Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

1. Kaltinamasis V. R. 2024 m. vasario 29 d. apie 08.00 val. laiku iš žemės ūkio gamybinių pastatų (fermų), esančių (duomenys neskelbtini), teritorijos slapta pagrobė ir pardavė į metalo laužo supirktuvę svetimą jam turtą - 3000 Eur vertės G. K. priklausančią savadarbę traktoriaus priekabą-platformą.

Šiais veiksmais kaltinamasis V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis V. R. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kaltu visiškai neprisipažįstantis, kadangi svetimo turto nepavogęs – jo parduotoji į metalo supirktuvę priekaba-platforma priklausė jam, o ne nukentėjusiajam, ją jam dovanai perleidęs (padovanojęs) buvęs jo darbdavys ir fermų savininkas, šiuo metu jau miręs asmuo pavarde (duomenys neskelbtini), ji ten jo palikta stovėjo apie 15 metų, per šį laiką supuvo dugno lentos, dingo vienas ratas, iš likusiųjų išėjo oras, visa kita, įskaitant priekyje prikabinimą prie vilkiko, buvo savo vietose. Jam prisireikę pinigų, todėl nutaręs priekabą parduoti metalo supirktuvei, kadangi šios darbuotojai jam pasakė, kad transportavimo išlaidos bus atskaičiuotos iš kainos, jis paprašęs pažįstamo liudytojo V. Š. surasti privatų vežėją, kad pasikrauti priekabą jos buvimo vietoje ir atvežti į supirktuvę Vilkaviškio m., įsikūrusią netoli siuvimo fabriko. Liudytojas V. Š. suradęs vežėju jam lig tol nepažinotą liudytoją N. L., jo prašymu pavėžėjęs iki pastarojo namų (duomenys neskelbtini), kur jis pats vienas susitaręs dėl pervežimo ir šios paslaugos kainos, išsimatavęs liudytojo sunkvežimio kėbulą (įsitikinęs, kad priekaba įtilps). Tą pačią dieną jis paprašęs pažįstamą liudytoją G. A. jam rytojaus dieną padėti prie priekabos pakrovimo, už tai jam atsilygino degtine. Sekantį rytą jie abu sulaukė pasamdyto sunkvežimio Kybartų m. J. B. gatvėje autobusų stotelėje priešais buvusios policijos nuovados pastatą, jam rodant kelią, kurį gerai žinojęs, nuvažiavę prie priekabos-platformos, ten sunkvežimio keltuvo pagalba įkėlę priekabą ant jo kėbulo ir atvežę į supirktuvę, ten ji buvo pasverta, už priekabą gavęs 230 Eur ar tai 330 Eur atlygį, iš jo 100 Eur už paslaugą sumokėjęs sunkvežimio vairuotojui, iš likusiųjų dar davęs už pavėžėjimus (kurą) liudytojui V. Š., kuris jį parvežęs ir iš supirktuvės, taip pat pirkęs degtinę liudytojui G. A.. Kodėl apie savo teises į priekabą jis nieko nepranešęs ankstesniame bylos procese ir teigęs, kad nežinojęs priekabos savininko (kam ši priklausanti), paaiškinti negalįs, taip pat neturintis paaiškinimų ir tam, kodėl tokį ilgą laiką (apie 15 m.) priekaba nesirūpino ir tik dabar nusprendęs ją parduoti, be to į metalo laužo supirktuvę, o ne privačiam pirkėjui už kur kas didesnį atlygį (rinkos verte).

