- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-16
- Bylos Nr.
- A5.-60-1129/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02305-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. T.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) atstovui A. P.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) direktore, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorius A. P. pagal J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) prašymą ir paaiškinimą dėl nelegalaus darbo UAB (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad tarp šalių - darbuotojo J. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi. J. Č. raštu paaiškino, kad nuo 2019 m. vasario 13 d. iki gegužės mėn. vidurio dirbo verslo vystymo vadovu UAB (duomenys neskelbtini) naudai, tačiau darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo. Remiantis Migracijos departamento prie LR VRM 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 10K-53258 nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu tarpininkavimo raštus teikė J. Č.. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. (7.15E) DV S-66060 pateikta informacija UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateikęs pranešimą apie J. Č. darbo pradžią nuo 2019 m. balandžio 3 d. Pranešimas pateiktas 2019 m. balandžio 12 d. Remiantis VSDFV duomenimis, J. Č. UAB (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas valstybinu socialiniu draudimu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. J. Č. nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. buvo įtrauktas į UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Institucija padarę išvadą, kad J. Č. realiai dirbo darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) naudai, t. y., vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Minėtus veiksmus J. Č. atliko nepasirašęs darbo sutarties, apie jo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Atsižvelgiant į tai L. T., UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, būdama darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojui J. Č. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavusi VSDFV teritorinio skyriaus. Tuo L. T. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603, 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. I. L. T. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas).
Institucijos atstovas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko administracinio nusižengimo protokolą, prašo pripažinti L. T. padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Taip pat nurodė, kad nelegalaus darbo faktas yra grindžiamas tuo, jog apie įdarbinimą buvo parnešta Sodrai, J. Č. buvo sukurta UAB (duomenys neskelbtini) el. pašto dėžutė, el. laiškais tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir J. Č., taip pat Migracijos departamento duomenimis apie tai, kad J. Č. veikė UAB (duomenys neskelbtini) vardu.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. T. atstovas advokatas Dominykas Varnas teismo posėdžio metu nurodė, kad L. T. savo kaltės dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažįsta ir paaiškino, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir J. Č. susidarė ikisutartiniai akcijų pirkimo-pardavimo santykiai. J. Č. įgijo UAB (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų L. T. ir A. T. pasitikėjimą kaip didelę patirtį užsienio pervežimo rinkose turintis asmuo, taip pat, turintis didelę įtaką UAB (duomenys neskelbtini)valdyme, ir pasiūlė įsilieti į UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų gretas ir išplėsti veiklos sritį už Lietuvos ribų, kas buvo gana sėkmingai vykdoma, tarp UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini) vyko komerciniai ir finansiniai santykiai – J. Č. valia UAB (duomenys neskelbtini) perduodavo užsakymus UAB (duomenys neskelbtini). A. T. ir L. T. ketino ir pranešė J. Č., kad jie sutiks perleisti dalį UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. J. Č. nurodė, kad prieš perkant akcijas jam norisi šiek tiek susipažinti su UAB (duomenys neskelbtini) veikla iš vidaus, jis pasiūlė atlikti tam tikrus užsieniečių vairuotojų įdarbinimo veiksmus, mokino A. T. tam tikrų veiklos aspektų, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad