Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. F. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. F. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas: pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir A. F. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. kovo 28 d.

Kardomoji priemonė suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinama.

R. B. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. kovo 28 d.

Kardomoji priemonė suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinama.

Nukentėjusios A. D. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jai solidariai iš nuteistųjų A. F. ir R. B. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 390 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur už advokato paslaugas.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista solidariai iš nuteistųjų A. F. bei R. B. 1 873,51 Eur už nukentėjusios A. D. M. gydymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. F. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 25 d., apie 15.30 val. veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, įsibrovė į A. D. M. namus (esančius (duomenys neskelbtini)) kur bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtą prieš A. D. M., t. y. padarydami ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių, padarė jai poodines kraujosruvas galvoje ir kairėje rankoje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvas abiejų lūpų gleivinėje, muštines žaizdas viršutinėje lūpoje ir dešiniame momenyje, po to nukentėjusiai pasireiškė neigiamos psichinio pobūdžio pasekmės – psichikos sutrikimas subkortikinė kraujagyslinė demencija, tai sukėlė nukentėjusiai A. D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei pagrobė auksinį moterišką vestuvinį žiedą 150 Eur vertės, auksinį vyrišką vestuvinį žiedą 200 Eur vertės, auksinį ažūrinį moterišką žiedą 600 Eur vertės, apie 40 Eur grynųjų pinigų bei mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ 50 Eur vertės, taip bendrais veiksmais nukentėjusiai A. D. M. padarė bendrą 1 040 Eur turtinę žalą.

2. Be to, A. F. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį 46 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga, kurios sudėtyje rasta 0,00189 g masės narkotinės medžiagos karfentanilio ir 0,310 g masės narkotinės medžiagos metadono, kuriuos laikė bute (esančiame: (duomenys neskelbtini)) iki kol 2019 m. kovo 28 d. kratos metu minėtos medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų.

3. R. B. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 25 d., apie 15.30 val. veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. F. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, įsibrovė į A. D. M. namus (esančius adresu: (duomenys neskelbtini)) kur bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš A. D. M., t. y. padarydami ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių, padarė jai poodines kraujosruvas galvoje ir kairėje rankoje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvas abiejų lūpų gleivinėje, muštines žaizdas viršutinėje lūpoje ir dešiniame momenyje, po to nukentėjusiai pasireiškė neigiamos psichinio pobūdžio pasekmės – psichikos sutrikimas subkortikinė kraujagyslinė demencija, tai sukėlė nukentėjusiai A. D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei pagrobė auksinį moterišką vestuvinį žiedą 150 Eur vertės, auksinį vyrišką vestuvinį žiedą 200 Eur vertės, auksinį ažūrinį moterišką žiedą 600 Eur vertės, apie 40 Eur grynųjų pinigų bei mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ 50 Eur vertės, taip bendrais veiksmais nukentėjusiai A. D. M. padarė bendrą 1 040 Eur turtinę žalą.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. F. bei nuteistųjų gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti juose išdėstytais motyvais, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. F. ir R. B. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Dėl nuteistojo A. F. apeliacinio skundo

9. Iš nuteistojo A. F. apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis neneigia, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis jis įgijo ir laikė narkotines medžiagas (3 t., b. l. 106 – 114, 120 – 123), kurių sudėtyje rasta 0,00189 g masės narkotinės medžiagos „karfentanilio“ ir 0,310 g – „metodo“, tačiau neigia šias narkotines medžiagas platinęs (t. y., laikęs narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti). Šiuo pagrindu, prašo jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį.

10. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

11. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

12. Ši nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Už BK 260 straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015).

13. Aukščiau minėtos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, yra atribojamos pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą bei subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai dėl esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs ir iš esmės argumentuojami ginčijant pirmosios instancijos teismo atlikta įrodymų vertinimą, jų pakankamumą ir patikimumą, faktinių aplinkybių nustatymą ir netinkamą BK 260 straipsnio 2 dalies taikymą.

15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų esminiais pažeidimais gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1 – 4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1 – 4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016 ir kt.).

16. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė nuteistąjį A. F. (kuris parodė, jog „narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms“), liudytojus vyriausiąjį tyrėją R. D. (kuris parodė, kad „narkotikus rado jo kolega, negirdėjo, kad būtų daromas spaudimas“) ir vyriausiąją tyrėją R. A. (kuri atliko kratą), pagarsino liudytojos A. M. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 181 – 183), 2019 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. liepos 2 ir 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus (2 t., b. l. 111 – 118, 129 – 132), 2019 m. kovo 28 d. kratos protokolą (3 t., b. l. 69 – 72), 2019 m. gegužės 20 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 121 – 123), Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 106 – 114), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro informaciją (2 t., b. l. 23) ir kitą rašytinę bylos medžiagą. Teismas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, – nuteistojo A. F. ginčijamas aplinkybes dėl narkotinių medžiagų platinimo, nustatė palyginęs nuteistojo parodymus su kitų byloje surinktų įrodymų visuma, kurią sudaro nuteistojo ir liudytojų parodymai, protokoluose užfiksuoti duomenys, pokalbių ir susirašinėjimų (naudojant mobiliojo ryšio priemones) turinys bei kiti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nuosekliai ir išsamiai išdėstyti rašytiniai bylos įrodymai, ir įvertinęs jų patikimumą ir pakankamumą.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos bei teisingai vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visumos analize ir vertinimu, atskleidė A. F. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti.

18. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš šios dalies dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymo. Bet kurio kito dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) ar tai, kad nusikaltimo dalykas nebuvo realizuotas (nepasiekė adresato) dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, neturi įtakos visos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2007, 2K- 585/2010, 2K-618/2010, 2K-124/2011, 2K-451/2013).

19. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. F. suvokė, jog laiko narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti. Nors, A. F. buvo sulaikytas, tačiau neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas ir laikymas, turinti tikslą jas platinti, sudaro baigto nusikaltimo sudėtį.

20. Skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta A. M. pripažinti liudytoja, paneigia – 2019 m. lapkričio 22 d. ir 2019 m. gruodžio 5 d. teismo nutarys dėl A. M. atvesdinimo policijos pagalba į teisiamuosius posėdžius (5 t., b. l. 76, 100); 2019 m. gruodžio 4 d. bei 2019 m. gruodžio 23 d. tarnybiniai pranešimai dėl A. M. atvesdinimo, kuriuose nurodoma, kad atvesdinti į teisiamuosius posėdžius nėra galimybės (5 t., b. l. 89, 115). Be to, 2019 m. gruodžio 30 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti A. M. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 181 – 183). Taigi, liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo parodė, kad „nieko nežino apie rastus narkotikus ir apie tai, jog jie iš viso buvo laikomi bute, tačiau žino, kad A. F. narkotikais neprekiavo“.

21. Vien ta aplinkybė, kad liudytojai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nėra pagrindo jų parodymus, be kita ko, svarbius ir kitų įrodymų patikrinimui bei jų vertinimui, laikyti kaip nepatikimus.

22. Pažymėtina, jog 2019 m. kovo 28 d, atliktos kratos A. F. gyvenamojoje vietoje metu buvo rastas polietileninis maišelis su 46 vnt. folijos pakelių, kuriuose atlikus specialiųjų žinių reikalaujančius tyrimus nustatyta, kad gelsvai baltos spalvos miltelių iš 46 vnt. folijos lankstinukų (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtyje yra narkotinės medžiagos – „karfentanilio“, kurio masė yra 0,00189 g bei „metodo“ – 0,310 g.

23. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ – 0,00189 g „karfentanilio (Carfentanyl)“ ir 0,310 g „metadono“ yra laikoma dideliu šių psichotropinių medžiagų kiekiu (t. y., remiantis 1961 m. Bendrosios konvencijos I sąrašu „karfentanilio (Carfentanyl)“ didelis kiekis (daugiau kaip) yra 0,0006 g, tačiau „metadonas (Methadone)“ – 1 g (tačiau, nedidelis kiekis (ne daugiau kaip) – 0,2 g.)).

24. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K- 155- 693/2016, 2K-35-1073/2019).

25. Apibendrinat tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų nepažeidė.

26. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2014, 2K-352/2013, 2K-516/2011).

27. Taigi, nuteistojo A. F. neteisėtai disponuotos narkotinių medžiagų kiekis pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas kaip atitinkantis BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyko požymius.

28. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, jos koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K- 436-489/2016, 2K-207-699/2017).