3. Nukentėjusysis G. K. teisme patvirtino, jog kaltinamojo į metalo supirktuvę išvežta ir parduota savadarbė iš originalios traktorinė priekaba-platforma buvo jo asmeninis daiktas (turtas), priekabą pats maždaug prieš 10 m. (apie 2014 m.) susikonstravo, įskaitant suvirinimo darbus, naudojimui savo ūkyje (yra ūkininko ūkio savininkas) šienainio ir šiaudų ritiniams pervežti, paskutinius 2 m. iki vagystės priekabą laikė aikštelėje prie panaudos pagrindu valdomų pastatų (duomenys neskelbtini), aplink juos yra jo asmeninė kitos ir žemės ūkio paskirties žemė, kurioje jis ūkininkauja, priekaba žemės ūkio technikos registre nebuvo įregistruota ir valstybinės registracijos numerio neturėjo. Paskutinį kartą priekabą matė 2024 m. žiemą, maždaug prieš mėnesį iki vagystės paaiškėjimo, kuomet atvykęs rado šviežiai įspaustas sunkvežimio padangų žymes (vėžes), iš kurių buvo aišku, kad į jį buvo pakrauta ir juo išvežta jo priekaba, apie ką tą pačią dieną pranešė policijai, įtarė, jog ji bus parduota arba privatiems tokią techniką (jos dalis) superkantiems asmenims, arba į metalo supirktuvę. Po kurio laiko policijos pareigūnų buvo pakviestas atpažinti pavogtosios savo priekabos į metalo supirktuvę Vilkaviškio m. prie siuvimo fabriko. Jis priekabą iškart atpažino iš priekinės atramos, kurią buvo pats padaręs, papildomų kėbulo išplatinimų ir prailginimų (jų paties virinimų), taip pat ir kt. individualių požymių. Priekaba buvo sulankstytu, persuktu (deformuotu) rėmu, be ant jos buvusių trijų ratų, taip pat prikabinimo prie vilkiko (buvo likusi tik apatinė jo atrama (kad nekristų ant žemės), dar trūko vienos stebulės ant galinės ašies, taip pat daugumos kėbulo grindų medinių lentų, - priekaba buvo nebetinkama naudoti pagal paskirtį, o jos atstatymas buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas (nuostolingas), todėl priekabą (jos likusias dalis) susigrąžinti iš supirktuvės jis atsisakė, pilnai palaikantis byloje pareikštą kaltinamajam civilinį ieškinį dėl jo nusikalstama veika padarytos turtinės 3000 Eurų (tiek vertinantis priekabą-platformą pagal jos faktinę būklę ir tokių daiktų kainas rinkoje – priekaba buvo talpesnė nei įprastai (transportuodavo 14 rulonų), iš esmės techniškai tvarkinga (neskaitant trūkstamo rato) ir tinkama naudojimui pagal paskirtį – pats ją naudojo praeitą vasaros-rudenio sezoną) žalos atlyginimo. Visi aplinkiniai, įskaitant nedidelio Kybartų m., gyventojus, žinojo, kad ten jo nuolat dirbama žemė ir jo nuolat naudojami pagal paskirtį bei valdomi pastatai (jo, o ne kieno nors kito turtas), priekaba buvo prie šių pastatų ir nebuvo išmesta ar palikta likimo valiai (jis niekada nebuvo atsisakęs savo teisių į ją), šias aplinkybes žinojo bei matė ir kaltinamasis.

5. Liudytojas V. Š. teisme patvirtino, jog kaltinamasis jį prašė surasti sunkvežimį, kuris galėtų ant savęs pasikrauti ir nuvežti į metalo supirktuvę traktoriaus priekabą, kieno ji ir kur randasi jam nesakęs. Jis internete surado skelbimą dėl pervežimų su krautuvą turinčiu sunkvežimiu, pasiskambino ir susitarė dėl susitikimo detalių aptarimų, nes to jį prašė kaltinamasis. Pastarojo prašymu jis jį nuvežė į vairuotojo namus, su juo dėl pervežimo tarėsi vienas kaltinamasis, jis pokalbio nesiklausė. Važiuojant atgal kaltinamasis pasiteiravo pagalbininko, kuris jam padėtų prie pakrovimo, jis, V. Š., pasiūlė savo buvusios sutuoktinės vyrą liudytoją G. A., užrašė ir perdavė kaltinamajam šio telefono numerį, jų pokalbyje nedalyvavo. Sekančią dieną jam paskambino kaltinamasis ir paprašė jį su liudytoju G. A. parvežti iš Vilkaviškio m. prie siuvimo fabriko esančios metalo supirktuvės. Jis juos parvežė, kaltinamasis atsilygino už degalus 20 Eur. Įtarimų, kad kaltinamasis pasisavina svetimą daiktą, jam nekilę, iš ko šis gyvena, ar verčiasi žemės ūkio veikla, jam nežinoma.

