Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo teisėjos J. S. 2012 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-262-527/2012 pagal ieškovės AB ,,Ūkio bankas“ ieškinį atsakovams A. D. ir J. R. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – BUAB ,,MODERUS“, BUAB ,,Moderus LT“, J. D. ir S. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-262-527/2012 iškelta pagal ieškovo AB ,,Ūkio bankas“ 2009 m. liepos 9 d. ieškinį atsakovams UAB ,,Moderus LT“, A. D. ir J. R. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – UAB ,,MODERUS“, J. D. ir S. R. Ieškovas suteikė trečiajam asmeniui UAB „MODERUS“ 3.800.000 Lt kreditą. Už trečiojo asmens UAB „MODERUS“ tinkamą prievolių pagal šią sutartį įvykdymą laidavo atsakovai. Ieškovas 2012 m. liepos 5 d. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų A. D. ir J. R. solidariai 3.710.000 Lt negrąžintą paskolą, 45.415,67 Lt palūkanas, 4.710,91 Lt delspinigius, 44.211 Lt išieškojimo išlaidas, 255 Lt, viso 3.804.337,58 Lt, bei 6 procentų dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „MODERUS“ savo prievolių pagal kreditavimo sutartį tinkamai nevykdė, todėl 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi byloje Nr. 76V/2009 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja D. K. nutarė iš šios bendrovės ieškovui išieškoti skolą (3.710.000 Lt negrąžintą paskolą, 74.554,14 Lt palūkanas, 4.710,91 Lt delspinigius, 275 Lt išieškojimo išlaidas, viso 3.789.540,05 Lt), o taip pat 255 Lt žyminį mokestį bei 6 procentų dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus.

Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1563-798/2012 iškelta pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovams AB „Ūkio bankas“ J. R. dėl laidavimo sutarties, sudarytos tarp jos sutuoktinio J. R. ir AB ,,Ūkio bankas“, pripažinimo negaliojančia. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimai atsakovams, kaip laiduotojams, kildinami iš sutarties, kuri ginčijama Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Be to, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2840-232/2012 iškelta bankroto byla pagrindiniam skolininkui BUAB ,,MODERUS“, o civilinėje byloje Nr. B2-1599-798/2012 – bankroto byla laiduotojui BUAB „Moderus LT“. Šiose bankroto bylose patvirtinti 3.804.337,58 Lt AB ,,Ūkio bankas“ kreditoriniai reikalavimai, kuriuos sudaro įsiskolinimai atitinkamai pagal kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartį. Laidavimo sutarčių 6.12 punkte nustatytas sutartinis teismingumas – Kauno apylinkės ar Kauno apygardos teismai.

Kauno apygardos teismas, nustatęs, kad sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1563-798/2012 turės reikšmę sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-262-527/2012, 2012 m. liepos 12 d. nutartimi nutarė kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką (Civilinių bylų skyriaus pirmininką) nuspręsti dėl Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-262-527/2012 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1563-798/2012 sujungimo, įvertinus aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamos iškeltos bankroto bylos BUAB ,,MODERUS“ (Nr. B2-2840-232/2012) ir BUAB ,,Moderus LT“ (Nr. B2-1599-798/2012).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas sujungti bylas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Atkreiptinas dėmesys, jog ši norma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), aiškinama kaip suteikianti teisę apygardos teismui, nustačiusiam, kad kitame apygardos teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pačiam prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą. Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į Lietuvos apeliacinį teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2KT-71/2012). Taigi, Kauno apygardos teismas turėjo teisinę galimybę pats išspręsti bylų sujungimo klausimą, tačiau Kauno apygardos teismui tokia procesine galimybe nepasinaudojus, yra pagrindas šį procesinį klausimą spręsti Lietuvos apeliaciniame teisme.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas neabejotinai turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Susipažinus su Kauno apygardos teismo pateikta civiline byla Nr. 2-262-527/2012 bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančia informacija apie Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1563-798/2012, yra pagrindas spręsti, kad šios civilinės bylos yra susijusios tarpusavyje ir jas sujungus ginčas tarp šalių bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau. Kauno apygardos teismo byloje sprendžiamas ieškovo AB ,,Ūkio bankas“ reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovų A. Danylos ir J. Romaševski pagal laidavimo sutartis, vienos kurių teisėtumą ieškovė S. Romaševska ginčija Vilniaus apygardos teisme. Abiejose bylose dalyvauja tos pačios šalys: AB ,,Ūkio bankas“, S. Romaševskaja ir J. Romaševski, tik jos turi skirtingą procesinį statusą. Akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos rezultatas turės įtakos Kauno apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos rezultatui, todėl sujungus bylas ginčas bus išspręstas operatyviau, laikantis civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų (CPK 7 str.). Taip pat bus išvengta galimo vienos iš bylų sustabdymo, siekiant išnagrinėti vieną bylą nereikės laukti kitos bylos nagrinėjimo pabaigos.

Sprendžiant dėl teismo, kuris turi nagrinėti sujungtas civilines bylas, atsižvelgiama į teismų darbo krūvius, į tai, kad Kauno apygardos teismo civilinė byla pradėta 2009 m. liepos 13 d. ir yra bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, o Vilniaus apygardos teismo – pradėta 2011 m. rugsėjo 7 d. ir yra pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Be to, Vilniaus apygardos teisme ginčijamos laidavimo sutarties (t. 1, b. l. 30) 6.12 punkte nustatyta, kad ginčai dėl šios sutarties vykdymo, nepavykus jų išspręsti derybų keliu, nagrinėjami Kauno apylinkės arba Kauno apygardos teismuose. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos pagrindinio skolininko BUAB ,,MODERUS“ (Nr. B2-2840-232/2012) bei laiduotojo BUAB ,,Moderus LT“ (Nr. B2-1599-798/2012) bankroto bylos, kuriose patvirtinti AB ,,Ūkio bankas“ kreditoriniai reikalavimai, atsiradę iš kreditavimo ir laidavimo sutarčių, sujungiamų bylų anksčiau neprijungus prie bankroto bylų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byla negali būti perduodama Kauno apygardos teismui. Juo labiau, kad reikalavimas bankrutavusiai įmonei – laiduotojui BUAB ,,Moderus LT“ Kauno apygardos teisme nėra pareikštas, nes, kaip minėta, kreditorinis reikalavimas šio laiduotojo atžvilgiu jau patvirtintas jo bankroto byloje.

Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1563-798/2012 prijungtina prie Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-262-527/2012.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1563-798/2012 ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-262-527/2012, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-1563-798/2012 prie civilinės bylos Nr. 2-262-527/2012 ir perduoti jas kartu nagrinėti Kauno apygardos teismui.