu atveju, susipažinus su Kauno apygardos teismo pateikta civiline byla Nr. 2-1915-657/2012 bei Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. 2-4283-567/2012, yra pagrindas spręsti, kad šios civilinės bylos yra susijusios tarpusavyje ir jas sujungus ginčas tarp šalių bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje ieškovė I. M. yra pareiškusi ieškinį atsakovui VšĮ Kauno klinikinei ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – L. K. ir L. L. Vienas iš dokumentų, kuriuo ieškinyje remiasi ieškovė I. M. – LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. 56-19. VšĮ Kauno klinikinė ligoninė padavė ieškinį atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijai Vilniaus apygardos teisme, kuriuo prašo teismo panaikinti LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 56-19 kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei atleisti VšĮ Kauno klinikinę ligoninę nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą trečiajam asmeniui – I. M. Taigi, šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios ir Vilniaus apygardos teisme iškeltos bylos rezultatas gali turėti tiesioginės reikšmės Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos rezultatui. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama pagrindinė byla dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat į šalių gyvenamąsias ir buveinės vietas bei laikantis civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų konstatuojama, kad abu ginčai bus greičiau ir teisingai išnagrinėti juos sujungus į vieną bylą ir perdavus abu kartu nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1915-657/2012 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-4283-567/2012, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-4283-567/2012 prie civilinės bylos Nr. 2-1915-657/2012, ir perduoti jas kartu nagrinėti Kauno apygardos teismui.