6. Liudytojas G. A. teisme patvirtino, kad už sutartą butelį degtinės padėjo kaltinamajam į sunkvežimį pakrauti priekabą-platformą, sulaukę Kybartų m. J. B. gatvėje atvažiavusio sunkvežimio su krautuvu ir nepažinotu vairuotoju, kaltinamajam rodant kelią, važiavo iš Kybartų m. kažkur link (duomenys neskelbtini), sustojo prie fermų pastatų, jis šioje vietovėje buvo pirmą kartą, kam priklauso pastatai, aplink juos esant žemė bei prie pastatų aikštelėje stovėjusi priekaba, jam nebuvo žinoma. Priekaba buvo senokai važiuota, be 1 rato, turėjo priekinį prikabinimą prie vilkiko, buvo supuvę ir kraunant lūžinėjo priekabos kėbulo dugno medinės lentos, kitų požymių neįsidėmėjęs. Jam su kaltinamuoju padedant, priekaba krautuvo pagalba buvo pakrauta į sunkvežimio kėbulą ir kartu su jais atvežta į metalo supirktuvę Vilkaviškio m. prie siuvimo fabriko. Darbuotojai priekabą priėmė, pasvėrė, pinigus išmokėjo kaltinamajam, kiek šis jų gavęs, nežinantis, jam nupirkęs degtinės. Kaltinamasis jam sakęs, kad tai jo priekaba, įtarimų, jog tikrovėje yra kitaip, jam nekilę.

7. Liudytojas G. Č. patvirtino, jog nagrinėjamo nusikaltimo įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) (netoli siuvimo fabriko) įsikūrusioje metalo laužo supirktuvėje (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo priekabos, jos pristatymo į aikštelę bei priėmimo aplinkybių visiškai neprisimenantis, tačiau po kurio laiko policijos pareigūnai apžiūrėję aikštelę surado jų teigimu iš nukentėjusiojo pasisavintą ir supirktuvei parduotą savadarbę traktorinę priekabą-platformą. Ar iki policijos atvykimo priekaba buvo iškomplektuota, jam nežinoma, tačiau atskiros jos konstrukcinės dalys, tokios kaip prikabinimas, ratai, stebulės ir kt., galėjo būti nuplėštos, o pati priekaba deformuota dėl nevienkartinių metalų perkrovimų, o ratai su padangomis nuimti jų sutikimu trečiųjų asmenų. Dėl kokių priežasčių įmonės konkrečios dienos apskaitoje nebuvo įrašyta priekabą pristačiusi kaltinamojo pavardė, jis negalintis paaiškinti, gal jis ją pridavė svetima ar net išgalvota pavarde, pareiškęs, jog pamiršo savo asmens dokumentą.

8. 2024 m. kovo 15 d., 17:20 – 17.40 val. atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad ši yra žemės ūkio gamybinėje teritorijoje, kuriai suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), pastaroji nėra aptverta (yra atvira), privažiavimas laisvas iš (duomenys neskelbtini) bei dar 2 lauko kelių, privažiavus (duomenys neskelbtini) priekyje randami fermų pastatai, o dešinėje betono plokštėmis grįsta aikštelė, už jo žvyro danga, pastarojoje rasti įsispaudę vieni kitus iš dalies perdengiantys dvigubų sunkvežimio ratų palikti pėdsakai. Kairėje jų pusėje yra sukrauti seni gelžbetonio gaminiai (perdengimo plokštės bei blokai), dešinėje – šiaudų ritiniai (1 t., b. l. 13-23).

