- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-16
- Bylos Nr.
- A2-1186-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01292-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- R. N.
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- A. N.
- Išvadą teikia
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-32-482/2012 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. N., institucija teikianti išvadą byloje – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo vaikui formos pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 29 d. sprendimu patenkino ieškovės L. K. ieškinį ir pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-852-02/2002 priteistą iš A. N. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį nepilnametei dukrai E. N., gim. (duomenys neskelbtini), turtu, pripažįstant jai nuosavybės teise butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); nustatė ieškovei uzufrukto teisę į šį nekilnojamąjį turtą iki dukros pilnametystės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo A. N. apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 7 d. nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. N. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-32-482/2012 ir panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimą. Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas yra neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes minėtu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialių teisių ir pareigų ginčo buto atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-32-482/2012. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų padaryti pagrįstą išvadą, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buto savininkas buvo ne atsakovas A. N., o kitas asmuo, šiuo atveju pareiškėjas R. N., taip pat nepateikti jokie kiti duomenys leidžiantys manyti, kad egzistuoja kažkokie kiti buto suvaržymai. Be to teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovo A. N. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, tarp jų skundo argumentą dėl CPK 47 straipsnio normų pažeidimo, neįtraukiant į bylą dalyvauti R. N.. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, jog į šios bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas jo brolis (pareiškėjas R. N.), kadangi jis gyvena ginčo bute. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ginčo butas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, jokie kiti buto suvaržymai, kurie galėtų įtakoti kitų asmenų teises ir pareigas, nėra registruoti, todėl toks atsakovo argumentas laikytinas nepagrįstu. Dėl aptartų aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-32-482/2012. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina dėl šių motyvų:
1. Teismas nevertino apelianto byloje pateiktų įrodymų, dėl jų nepasisakė, tuo pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Kartu su prašymu atnaujinti procesą apeliantas pateikė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vilkaviškio miesto seniūnijos 2012 m. rugsėjo 17 d. pažymą Nr. (2012-112-PD)-662 ir tris telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ sąskaitas, iš kurių matyti, kad apeliantas ne tik gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bet ir oficialiai deklaravęs šiuo adresu savo gyvenamąją vietą bei gauna sąskaitas. Tą pačią aplinkybę patvirtina ir apelianto teismui pateiktas notaro persiųstas jam ieškovės L. K. reikalavimas atlaisvinti ginčo butą, kuriuo ieškovė patvirtino, jog jai yra žinoma, kad būtent apeliantas, o ne A. N., gyvena minėtame bute.
2. Teismas, skundžiamą nutartį pagrįsdamas išskirtinai tuo, kad dėl pareikšėjo neįtraukimo į bylą jau yra pasisakyta kituose teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose net neišklausius apelianto, nesuteikus galimybės pateikti įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.
3. Teismas, neatnaujinęs proceso, atėmė iš apelianto galimybę apginti savo teises ir teisėtus interesus, nes Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo pagrindu įregistravus kito asmens nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), apeliantas negali nei pareikšti ieškinio A. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nei pasinaudoti kitais savo teisių ir interesų gynimo būdais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. K. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad klausimas dėl pareiškėjo įtraukimo į bylos procesą buvo išspręstas dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Byla išnagrinėta visose instancijose, sprendimas įsiteisėjęs ir įvykdytas. Butas registruotas E. N. vardu. Ieškovė pateikė prašymą iškelti R. N. daiktus, nes ten gyvenančių žmonių nebuvo. Tada apeliantas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, o dar vėliau be jokio teisinio pagrindo apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl to buvo įspėtas išsikelti iš E. N. nuosavybės teise priklausančio buto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu motyvuodamas tuo, kad teismas, spręsdamas bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, pareiškėjo įtraukimo į procesą klausimą svarstė dar pirmosios instancijos teisme - šis prašymas nebuvo patenkintas, apeliacinės instancijos teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, jog į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas jo brolis (pareiškėjas R. N.), kadangi jis gyvena ginčo bute, o nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buto savininkas buvo ne atsakovas A. N., o kitas asmuo, šiuo atveju pareiškėjas R. N., taip pat nepateikti jokie kiti duomenys leidžiantys manyti, kad egzistuoja kažkokie kiti buto suvaržymai. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį ir vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, jog neatnaujinus proceso civilinėje byloje iš jo atimama galimybė apginti savo teises ir teisėtus interesus, nes Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo pagrindu įregistravus kito asmens nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), jis negali nei pareikšti ieškinio A. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nei pasinaudoti kitais savo teisių ir interesų gynimo būdais dėl ginčo buto, kuriame gyvena, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino jo pateiktos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vilkaviškio miesto seniūnijos 2012 m. rugsėjo 17 d. pažymos Nr. (2012-112-PD)-662 ir trijų telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ sąskaitų, iš kurių matyti, kad jis ne tik gyvena ginčo bute, bet ir oficialiai deklaravęs šiuo adresu savo gyvenamąją vietą bei gauna sąskaitas.
Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).
Teisė į proceso atnaujinimą, kaip ir kiekviena procesinė teisė, turi būti įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu jie prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu (CPK 365 str. 1 d.).
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal G. V. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009). Nenustačius, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.
Apeliacinės instancijos teismo teisėja atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. V. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. (J. K.) v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl jo pateiktų įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teisėjos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs. Nors skundžiamojo nutartyje teismas nėra konkrečiai nurodęs pareiškėjo pateiktų Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vilkaviškio miesto seniūnijos 2012 m. rugsėjo 17 d. pažymos Nr. (2012-112-PD)-662 ir trijų UAB „Omnitel“ sąskaitų, tačiau jų duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, nepaneigia teismo išvadų, padarytų įvertinus įrodymų visumą, jog byloje nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buto savininkas buvo ne atsakovas A. N., o kitas asmuo, šiuo atveju -pareiškėjas R. N., ar kad egzistuoja kažkokie kiti buto suvaržymai. Vien tuo pagrindu, kad apeliantas gyvena ginčo bute negalima teigti, kad jis įgijo nuosavybės teises, nes bylos duomenys nepatvirtina, kad 2007-10-24 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8707, kurios pagrindu A. N. nuosavybės teise įgijo ginčo butą bei ūkio patalpą, yra apsimestinis sandoris. Nuosavybės teisinių santykių pasikeitimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad pasikeitė ginčo bute gyvenančio pareiškėjo teisių ir pareigų turinys, nes jokių savarankiškų teisių į šį butą jis neturėjo. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendime, kurio pagrindu pakeistas iš atsakovo A. N. priteistas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai E. N., pripažįstant jai nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ūkio patalpą, esančią, (duomenys neskelbtini) ir nustatyta L. K. uzufrukto teisė į šį nekilnojamąjį turtą iki dukros pilnametystės, tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, o įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus (pažymą, 3 sąskaitas), bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lietgalis“ v. B. J. įmonė „Kruna“, bylos Nr. 3K-3-356/2006).
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.