- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- e2A-458-544/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00076-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- O. G.
- Ieškovas
- S. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-458-544/2021
teisėja Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00076-2021-8
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo ir 2021 m. gegužės 12 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1382-786/2021 pagal ieškovo S. K. (S. K.) ieškinį atsakovui O. G. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. K. prašė priteisti iš atsakovo O. G. 500 Eur skolą, 84,14 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad žodiniu susitarimu su atsakovu sutarė, jog iš atsakovo nupirks 48 vnt. ėriukų, už 1 kg gyvo svorio mokėdamas po 1,75 Eur, todėl tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai. 2017 m. rugsėjo 18 d. ieškovas į atsakovo nurodytą sąskaitą pervedė 1 500 Eur avansą, nurodė mokėjimo paskirtį. Žodžiu buvo sutarta, kad, jei nepakaks pervestų lėšų, bus primokama grynaisiais pinigais. 2017 m. rugsėjo 23-24 d., ketinant parsivežti nupirktus ėriukus, atsakovas informavo, jog ėriukus pardavė kitam asmeniui, o sumokėtą avansą grąžins. Šalys viena kitai pretenzijų nereiškė. Dalį sumokėto avanso – 1 000 Eur atsakovas pervedė į ieškovo sąskaitą, tačiau negrąžino 500 Eur. Dėl šios sumos grąžinimo ne kartą buvo susisiekta su atsakovu, tačiau pastarasis rasdavo kliūčių negrąžinti pervestos likusios sumos. Kadangi atsakovas nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. vasario 2 d. naudojosi ieškovo piniginėmis lėšomis, todėl atsakovas turi sumokėti ir 84,14 Eur palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė S. K. iš O. G. 500 Eur skolą, 84,14 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 350 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. gegužės 12 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas žodiniu susitarimu sutarė, jog atsakovas parduos, o ieškovas nupirks 48 vnt. ėriukų, už 1 kg gyvo svorio mokėdamas po 1,75 Eur. 2017 m. rugsėjo 18 d. ieškovas į atsakovo nurodytą sąskaitą pervedė 1 500 Eur avansą, nurodė mokėjimo paskirtį. Sudarant žodinį susitarimą buvo sutarta, kad, jei nepakaks pervestų lėšų, bus primokama grynais. 2017 m. rugsėjo 23-24 d., ketinant parsivežti nupirktus ėriukus, atsakovas informavo, jog ėriukus pardavė kitam asmeniui ir ieškovui grąžins sumokėtą avansą. Šalys viena kitai pretenzijų nereiškė. Dalį sumokėto avanso – 1 000 Eur atsakovas grąžino į ieškovo sąskaitą, liko negrąžinta 500 Eur, kuriuos atsakovas žadėjo grąžinti, tačiau negrąžino.
5. Teismas kritiškai vertino atsakovo paaiškinimus, kad likusios skolos – 500 Eur ieškovui negrąžino, nes tai yra jo nuostoliai, kadangi tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Pažymėjo, jog sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, atsižvelgiant į jų prigimtį ir kitus reikalavimus. Teismo nuomone, atsakovas pažeidė prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53, 6.63, 6.200, 6.260 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas O. G. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba tenkinti iš dalies, taip pat panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. gegužės 12 d. papildomą sprendimą dėl 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
7. Nurodo, kad teismas neteisingai ir nesąžiningai įvertino ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykį remdamasis CK 6.200 straipsniu, gynė tik ieškovo poziciją, visiškai nevertino atsakovo argumentų apie tai, kad ieškovas neatvyko pasiimti ketintų nupirkti ėriukų dėl nežinomų priežasčių arba todėl, kad pritrūko pinigų. Teismas vienašališkai vertino ieškovo naudai visas aplinkybes ir pripažino, jog atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų, tačiau nieko nepasisakė apie avanso sampratą ir kad avansas ir yra skirtas tam, jog, jeigu pirkėjas neįvykdo savo įsipareigojimų nupirkti prekę, avansas lieka pardavėjui. Atsakovas geranoriškai grąžino ieškovui 1 000 Eur, bet tai negali būti priežastis pripažinti atsakovą kaltu. Susirašinėjimas elektroniniu paštu su ieškovo advokatu, kai atsakovas žadėjo grąžinti likusius 500 Eur, buvo jo pasirinkta taktika susitarti su ieškovu taikiai, todėl negali būti vertinama kaip skolos pripažinimas.
8. Nurodo, kad sutinka su teismo teiginiu, jog šalis, pažeidusi piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, tačiau nesutinka su teismo traktavimu, kad ši šalis yra ieškovas, nes jis tik sumokėjo avansą, bet prekių neatsiėmė.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas S. K. prašo apeliacinį skundą atmesti.
10. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertino įrodymus, konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, todėl naikinti procesinio sprendimo nėra pagrindo. Apeliantas skunde nepateikė nei vieno paaiškinimo, rašytinio įrodymo, pateisinančio 500 Eur negrąžinimo faktą. Jei atsiliepime į ieškinį atsakovas bandė aiškinti, kad yra patyręs tariamą nuostolį, nes reikėjo šerti ėriukus, krito supirkimo kaina, tai privalėjo šias aplinkybes ir įrodyti. Apeliaciniame skunde net neužsimenama, dėl kokių priežasčių apeliantas turėjo teisę negrąžinti 500 Eur, bet bandoma įrodinėti, jog teismas neišsamiai, neobjektyviai įvertino pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas atmetamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
13. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai skundžiamu 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu tenkino ieškovo S. K. ieškinį dėl likusios dalies sumokėto avanso už neparduotus 48 vnt. ėriukų grąžinimo iš atsakovo O. G.. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškinys dėl avanso, sumokėto pagal tarp šalių sudarytą žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis suformuota kasacinio teismo praktika įrodymų vertinimo aspektu, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Kaip matyti, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovo reikalavimų bei atsakovo atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl jų nekartoja. Vien tai, kad apeliantas dėl teismo ištirtų ir įvertintų aplinkybių bei su tuo susijusių padarytų išvadų turi kitokią nuomonę, palankią jo interesams, nesudaro pagrindo spręsti apie šališko ar nemotyvuoto teismo sprendimo priėmimą.
16. CK 6.305 str. nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai( pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo-pardavimo sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo susitarimo momento. CK 6.315 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, jis privalo už gautą sumą mokėti įstatymų arba sutarties nustatytas palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kurią pardavėjas privalėjo perduoti daiktus, ir mokamos iki tos dienos, kurią daiktai faktiškai perduodami pirkėjui arba jam grąžinama sumokėta kaina.
17. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir jos turi būti grąžintos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007).
18. Bylos duomenys rodo ir dėl to ginčo nėra, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta 48 vnt. ėriukų, mokant už 1 kg gyvo svorio 1,75 Eur, žodinė pirkimo-pardavimo sutartis bei buvo susitarta, kad pirkėjas (ieškovas) ėriukų kainos dalį sumokės pardavėjui (atsakovui) iki ėriukų perdavimo. Vykdydamas minėtą sutartį, 2017 m. rugsėjo 18 d. ieškovas į atsakovo nurodytą sąskaitą pervedė 1 500 Eur ir nurodė, kad tai avansinis mokėjimas už 48 vnt. ėriukų pirkimą. Apeliantas teigia, jog teismas neįvertino jo paaiškinimų apie priežastis, kodėl jis ėriukus pardavė kitam asmeniui ir negrąžino ieškovui dalies sumokėto avanso. Tačiau taip teigdamas apeliantas turėjo įrodyti, kad pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo baigtas dėl to, kad prievolę pažeidė ne jis, bet ieškovas. Bylos duomenys nepaneigia, kad 2017 m. rugsėjo 23-24 dienomis, kada ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl ėriukų perdavimo, šie jam nebuvo perduoti dėl priežasčių, už kurias ieškovas neatsako. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesį, kad pats atsakovas, susirašinėdamas elektroniniais laiškais su ieškovu, aiškiai pripažino tarp šalių susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius ir iš jų kylančią prievolę ieškovui grąžinti sumokėtą pinigų sumą. Iš susirašinėjimo turinio matyti, jog apeliantas neneigė skolos fakto, ketino 500 Eur grąžinti, derėjosi dėl termino, bet net ir suėjus paties nurodytam terminui, 2021 m. sausio 13 d. laiške nurodė, jog, kai gaus išmokas už avis, tada pinigus ir perves. Byloje nebuvo įrodytas nei teisinis pagrindas, galintis pateisinti ieškovui priklausančių 500 Eur buvimą pas atsakovą, nei tai, kad ieškovas buvo prisiėmęs galimų atsakovo nuostolių atsiradimo riziką (CPK 178 straipsnis).
19. Minėta, kad šalių susitarimas dėl pirkimo-pardavimo sandorio buvo žodinis, todėl prievolės turinį galima nustatyti tik pagal šalių paaiškinimus ir kitus išlikusius rašytinius įrodymus, patvirtinančius tarp šalių susiklosčiusius prievolinius santykius. 2017 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo dokumentas patvirtina, kad ieškovas į atsakovo nurodytą sąskaitą pervedė 1 500 Eur ir nurodė, kad tai avansinis mokėjimas, o ne rankpiniginiai ar netesybos (nuostoliai). Apeliantas nei viename elektroniniame laiške neįrodinėjo dėl ieškovo kaltės patirtų nuostolių ir jų dydžio. Priešingai, žadėjo ieškovui grąžinti 500 Eur avansinio mokėjimo dalį, kai tik turės lėšų. Įrodymų apie patirtus nuostolius, kurie būtų priežastiniame ryšyje su ieškovo prievolės pažeidimu, apeliantas nepateikė. Atsižvelgiant į nutarties 16, 17 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką bei tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovui grąžino tik 1 000 Eur iš gautos išankstinės įmokos už ieškovo iš jo ketinamus nupirkti ėriukus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nesant kitokių įrodymų, atsakovas liko skolingas ieškovui 500 Eur, kuriuos bei palūkanas pagrįstai ir teisėtai priteisė skundžiamu sprendimu.
20. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
21. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavęs ieškovą ir atsakovą siejančius teisinius santykius, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Šį sprendimą bei atitinkamai papildomą sprendimą apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas ir 2021 m. gegužės 12 d. papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovas S. K. turėjo 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo O. G. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą ir 2021 m. gegužės 12 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) ieškovo S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.