J. Č. dirbo darbo santykių pavaldume L. T. vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini) kilo mintis, poreikis, kad gal atlikdamas įvairias konsultacijas ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu bendradarbiaudamas J. Č. galėtų pas juos įsidarbinti. J. Č. sutiko ir nurodė įtraukti valandinį atlyginimą, tačiau jam nesuprantamas 2019 m. vasario 13 d. laikotarpis, kurį protokole įrašė Institucija, kadangi šneka apie tai prasidėjo tik 2019 m. kovo mėnesį. A. T. 2019 m. vasario 28 d. nusiuntė J. Č. pavyzdinę UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartį susipažinti. Tarp jų buvo gana stiprūs pasitikėjimo santykiai, todėl A. T. net nepagalvojęs suprato, kad netrukus ši sutartis bus pasirašyta. Suklaidinti, kad J. Č. bus įdarbintas, UAB (duomenys neskelbtini) įtraukė J. Č. į darbuotojų sąrašus, darbo laiko apskaitos žiniaraštį, tačiau jis niekada nebuvo atvykęs, todėl visą tą laikotarpį jam buvo žymimos pravaikštos ir nebuvo skaičiuojamas bei išmokamas atlyginimas. 2019 m. gegužės mėnesio pirmosiomis dienomis, berods 8 dieną, tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) įvyko komercinio pobūdžio ginčas dėl finansinių atsiskaitymų už pervežimo paslaugas užsienyje, ir UAB (duomenys neskelbtini)savininkai suprato, kad yra bandoma užgrobti jų įmonę ar ja pasinaudoti. Krovinius vežė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tačiau iš jų buvo atimti CMR‘ai – įrodymai, patvirtinantys krovinių pristatymą, vieninteliai užtikrinantys apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Po šio konflikto UAB (duomenys neskelbtini) priėmė neteisingą sprendimą ir J. Č. formaliai atleido iš UAB (duomenys neskelbtini), nors jis bendrovėje niekada ir nedirbo. Sodrai buvo pranešta, kad J. Č. buvo atleistas už pravaikštas. Pranešimas Sodrai apie įdarbinimą ar išdarbinimą yra administracinis veiksmas, tačiau jis pats savaime nesukuria ir nepanaikina darbo santykių. Pranešti Sodrai apie įdarbinimą yra pareiga, tačiau ji atsiranda tik tuomet, kai asmuo realiai yra įdarbintas. Šiuo atveju buvo akivaizdi klaida, kadangi J. Č. nepradėjo dirbti ir net nepasirašė darbo sutarties, jis pats nebuvo suinteresuotas būti įdarbintas. UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojus visuomet samdė Lietuvoje ir niekada nėra samdžiusi darbuotojų iš užsienio, o UAB (duomenys neskelbtini)ir J. Č. su tuo buvo susidūrę ir procedūras gerai žinojo. Pradėjus veiklos plėtrą ir UAB „Lineksas“ bei UAB (duomenys neskelbtini)bendradarbiavimą, UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojo J. Č. tarpininkauti Migracijos departamento elektroninėje sistemoje iškviečiant darbuotojus iš užsienio, tačiau tokiu asmeniu bendrovė gali įgalioti atstovauti bet kurį asmenį, ir šis asmuo jokiu būdu neprivalo būti įgaliojančios įmonės darbuotojas, tokiu atveju tarp bendrovės ir konkretaus asmens sukuriami pavedimo santykiai. Prašo atsižvelgti į tai, kad tarp UAB „Lineksas“ ir J. Č. atsirado teisiniai santykiai, tačiau tai turi būti kvalifikuojami ne kaip darbo, o kaip ikisutartiniai akcijų pirkimo-pardavimo santykiai.
Teismo posėdžio metu buvo ištirta byloje surinkta medžiaga: 2020 m. lapkričio 25 d. administracinio nusižengimo protokolas (t. 1, b. l. 2-3); L. T. paaiškinimas su priedais, iš kurio matyti, kad ji pažeidimo nepripažįsta, nurodė, jog J. Č. niekada nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), nebuvo pasirašęs jokios darbo sutarties, kuria įgytų teisę legaliai dirbti įmonėje, jokių nurodymų, susijusių su įmonės darbu nėra gavęs ar vykdęs, dėl jokio darbo užmokesčio su juo tartasi nebuvo, Sodrai per klaidą buvo pranešta, kad J. Č. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintas nuo 2019 m. balandžio 3 d., Sodros įmokos už J. Č. mokamos nebuvo (t. 1, b. l. 4-16); 2019 m. gruodžio 19 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas (t. 1, b. l. 17-18); 2020 m. spalio 24 d. VSDFV Kauno skyriaus raštas Nr. (7.15E) DV_S-66060 (t. 1, b. l. 19); 2019 m. gruodžio 1 d. J. Č. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad dėl darbo UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio pabaigoje, vasario pradžioje tarėsi su A. T., kuris jam žinomas ir prisistatė, visuomet pasirašinėjo kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)vadovas, buvo sutarę, kad jis, J. Č., dalinai dirbs dvi darbo dienas į savaitę, darbas galimas nuotoliniu būdu iš jo namų Vilniuje, bei trečiadieniais Kaune, buvo žodžiu sulygtas atlyginimas 1200 eurų į rankas atskaičius mokesčius, jo darbo funkcijos buvo verslo vystymo vadovas, jis buvo atsakingas tiek už darbą su potencialiais partneriais, klientais tiek už vairuotojų paiešką ir darbą su jais, padėjo įdarbinti ir valdyti vairuotojus iš trečiųjų šalių, nes mokėjo rusiškai, konkrečiai ruošė ir teikė migracijos departamento elektroninėje programoje tarpininkavimo raštus ir kitus dokumentus, turėjo visus elektroninius prisijungimus, išlieka visi įrašai sistemoje išlieka, kas būtų geriausias jo darbo įmonėje įrodymas, kadangi darbdavys kaip įmanydamas naikina pėdsakus, UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2019 m. vasario 13 d. ir dirbo iki gegužės mėnesio vidurio, darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo nei prieš, nei pradėjus eiti pareigas, visas užduotis, darbų planą asmeniškai derindavo su A. T., nes, kiek jam žinoma, L. T. yra tik formali įmonės vadovė, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, jam buvo suteikta SIM kortelė, elektroninis paštas, iš kurio jis rašė ir DGK komisijai, po to darbdavys jo prieigą užblokavo, kiekvieną trečiadienį jis atvykdavo į (duomenys neskelbtini) jei vadovas nebūdavo skyręs kitų užduočių, o kiekvieną penktadienį dirbdavo iš namų ar kitos mobilios aplinkos, už išdirbtą laiką darbo užmokesčio negavo, tai, kad jis dirbo šioje įmonėje, gali paliudyti buvusi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė, nelegaliai šioje įmonėje dirbę vairuotojai iš trečiųjų šalių (t. 1, b. l. 20-21); elektroninių laiškų kopijos (t. 1, b. l. 20-54); 2019 m. gruodžio 16 d. Migracijos departamento prie LR VRM raštas Nr. 10K-53258 (t. 1, b. l. 55); A. T. 2019 m. gruodžio 2 d. paaiškinimas (t. 1, b. l. 56-57); UAB (duomenys neskelbtini) direktorės L. T. įgaliojimas A. T. (t. 1, b. l. 58); T. B. 2019 m. gruodžio 2 d. paaiškinimas (t. 1, b. l. 59); integracijos su VSDFV informacine sistema užklausos rezultatai apie J. Č. įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 60); 2019 m. balandžio mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija (t. 1, b. l. 61-62); 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesių UAB (duomenys neskelbtini)darbo užmokesčio žiniaraščio kopija (t. 1, b. l. 63-65); 2019 m. gegužės mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija (t. 1, b. l. 66); 2020 m. kovo 16 d. advokato Dominyko Varno prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo su priedais (t. 1, b. l. 67-209); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (t. 2, b. l. 2-5), 2020 m. gruodžio 15 d. advokato Dominyko Varno prašymas (t. 2., b. l. 6), sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo (t. 2, b. l. 7), Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis atidėti bylos nagrinėjimą ir teismo posėdžio datą paskirti pasibaigus karantino laikotarpiui ar pagerėjus epidemiologinei situacijai (t. 2, b. l. 10), 2021 m. vasario 8 d. advokato Dominyko Varno prašymas (t. 2., b. l. 15, 16), sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo (t. 2, b. l. 17), VSDFV sprendimai dėl apdraustojo duomenų tikslinimo pagal UAB (duomenys neskelbtini) prašymą (t. 2, b. l. 18-20), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos 2021 m. sausio 25 d. sprendimas (t. 2, b. l. 21-23), apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį, sąrašas (t. 2., b. l. 26-30), liudytojo J. Č. prašymas (t. 2, b. l. 40), atsakymas į liudytojo J. Č. prašymą (t. 2, b. l. 41), liudytojo J. Č. prašymas prijungti įrodymus (t. 2, b. l. 52), el. laiškas apie pašto kompiuteryje nustatymus (t. 2, b. l. 53), įgaliojimas (t. 2, b. l. 54), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. raštas „dėl informacijos pateikimo“ (t. 2, b. l. 57), A. T. darbo sutartis (t. 2, b. l. 65-70), elektroninių laiškų kopijos (t. 2, b. l. 71, 72), T. B. darbo sutartis (t. 2, b. l. 74, 75), UAB (duomenys neskelbtini) visų akcijų savininkės 2021 m. sausio 19 d. sprendimas (t. 2, b. l. 76), banko išrašas (t. 2, b. l. 88), išankstinės sąskaitos (t. 2, b. l. 88, 89).