29. Be kita ko, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuoti pokalbiai, – A. F. atžvilgiu atliekamas tyrimas (2 t., b. l. 111 – 116, 129 – 139) – (duomenys neskelbtini) pokalbis, 2019 m. kovo 24 d. 11:14:55 val., iš A. F. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išeinantis skambutis į Nr. (duomenys neskelbtini) – „<...> Vyras: tu kur vakar pardavei, tai tokia pilna pas tave yra? A. F.: na, tokia „baika“ papuolė, supranti būna ir didesnių ir mažesnių, supranti? Vyras: tai kad būtų normaliai, nes jeigu bus mažos, tai vieną kartą privažiuos ir daugiau neatvažiuos, supranti? A. F.: privažiuok tiesiog su pinigais, gerai? Vyras: gerai gerai, normaliai, kad viskas būtų normaliai, tvarkingai. A. F.: o kur vakar daviau normalus? Vyras: na, jis neblogas toks, neblogas. A. F.: gerai, aš dabar padarysiu tau po didesnes, kad viskas būtų normaliai <...>“ (2 t., b. l. 115); (duomenys neskelbtini) pokalbis, 2019 m. kovo 24 d., 00:41:15 val., – „<...> Vyras: na tai ką ten tas trupinys, ten trečdalis, jis sako taip papuolė, tu sakai, kad tu specialiai taip padarei, tai jūs apsispręskite <...>“ (2 t., b. l. 132, 133); (duomenys neskelbtini) pokalbis, 2019 m. kovo 15 d., išeinantis skambutis iš Nr. (duomenys neskelbtini) – iš šio pokalbio turimo matyti, kad A. F. važiuoja parsivežti narkotikų (2 t., b. l. 137, 139). Atkreiptinas dėmesys, jog teisiamojo posėdžio metu klausant garso įrašus, A. F. pripažino, jog „atpažįsta savo balsą“ (5 t., b. l. 127).

30. Bylos medžiaga tik patvirtina tai, kad nuteistasis A. F. narkotines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių medžiagų.

31. Taigi, nuteistojo iškeltą versiją, jog jis kalbėdamas telefonu apie narkotines medžiagas, tyčia melavo asmenims, norintiems įsigyti narkotinių medžiagų, norėdamas juos apgauti, – prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems anksčiau aptartiems įrodymams (t. y., telefoninių pokalbių išklotinėse nurodytiems duomenims, ir tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tik kaip siekį palengvinti sau padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už jo padarytą ginčijama nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, šioje byloje paskirta bausmė atitinka BK 41 ir 54 straipsniuose išdėstytus reikalavimus ir yra teisinga.

33. Be to, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (ankstesni jo teistumai už nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje) neduoda pagrindo daryti išvadą, kad A. F. yra linkęs keisti gyvenimo būdą ir nedaryti teisės pažeidimų.

34. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas buvo šališkas A. F. atžvilgiu. Tačiau, baudžiamojo proceso šališkumas iš esmės siejamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

35. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K- 122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K- 217- 699/2015).

36. Šiuo atveju, jokių konkrečių baudžiamojo proceso šališkumo požymių nėra, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti šį baudžiamąjį procesą šališku. Taigi, daroma išvada, kad nuteistojo A. F. teisė į nešališką baudžiamąjį procesą nebuvo pažeista.

37. Apibendrinat visą tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo A. F. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo R. B. apeliacinio skundo.

38. Iš nuteistojo R. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo ją sušvelninti.

39. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

40. Skirdamas bausmę R. B., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis teistas net 11 kartų už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178, 180, 182, 189, 214, 215, 259 ir 260 straipsniuose, teisiamas nuo 2003 m. (4 t., b. l. 79 – 84), bausmę atlikęs, teistumai neišnykę, 25 kartus baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 88 – 97), psichiatrinėje klinikoje nesigydė (4 t., b. l. 74, 76), priklausomybės ligų centre neregistruotas (4 t., b. l. 78). Baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad R. B. prisipažino padaręs baudžiamo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nusikalstama veika padaryta prieš asmenį, kuris dėl senatvės buvo bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, teismas pagrįstai R. B. už nusikalstamos veikos padarymą parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

41. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą turėjo skirti jam švelnesnę bausmę – nemotyvuoti ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju griežčiausios rūšies bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta pagrįstai atsižvelgiant į tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė nebe pirmą kartą. Manyti, kad laisvės atėmimo bausmė už šią veiką yra per griežta, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad paskyrus nuteistajam R. B. švelnesnę bausmę, nei laisvės atėmimas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje.

42. Įvertinus R. B. asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumą, buvusius teistumus, menkas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, – nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas tik paskatintu nuteistąjį ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

43. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

44. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad baudžiama laisvės atėmimu iki 7 metų. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, nors prokurorė prašė jam skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis bausmės skyrimo dalyje yra motyvuotas, pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl keisti nuosprendį nuteistojo R. B. apeliacinio skundo motyvais, jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistųjų A. F. ir R. B. apeliacinius skundus atmesti.