Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Audronei Tulauskienei, Dianai Vorvul-Krištapaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Palienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus iki paskiriamos laisvės apribojimo bausmės vykdymo (atlikimo) pabaigos: 1) neatlygintinai išdirbti 100 val. (vieną šimtą valandų) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam G. K. padarytą 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) turtinę žalą arba ją pašalinti savo darbu; 3) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jam iš V. R. 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. R. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. vasario 29 d. apie 08.00 val. laiku iš žemės ūkio gamybinių pastatų (fermų), esančių (duomenys neskelbtini), teritorijos slapta pagrobė ir pardavė į metalo laužo supirktuvę svetimą jam turtą – 3 000 Eur vertės G. K. priklausančią savadarbę traktoriaus priekabą-platformą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. R. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Palienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu.

Dėl įrodymų vertinimo

10. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, nuteistojo gynėjos prašymu buvo apklaustas liudytojas R. K., kuris anot V. R., gali patvirtinti kam priklausė savadarbė traktoriaus priekaba-platforma. Liudytojas nurodė, jog yra V. R. ir G. K. kaimynas, savadarbė traktoriaus priekaba-platforma priklausė V. Ž., kuris šiuo metu yra miręs. Liudytojas teigė, kad padėdavo V. Ž. ir seniai eidamas pro šalį girdėjo kaip V. R. ir V. Ž. kalbėjo dėl priekabos atidavimo, tačiau ar V. R. priekaba buvo dovanota ar atiduota jis nežino. Be to, liudytojas apibūdino ir priekabą nurodydamas, kad ji buvo metaliniais bortais, dideliais ratais, dugnas padarytas iš metalo, šonuose buvo lentelės, priekaba nebuvo savadarbė, ja veždavo grūdinius produktus (2 t., b. l. 102–103). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šio liudytojo parodymai nepatvirtina nuteistojo versijos, jog savadarbė traktoriaus priekaba-platforma priklausė V. R.. Liudytojas R. K. šiuo atveju ne tik negalėjo patvirtinti, kad dėl priekabos atidavimo V. R. buvo susitarta ir ši priekaba jam buvo atiduota, tačiau akivaizdu, kad apibūdino ir visai kita priekabą nurodydamas skirtingus jos požymius, nes nukentėjusysis teigė, jog priekaba buvo savadarbė, tuo tarpu liudytojas nurodė priešingai, be to apibūdindamas priekabą liudytojas nurodė, kad jos dugnas buvo metalinis, nors iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad jos dugnas buvo išdėtas lentomis, ja neveždavo birių grūdinių kultūrų, nukentėjusysis ją naudojo šieno ritinių pervežimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio liudytojo parodymai analizuojant juos kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste, negali būti laikytini patikimais.

12. Nuteistojo gynėja taip pat ginčijo aplinkybę, kad įvykio metu priekaba iš tiesų stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog aptariama priekaba stovėjo kitoje kelio pusėje nei ferma, pažymėta numeriu 7 (2 t., b. l. 91–92, 96–97). Pažymėtina, kad priešingai nei teigia nuteistojo gynėja, įvykio vietos apžiūros protokole buvo nurodyta, jog įvykio vieta yra atoki, o artimiausias įvykio vietai pastatas yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13–22). Paprastai kuomet nėra galimybės įvykio vietą susieti su konkrečiu adresu, kaip šiuo atveju, pasirenkamas artimiausio pastato arba aiškiai suprantamo be identifikuojamo objekto adresas. Taigi, nors šiuo atveju aptariama priekaba galėjo nestovėti būtent adreso (duomenys neskelbtini) taške, tačiau tai buvo artimiausias adresas, su kuriuo policijos pareigūnai galėjo susieti įvykio vietą. Juolab, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priekabos stovėjimo vieta šiuo atveju nėra esminė aplinkybė, kuri galėtų daryti įtakos nuteistojo kaltės klausimo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptarti duomenys, t. y. tai, kad savadarbė traktoriaus priekaba-platforma stovėjo būtent nukentėjusiajam priklausančioje teritorijoje, G. K. verčiasi ūkine veikla, todėl tokio pobūdžio priekabą jis tikrai galėjo naudoti ūkininkaudamas bei tiksliai apibūdino tam tikras išskirtines priekabos savybes, suponuoja išvadą, kad iš tiesų minima priekaba priklausė nukentėjusiajam.