9. 2024 m. kovo 28 d. reikalaujamo daikto pateikimu ir tos pačios dienos bei papildomai 2024 m. gegužės 15 d. apžiūromis nustatyta, jog uždaros akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) (duomenys neskelbtini) metalo laužo supirkimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp kitų metalo gaminių bei atliekų rasta nukentėjusiojo priekaba-platforma yra metalinė, savadarbė, išplatinta ir išilginta savadarbiu suvirinimo būdu ant gamyklinės dviašės traktoriaus priekabos bazės, kurios dydis maždaug 3,80 m x 2,30 m., ant šios yra privirtintas (suvirintas iš atskirų papildomų metalo keturkampių ir kt. formos detalių) kitas rėmas, kurio ilgis apie 5,10 m., o plotis – apie 3,38 m., ant dugno prie šios atramos yra varžtais prisuktos dvi medinės lentos. Šoninių ir galinių bortų nėra, priekyje yra privirinta bei sutvirtinta privirtintais skersiniais žaliai apdažyta atrama 95 cm. aukščio ir 2,28 m pločio. Priekabos-platformos rėmas sulankstytas, persisukęs apie savo išilginę ašį, dalis suvirinimo siūlių šviežiai suplyšę, ant priekabos galinės ašies trūksta vienos stebulės, taip pat prikabinimo prie vilkiko (likusi tik jo atrama), nėra visų 4 ratų (1 t., b. l. 77-80, 81-88, 89-106).

10. 2024 m. gegužės 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV, Sodros) bei Žemės ūkio technikos registro duomenimis nukentėjusysis G. K. nuo 2009 m. sausio 27 d. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, taip pat dirba tokia veiklą vykdančioje UAB (duomenys neskelbtini), yra įregistravęs 5 traktorines priekabas, įskaitant 1 priekabą-platformą (1 t., b. l. 117, 118-124).

11. 2024 m. balandžio 11 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresn. tyrėjos J. R. tarnybiniu pranešimu pažymėta, kad panašių į pagrobtą iš nukentėjusiojo traktorinių priekabų-platformų kaina rinkoje pagal pagrindinių žemės ūkio technikos skelbimų portalų duomenis svyravo nuo 1000 Eur iki 3200 Eur. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis savos gamybos traktorinės priekabos, pagamintos apie 2014 m., vidutinė kaina rinkoje (su PVM) buvo apie 2220 Eur (1 t., b. l. 125-129, 130).

12. 2024 m. balandžio 8 d. VSDFV duomenimis kaltinamasis V. R. nevykdo ir niekada nėra vykdęs anksčiau individualios žemės ūkio veiklos, taip pat nėra dirbęs tokią veiklą vykdančioje įmonėje, paskutinis legalios darbinės veiklos epizodas – įsigijęs verslo liudijimą 2021 m. nuo liepos 27 d. iki rugpjūčio 6 d. (1 t., b. l. 158).