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
UAB (duomenys neskelbtini) direktorė L. T. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo traukiama už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., būdama darbuotoju atžvilgiu darbdaviu, leido UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui J. Č. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavusi VSDFV teritorinio skyriaus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603, 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami tarp šalių susiklostę darbo teisiniai santykiai. Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Teismo vertinimu, šiuo atveju nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo santykiai ir J. Č. dirbo UAB (duomenys neskelbtini)naudai nesudarius darbo sutarties, nepakanka. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nenustatyta, kad nagrinėjamoje situacijoje būtų nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y., kad J. Č. būtų pradėjęs dirbti realiai, tarp UAB (duomenys neskelbtini)ir J. Č. buvę santykiai turėjo darbo sutarties požymių, t. y., kad buvo dirbama darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, o J. Č. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei atlygintinai.
Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad tarp šalių – J. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nepasitvirtino. Liudytojas J. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad su A. T., kuris faktiškai valdė UAB (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario mėnesį susitarė dėl darbo sutarties sudarymo, 1 200 Eur per mėnesį atlyginimo, darbo vietos, tačiau per visą tariamą darbo santykių laikotarpį sutartis su juo sudaryta ir atlyginimas mokamas nebuvo. Liudytojas teismui nurodė, kad darbo sutartį buvo atidėliojama sudaryti dėl buhalterės ligos, o atlyginimą jam buvo žadama sumokėti vėliau, kai tik pagerės UAB (duomenys neskelbtini) finansinė būklė. Tačiau iš byloje esančių J. Č. ir A. T. elektroninių susirašinėjimų matyti, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos J. Č., buvo susiklostę specifiniai verslo santykiai, susiję su šių bendrovių partneryste vykdant savo veiklą ir siekiant bendrų interesų. Iš byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad per visą laikotarpį tarp A. T. ir kitų UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei J. Č. nebuvo jokių konkrečių pokalbių nei dėl darbo sutarties sudarymo, nei dėl darbo užmokesčio sumokėjimo. Iš el. laiško (t. 1, b. l. 73) matyti, kad J. Č. nurodo, jog Transporto inspekcijoje jis „ružavkių“ negalės išimti, nes kaip ir nedirba UAB (duomenys neskelbtini) kas teismui sudaro prielaidą manyti, jog apie J. Č. įdarbinimą VSDFV galimai buvo pranešta vien tam, kad jis galėtų atlikti tam tikrus formalius veiksmus Transporto inspekcijoje. Iš kito el. laiško (t. 1, b. l. 74) matyti, kad A. T. persiunčia el. laišką UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterei dėl J. Č. įdarbinimo nuo 2019 m. balandžio 3 d. jei įmanoma, nurodant, kad bus dirbamos 8 valandos per savaitę ir mokama 4,41 Eur. Bendrovės buhalterė šiuo pagrindu pranešė VSDFV apie J. Č. įdarbinimą, tačiau darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta (to neiniciavo nei viena iš šalių), darbo užmokestis nebuvo mokamas. Akivaizdu, kad asmuo, siekdamas, jog darbdavys jį įdarbintų, rūpintųsi ne tik jo įdarbinimo galimybėmis kaip įmanoma greičiau, bet ir atlyginimu už atliktą darbą. Priešingai, iš susirašinėjimų matyti, jog pokalbiai vyko apie bendrą dviejų bendrovių veiklą, bendrus UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) verslo reikalus, tarpusavio sąskaitų apmokėjimus ir pan. Nors liudytojas J. Č. nurodė, kad jis veikė išimtinai UAB (duomenys neskelbtini) interesais, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad veikla, kurią kartu vykdė UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini), buvo susijusi ne vien tik su UAB (duomenys neskelbtini) interesais, bet taip pat ir finansinės naudos siekiu UAB (duomenys neskelbtini). Viename iš el. laiškų, siustų 2019 m. vasario 26 d. (t. 1, b. l. 92), J. Č. nurodo, kad jie turi vienas iš kito imti geriausią praktiką ir pasidalinti vienas kito geriausiais pasiekimais, bet įmonės dvi atskiros ir viena kitai netrukdančios. El. laiškuose J. Č. ne kartą nurodo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams apmokėti UAB (duomenys neskelbtini)sąskaitas, kas leidžia daryti išvadą, jog J. Č. atstovavo ne UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) interesams.