13. Šiuo atveju akivaizdu, kad V. R. ne kartą matęs toje pačioje vietoje stovėjusią svetimą, savadarbę traktoriaus priekabą-platformą, pasitelkęs kitus asmenis dėl priekabos dydžio ir svorio, sumanė ją nuvežti į metalo laužo supirktuvę ir ją pardavus kaip metalo laužą už tai gauti pinigų. Tai, kad su liudytojais, kurie nežinojo apie jo daromą nusikalstamą veiką, nuteistasis į įvykio vietą atvyko darbo dienos rytą ir nesislėpdamas savaime nesuponuoja išvados, kad V. R. nesuvokė grobiantis svetimą turtą ir nepatvirtina, jog manė į metalo laužo supirktuvę vežantis parduoti sau priklausantį turtą, nes kaip jau minėta šioje nutartyje, įvykio vieta buvo nuošali ir atoki, todėl tikimybė sutikti kitų asmenų – nedidelė, juolab pats nuteistasis nurodydavo vis pravažiuodavęs pro vietą, kurioje stovėjo priekaba, tad galėjo stebėti ir spręsti, ar toje vietoje asmenų judėjimas yra aktyvus ar retas. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. R. pagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs vagystę, tuo tarpu jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

14. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrindą sumažinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nurodytą savadarbės traktoriaus priekabos-platformos vertę, laikant, kad pagrobtos savadarbės traktoriaus priekabos-platformos vertė yra ne 3 000 Eur, o 2 200 Eur, apie tai plačiau pasisakant šios nutarties dalyje sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu prašytos priteisti turtinės žalos dydžio. Šios faktinės aplinkybės (dėl pagrobto turto vertės sumažinimo) pakeitimas įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, dėl kurios nuteistas V. R. neturi, jo teisinės padėties nesunkina, todėl yra leistinas.

Dėl nuteistajam V. R. paskirtos bausmės

15. Nuteistasis V. R. ir jo gynėja skunde prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

16. Teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies bei BK 54 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

17. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriame be kitų pakeitimų, įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai. Po šių pakeitimų kaltininkui parenkamos ir skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas ne nuo jos vidurkio, o įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenkant švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį bei nustatant skiriamos bausmės dydį. Be to, keitėsi ir BK 61 straipsnio 4 dalis, įtvirtinant, kad, be kita ko, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

18. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistajam V. R. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus iki paskiriamos laisvės apribojimo bausmės vykdymo (atlikimo) pabaigos: 1) neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam G. K. padarytą 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) turtinę žalą arba ją pašalinti savo darbu; 3) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

19. Apylinkės teismas nuteistajam parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. R. savo teisei priešingais veiksmais siekė finansinės naudos, nusikalstamai veikai įgyvendinti pasitelkė kitų asmenų, nežinojusių apie jo nusikalstamą sumanymą, pagalbą. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio (recidyvistas ir pavojingas recidyvistas) redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573), kurioje numatoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios šio straipsnio 1 dalies redakcijos ši nauja norma skiriasi tuo, kad teismas gali, tačiau neprivalo asmenį pripažinti recidyvistu, bei nutaręs asmenį pripažinti recidyvistu, tokį savo sprendimą turi motyvuoti.

20. Nagrinėjamu atveju V. R. praeityje Lietuvos Respublikoje yra teistas du kartus – Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 9 d. nuosprendžiu (bausmę atlikęs 2010 m. spalio 18 d.) bei Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu (nusikalstamas veikas įvykdė būdamas pilnametis), kuriuo jam paskirta bausmė – bauda. Antstolių registro duomenimis šiuo metu vis dar yra vykdomas priverstinis baudos išieškojimas, todėl laikytina, kad nuteistasis jam paskirtos bausmės yra neatlikęs. Taigi, šią naują nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, V. R. įvykdė iš tiesų turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

21. Kaip jau minėta, naujai įsigaliojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje įtvirtinta, kad teismas asmenį pripažindamas recidyvistu šią aplinkybę nustato ne savaime, tačiau motyvuotu sprendimu. Šiuo atveju nuteistasis yra teisiamas trečią kartą, praeityje jis buvo teistas už neteisėtą valstybės sienos perėjimą bei kontrabandą, be to, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis) (Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendis). Taip pat V. R. ne kartą teistas ir užsienio valstybėse už nusikaltimus mokesčių tvarkai, neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis bei vagystę (1 t., b. l. 164–168). Taigi, matyti, kad nuteistasis yra linkęs daryti įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, dažniausiai turėjusias finansinį pobūdį, t. y. tokias, iš kurių neteisėtu būdu galėtų gauti pajamų. Šiuo atveju nuteistasis įvykdydamas šią nusikalstamą veiką – svetimo turto vagystę, taip pat siekė gauti finansinės naudos, nes pagrobtą savadarbę traktoriaus priekabą-platformą nuvežė į metalo laužo supirktuvę ir tokiu būdu ją realizavo. Taigi, šių aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs pasimokyti iš savo teisei priešingo elgesio, toliau daro nusikalstamas veikas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis padarė būdamas recidyvistas.

22. Bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo aspektu įvertinta ir tai, kad V. R. praeityje yra teistas (1 t., b. l. 160–168), turi neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vienerių metų laikotarpyje yra vieną kartą baustas administracine tvarka, baudos nesumokėjęs, turi galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 159). Iš Sodra duomenų bazės išrašo matyti, kad nuteistasis dirbdavo, tačiau jo darbinė patirtis iš esmės nėra stabili ir didelė (1 t., b. l. 158), nuo 2020 m. sausio 14 d. V. R. registravosi Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 157), yra išsituokęs (2 t., b. l. 20). Šios aukščiau įvardintos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų nuostatų, bei pajamų siekia gauti teisei priešingais būdais.

23. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems motyvams, kad sprendžiant bausmės rūšies parinkimo klausimą, nuteistojo nusikalstama veika nepasiekė tokio pavojingumo lygio, kad jam būtų tikslinga skirti BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintas griežčiausias bausmes – areštą bei laisvės atėmimą, tačiau nėra ir tokia, kad jam būtų tikslinga skirti švelniausią – viešųjų darbų bausmę. Įvertinus tai, kad nuteistasis vis dar nėra įvykdęs ankstesniu Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudos bausmės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė neskirti jam baudos bausmės, tuo tarpu skirti vidutinio griežtumo laisvės apribojimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nuteistajam buvo pagrįstai parinkta būtent laisvės apribojimo bausmė, kuri padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

24. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas V. R. paskirdamas laisvės apribojimo bausmę nustatė jos dydį kiek didesnį nei šios bausmės vidurkis – vienerius metus du mėnesius. Nors, kaip jau minėta, šiuo metu bausmės skyrimo skaičiuojant nuo jos vidurkio taisyklė yra pasikeitusi, tačiau apygardos teismas, įvertinęs tai, kad nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra teisiamas ne pirmą kartą, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam padarė turtinę žalą, yra darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, sprendžia, jog nustatytas bausmės dydis yra teisingas ir proporcingas, juolab, jis yra tik kiek didesnis nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

25. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek įvykdyto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę ir paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę, todėl ją keisti ar švelninti nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad savo apeliaciniame skundo to neprašo ir apeliantai.

Dėl civilinio ieškinio (turtinės žalos)

26. Nuteistasis bei jo gynėja, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo, teigia, kad savadarbės traktoriaus priekabos-platformos vertė – 3 000 Eur nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais bei neatitinka jos realios būklės.

27. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė baudžiamojo proceso metu įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį, jeigu dėl nusikalstamos veikos jis patyrė turtinės arba ne turtinės žalos. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nors sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą siekiama atstatyti nukentėjusįjį į padėtį, buvusią iki jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, tačiau tuo pačiu ir nepaneigiama pareigia pačiam nukentėjusiajam įrodyti bei pagrįsti jo patirtą turtinę žalą. Nukentėjusysis turi ne tik nurodyti kokio dydžio žalą patyrė, tačiau ir pagrįsti ją objektyviais duomenimis.

29. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis G. K. pareiškė 3 000 Eur civilinį ieškinį nuteistajam V. R. dėl nukentėjusiajam priklausančios savadarbės traktoriaus priekabos-platformos vagystės (1 t., b. l. 43). Civiliniame ieškinyje turtinės žalos dydis grindžiamas tuo, kad radus priekabą metalo laužo supirktuvėje, buvo matyti, jog nebus galimybės toliau eksploatuoti priekabos, nes ji yra išardyta ir sulankstyta.

30. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino visiškai ir G. K. iš nuteistojo priteisė 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Visgi, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutikdamas su apeliantų skundo argumentais visų pirma atkreipia dėmesį, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo jokių savadarbės traktoriaus priekabos-platformos identifikacinių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti jos vertę. Antra, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pirmiausia nurodė, kad dėl priekabos-platformos netekimo jis patyrė 1 000 Eur žalą (1 t., b. l. 8, 27), vėliau, po priekabos radimo metalo laužo supirktuvėje teigė, kad jam padaryta 3 000 Eur žala, nes priekaba iškomplektuota ir netinkama naudojimui, o tokios paskirties priekabos rinkoje pigiau nupirkti nėra galimybės, analogiškas aplinkybes nurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 31–32, 2 t., b. l. 22). Taigi, iš esmės 3 000 Eur priekabos vertė buvo nustatyta tik iš nukentėjusiojo duotų parodymų. Ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė internetiniuose skelbimų portaluose rado parduodamų platformų rulonams vežti kainas, kurios svyravo nuo 1 000 Eur iki 3 200 Eur (1 t., b. l. 125–129). Be to, baudžiamojoje byloje buvo gauta ir VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje užfiksuota kad savos gamybos traktorinės priekabos vertė su PVM – 2 200 Eur (1 t., b. l. 130). Vis tik, šių baudžiamojoje byloje buvusių duomenų apylinkės teismas nevertino ir negretino tarpusavyje su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl priekabos-platformos vertės.

31. Neabejotina, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala buvo nuteistojo teisei priešingų veiksmų pasekmė, t. y. tarp nuteistojo neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Vis tik, kaip jau minėta, pareiga pagrįsti padarytos turtinės žalos dydį tenka pačiam nukentėjusiajam. Kaip teisingai skunde nurodo apeliantai, nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti, kad savadarbės traktoriaus priekabos-platformos vertė yra 3 000 Eur. Byloje nėra jokių duomenų apie pirminę priekabos-platformos vertę, jos remonto kaštus, be to, iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad priekaba yra prastos būklės, stipriai pažeista korozijos, nusidėvėjusi (1 t., b. l. 81–106), taigi priekabos-platformos būklė dar prieš jos išardymą metalo laužo supirktuvėje nebuvo itin gera. Taigi, šiuo atveju apygardos teismo vertinimu, turtinės žalos dydį galima nustatyti vadovaujantis baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, o ne vien tik nukentėjusiojo paaiškinimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šias aukščiau išdėstytas aplinkybės sprendžia, jog apeliantų skundo argumentai dalyje dėl neteisingai nustatytos turto vertės yra pagrįsti, todėl nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dydis sumažintinas nuo 3 000 Eur iki 2 200 Eur.

Dėl prašymo nuteistajam priteisti gynybos išlaidas

32. Nuteistojo gynėja bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą priteisti nuteistajam apeliacinės instancijos teisme jo patirtas gynybos išlaidas (2 t., b. l. 50, 91, 96–97). Kartu pateiktos ir sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas, iš kurių matyti, kad suteiktų teisinių paslaugų suma nuteistajam bendrai sudaro 700 Eur (600 Eur + 100Eur) (2 t., b. l. 68, 98), taip pat pridėti ir pinigų priėmimo kvitai (2 t., b. l. 69, 99).

33. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

34. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama nuteistojo iniciatyva, jis teisinės pagalbos į advokatą kreipėsi savarankiškai. Nors apeliaciniame skunde buvo prašoma V. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas bei šioje dalyje jo keisti ar naikinti teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinis skundas buvo tenkintas dalyje dėl civilinio ieškinio, savaime nesudaro pagrindo priteisti bent dalį patirtų proceso išlaidų, nes baudžiamasis įstatymas imperatyviai numato, jog asmens patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos gynybai gali būti priteisiamos tik jo išteisinimo atveju. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo gynėjos prašymas dėl patirtų gynybos išlaidų priteisimo nuteistajam V. R. atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytą faktinę aplinkybę, jog nuteistasis pagrobė „3 000 Eur vertės G. K. priklausančią savadarbę traktoriaus priekabą-platformą“, pakeisti į aplinkybę, jog nuteistasis pagrobė „2 200 Eur vertės G. K. priklausančią savadarbę traktoriaus priekabą-platformą“.

Patikslinti nuteistajam kartu su bausme paskirtą įpareigojimą jį išdėstant taip:

„2) atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam G. K. padarytą 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) turtinę žalą arba ją pašalinti savo darbu;“.

Sumažinti iš nuteistojo V. R. nukentėjusiajam G. K. priteistą turtinės žalos dydį nuo 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) iki 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų).

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti nuteistojo gynėjos prašymo dėl V. R. patirtų gynybos išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.