14. Kaltinamasis V. R. teisme pripažino jam pareikštame kaltinime (punktas 1) išdėstytas kaip faktines nusikaltimo įvykio aplinkybes ir savo faktinius veiksmus, be to, kaltinamojo faktiniai aktyvūs veiksmai su inkriminuotos jam vagystės dalyku (savadarbe priekaba-platforma) yra visiškai įrodyti įvykio vietos bei daiktinio įrodymo apžiūromis, taip pat aukščiau aprašytais nukentėjusiojo ir liudytojų V. Š., N. L., G. A., bei netiesiogiai ir G. Č., parodymais. Šia apimtimi kaltinamojo parodymai byloje vertinami iš esmės teisingais ir atitinkančiais faktines bylos aplinkybes, nustatytas visuma aukščiau aprašytų įrodymais pripažįstamų duomenų. Kaltinamasis visoje ikiteisminėje šios bylos proceso eigoje, du kartus (2024 m. balandžio 8 d. ir gegužės 17 d.) apklaustas įtariamuoju, nuosekliai pareiškė, jog visiškai supranta kuo byloje yra įtariamas, kaltu prisipažįstantis visiškai bei davė kitus bylos duomenis (nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, įvykio vietos bei daiktinio įrodymo (vagystės dalyko) apžiūrų rezultatus) atitikusius parodymus bei niekada nepareiškė, kad vagystės dalykas (priekaba) būtų priklausęs ar priklausytų jam pačiam – nuosekliai teigė, kad nežinojęs jos savininko (kam ši priklausanti) (1 t., b. l. 144-146, 151-152). Teisiamajame posėdyje kardinaliai pakeitęs savo poziciją dėl pareikšto kaltinimo, kaltinamasis, pareiškęs, kad priekaba-platforma buvo jo paties, o ne nukentėjusiojo daiktas, niekaip šito savo naujojo pareiškimo nepagrindė, negalėjo paaiškinti, kodėl apie galimas savo teises į šį daiktą niekada ir niekam nepareiškė anksčiau, įskaitant prokuratūrą teismą (iki teisiamojo posėdžio), taip pat negalėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti jo naujai tvirtinamo savo elgesio su šiuo daiktu aplinkybes (kodėl, kaip pats teigiantis, maždaug 15 m. šiuo daiktu visiškai nesirūpino, jį pardavė į metalo laužo supirktuvę beveik dešimteriopai mažesne kaina nei rinkoje (privačiam pirkėjui). Pastaroji jo parodymų dalis teismo vertinama akivaizdžiai neteisinga, išgalvota, prieštaraujančia ne tik visų kitų (visų likusiųjų) aukščiau aprašytų įrodymų visuma nustatytoms bylos aplinkybėms (punktas 1), bet ir jo, kaltinamojo, paties nuosekliai byloje anksčiau duotiems paaiškinimams. Iš aprašytų aukščiau šios bylos duomenų galima patikimai spręsti, kad kaltinamasis nebuvo įgijęs jokiu teisėtu būdu ir neturėjo nuosavybės ar kitokio turinio turtinių teisių į jo neatlygintinai pasisavintą ir parduotą priekabą-platformą, ką jis ir pats pripažino viso ankstesnio bylos proceso metu. Vadinasi, kaltinamasis negalėjo nesuprasti, kad priekaba-platforma yra jam svetimas (ne jo) turtas ir šioje situacijoje visai nesvarbu, kam konkrečiai šis turtas nuosavybės teise priklausė – nukentėjusiajam ar kokiam tai kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui – reikšminga, kad ne jam. Negana to, jis, būdamas vietiniu gyventoju, reguliariai vasaros sezono metu vykdamas pro nukentėjusiojo ūkį, negalėjo nežinoti ir to, kam tikrovėje jis priklauso, įskaitant aikštelėje prie pastatų stovėjusią priekabą-platformą (kad ūkis ir konkreti priekaba priklauso būtent konkrečiam jam gerai žinomam, ką ir pats teisme pripažino, nukentėjusiajam G. K.). Teismo vertinimu, kaltinamasis negalėjo nesuprasti ir to, kad savavališkai paversdamas priekabą-platformą savo nuosavybe (ja disponuodamas kaip nuosavu daiktu), tai padaro prieš tikrojo jos savininko (nukentėjusiojo) valią ir norą, - jis, kaip ir pats teisme pripažino, net nepasiteiravo pas savininką, ar šis daiktas yra tapęs jam nebereikalingu ir šio atsisakytas (tapęs bešeimininkiu), kai situacija nedavė akivaizdaus ir pagrįsto konkrečiomis aplinkybėmis pagrindo sąžiningai klysti, kad daiktas yra tapęs bešeimininkiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.57 straipsnio 1 dalis, 4.58 straipsnio 4 dalis). Pastarasis kaltinamojo neveikimas, teismo vertinimu, akivaizdžiai pagrindžia išvadą, jog kaltinamasis priekabą-platformą pasisavino (pagrobė) tyčia ir slapta nuo savininko, kad nebūtų išaiškintas ir patrauktas atsakomybėn, suprasdamas savo veiksmų su konkrečiu daiktu neteisėtumą ir norėdamas taip elgtis. Savo ruožtu kaltinamojo pateikta šiuo klausimu versija, kad jis disponavo ne nukentėjusiojo, o savo (nuosavu) daiktu, yra aiškiai išgalvota, jos nepagrįstumas yra akivaizdus ant tiek, kad nereikalauja atskiro savarankiško ir (ar) papildomo paneigimo. To pagrindu aptariama dalis kaltinamojo parodymų vertinama neatitinkančia faktinių bylos aplinkybių ir atmetama kaip neatitinkanti tikrovės jo pasirinkta taktinė gynybos versija, kuria jis, kaltinamasis, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.