Liudytojas T. B., kuris nuo 2015 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad A. T. J. Č. pristatė įmonės darbuotojams kaip galimai būsimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką, bendrasavininką, tačiau ne kaip darbuotoją. Šis liudytojas nurodė J. Č. įmonės patalpose matęs keletą kartų, tačiau jis savo darbo vietos neturėjo, bendraudavo tik su A. T., o jam prireikus prisėsdavo ten, kur buvo laisva. Liudytojo J. Č. teigimu jis turėjo darbo vietą, taip pat buvo susitaręs dirbtu nuotoliniu būdu, tačiau ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu taip pat nepasitvirtino – tokio susitarimo ir jo faktinio įgyvendinimo nepatvirtina jokia byloje surinkta medžiaga ar liudytojų parodymai. Liudytojas T. B. patvirtino, kad nors įmonėje dirba nuo 2015 m., apie J. Č. darbą UAB (duomenys neskelbtini) nieko nežino ir nėra matęs, nors bendrovės administracijoje (t. y., neskaitant vairuotojų) dirba tik keli darbuotojai. Vien tai, kad J. Č. buvo suteiktas UAB (duomenys neskelbtini) el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) taip pat nepatvirtina realaus J. Č. įdarbinimo, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, kad J. Č. būtų šiuo el. pašto adresu faktiškai naudojęsis – visi susirašinėjimai tarp J. Č. su UAB „(duomenys neskelbtini) administracija vyko J. Č. naudojantis UAB (duomenys neskelbtini) el. pašto adresu. Teismui nebuvo pateikta jokių J. Č. susirašinėjimų jo nurodomu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurie patvirtintų, kad jis atliko tam tikras jo nurodomas ir jam deleguotas darbines funkcijas – veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai susirašinėjo su potencialiais klientais, kitais įmonės darbuotojais ar pan. Negana to, vien bendrovės el. pašto adreso suteikimas taip pat nepatvirtina, kad tarp šalių faktiškai buvo susiklostę darbo santykiai – bendrovės el. pašto adresas gali būti suteikiamas ir esant bet kokiems kitiems teisiniams tarp šalių susiklosčiusiems santykiams, pvz. ikisutartiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.163 straipsnis), šiuo atveju – galimai akcijų pirkimo-pardavimo, pavedimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.756 straipsnis) ir pan.
Administracinio nusižengimo protokole taip pat nurodoma, kad remiantis Migracijos departamento prie LR VRM 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 10K-53258 nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu tarpininkavimo raštus teikė J. Č.. Tačiau Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. rašte „dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad įmonę atstovaujantis fizinis asmuo neprivalo būti įdarbintas toje įmonėje, kad įmonė galėtų jį nurodyti Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams informacinėje sistemoje kaip savo atstovą, o sąvoką „vadybininkas“ UAB (duomenys neskelbtini) vadovas įrašė sistemoje užpildydamas privalomąjį laukelį „Juridinio asmens įgalioto asmens pareigos“. Liudytojas A. T. nurodė, jog J. Č. pasakė, kad prijungtų jį migracijos tarnyboje ir jis suras vairuotoją. Elektroninėje sistemoje opcijos buvo arba vadybininkas, arba direktorius. Jis jam buvo parinkęs „vadybininkas“. UAB (duomenys neskelbtini) buvo rasti du vairuotojai, už kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) buvo išrašytos ir apmokėtos sąskaitos už surastą vairuotoją po 300 eurų Tokius liudytojo A. T. parodymus patvirtina ir tarp jo bei J. Č. pateiktas susirašinėjimas el. laiškais, kuriame J. Č. nurodo apmokėti sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini) su prierašu „vairas ukrainietis 300 jau gaves viza“ (t. 1, b. l. 8), kas patvirtina, kad J. Č. veikė ne kaip UAB (duomenys neskelbtini), o kaip UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojas – šią sumą UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini), tai J. Č. taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu. Tai teismui neleidžia daryti išvados, kad J. Č. Migracijos departamento el. sistemoje veikė kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Vien ta aplinkybė, jog asmuo Migracijos departamento elektroninėje sistemoje įrašytas kaip bendrovės atstovas, nepatvirtina, kad jis savaime yra įmonės darbuotojas – tai turi patvirtinti kiti byloje surinkti duomenys.
Remiantis VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. (7.15E) DV S-66060 pateikta informacija UAB „(duomenys neskelbtini) buvo pateikęs pranešimą apie J. Č. darbo pradžią nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. Byloje taip pat pateikti VSDFV sprendimai dėl apdraustojo duomenų tikslinimo pagal UAB (duomenys neskelbtini) prašymą, kuriais nuspręsta pašalinti informaciją J. Č. priėmimą į darbą UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 3 d. ir atleidimą iš darbo 2019 m. gegužės 10 d. pagal DK 58 straipsnio 1 dalį. Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad J. Č. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesiais faktiškai nedirbo, ir kaip nurodė liudytojas A. T., VSDFV apie J. Č. įdarbinimą buvo pranešta per klaidą, kadangi jie buvo susitarę įdarbinti jį formaliai, kaip būsimą bendrovės akcininką. Tačiau, įmonės akcijų pardavimui neįvykus, A. T. teigė nežinojęs kaip oficialiai pranešti apie tai Sodrai, todėl įregistravo atleidimą DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vėliau suprato, jog tuo atveju, kai su darbuotoju nėra sudaroma darbo sutartis ir faktiškai dirbti jis nepradeda, pakanka pašalinti tokį įrašą Sodroje kaip klaidingą, kas vėliau ir buvo padaryta. Pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) šiuo laikotarpiu už J. Č. įmokų Sodrai nemokėjo, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodoma, jog jis bendrovėje faktiškai nedirbo. Teismo nuomone, vien tik pranešimas VSDFV apie asmens įdarbinimą savaime nereiškia, kad tarp šalių susiklostė darbo santykiai, kadangi darbo santykius apibūdina fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, dėl kurių turi būti pranešama VSDFV, o ne atvirkščiai. Šioje byloje pakanka duomenų spręsti, kad faktiškai neatsiradus darbo santykiams, pranešimas VSDFV buvo pateiktas klaidingai, nesant tam būtinybės ir tuo pačiu pareigos.
Byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad 2019 m. gegužės mėn. santykiai tarp UAB (duomenys neskelbtini) vadovybės ir J. Č. ženkliai pablogėjo nepavykus susitarti dėl dalies UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo, taip pat vėliau atsiradus civiliniam ginčui tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini) dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, kuris šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-912-931/2021. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-791-859/2020 A. T. pripažintas kaltu už tai, kad 2019 m. birželio 25 d. apie 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu Pelesos g. 1, Naujininkų sen., Vilniuje, žodinio konflikto dėl skolos metu sugriebus kaire ranka už J. Č. marškinėlių, sudavė ne mažiau dviejų kartų dešinės rankos kumščiu į veido sritį, padarydamas pastarajam muštines žaizdas su kraujosruva apatinės lūpos kairėje pusėje, viršutinio antro kairio danties nuskilimą, taip mušdamas nežymiai sutrikė J. Č. sveikatą. Šioje baudžiamojoje byloje A. T. nurodė, kad pokalbio metu jis J. Č. pasakė, kad šis netaps akcininku, J. Č. dėl to supyko ir pasakė, kad su juo neatsiskaitys ir jis (A. T.) turės labai didelių materialinių nuostolių. J. Č. įsiskolinimų nepripažino, parodė „špygą“ ir pasakė, kad jis (A. T.) nieko negaus, dėl ko jis (A. T.) kelis kartus sudavė nukentėjusiajam J. Č. į veido sritį. Nustačius, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovų susiklostė įtempti konfliktiniai santykiai, ypač svarbu visus parodymus vertinti itin atsargiai, kadangi asmenys tokiose situacijose gali kerštauti, hiperbolizuoti ar tam tikrais atvejais netgi siekti melagingai apkaltinti priešingą pusę nebūtų veikų padarymu.
Šioje administracinio nusižengimo byloje nepakanka objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. Č. buvo pavaldus UAB (duomenys neskelbtini) administracijai, yra gavęs ar vykdęs nurodymų, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) veikla, taip pat nesurinkta ir duomenų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ar jo įgaliotas asmuo su J. Č. būtų taręsis dėl darbo užmokesčio, darbo vietos, jo funkcijų ar oficialaus įdarbinimo bei atlyginimo. Vien tik liudytojo J. Č. paaiškinimai, tarp šalių susiklosčius konfliktiniams santykiams, negali būti pakankami pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) direktorę leidus jam dirbti nelegaliai, nesant jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. Č. savo galimai kaip darbuotojo pažeistus interesus pradėjo ginti tik praėjus maždaug pusmečiui nuo tariamo jo įdarbinimo, iškart po A. T. smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, kas, nesant kitų nelegalų darbą patvirtinančių įrodymų bei esant tam tikrų tai paneigiančių įrodymų, teismui kelia abejonių ir paties liudytojo J. Č. parodymų patikimumu.
Atsižvelgiant į tai bei remiantis įrodymų naštos paskirstymo taisyklėmis, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog tarp J. Č., kaip darbuotojo ir UAB (duomenys neskelbtini)direktorės L. T., kaip darbdavio, būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai, ir kad J. Č., paklusdamas įmonės tvarkai ir darbdaviui nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio nusižengimo požymiai nenustatyti, todėl tarp J. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) susiklostę santykiai negali būti vertinami kaip nelegalus darbas.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad L. T. veiksmuose yra jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena L. T. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Teismo posėdžio metu L. T. atstovas advokatas Dominykas Varnas prašė pripažinti bylinėjimosi išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš valstybės, pateikė banko išrašą ir išankstines sąskaitas, iš kurių matyti, kad L. T. už konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-60-1129/2021 pagal 2021 m. sausio 26 d. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. K6-2021 (D) sumokėjo 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų).
Kaip jau buvo minėta, asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas kitas, o nusižengimą tirianti institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka institucijai, atlikusiai tyrimą. Būtent institucijų, kurioms suteikiama teisė surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pagrindinė funkcija yra įvertinti asmenų pateikiamą informaciją ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną ar jos nepradėti, nepasitvirtinus pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms. Kompetentingos institucijos pareigūnai, ištyrę visas aplinkybes, surinkę reikiamus įrodymus, gali atsisakyti pradėti administracinę teiseną (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020).
ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo“ nutarė: 1) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Pripažinti, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Todėl teismas šioje byloje vadovaujasi minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu ir Konstitucijos nuostatomis, kurios buvo išaiškintos minėtame nutarime ir sprendžia, kad klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti išspręstas, nepaisant aplinkybės, jog tai nėra tinkamai reguliuojama teisės aktais (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-988/2021). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas teisės aktas ir kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
Teismas spręsdamas L. T. patirtų proceso išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms vertina tai, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta per tris posėdžius, administracinio nusižengimo byla yra gana didelės apimties, teisme buvo apklausiam trys liudytojai, teisinis ginčas iš esmės buvo sudėtingas. Atsižvelgiant į tai, 1 300 Eur dydžio proceso išlaidų suma už konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme nėra nepagrįstai didelė, todėl priteistina visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, 31 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną L. T. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.
Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (juridinio asmens kodas 188711163) priteisti 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) proceso išlaidų L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai advokato pagalbai apmokėti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.