Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas, A5.-60-1129/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-04-16
Bylos Nr.: A5.-60-1129/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-02305-2020-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Nutraukti bylą.

Teisėjas: Dominykas Rusonis (pirm.)
Pažeidėjas: L. T.
Institucija: LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Advokatai: Dominykas Varnas

Kategorijos

6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-60-1129/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02305-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.3.3; 21.9.10 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant Megilei Čekalinaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. T. atstovui advokatui D. V.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) atstovui A. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) direktore, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorius A. P. pagal J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) prašymą ir paaiškinimą dėl nelegalaus darbo UAB (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad tarp šalių - darbuotojo J. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi. J. Č. raštu paaiškino, kad nuo 2019 m. vasario 13 d. iki gegužės mėn. vidurio dirbo verslo vystymo vadovu UAB (duomenys neskelbtini) naudai, tačiau darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo. Remiantis Migracijos departamento prie LR VRM 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 10K-53258 nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu tarpininkavimo raštus teikė J. Č.. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. (7.15E) DV S-66060 pateikta informacija UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateikęs pranešimą apie J. Č. darbo pradžią nuo 2019 m. balandžio 3 d. Pranešimas pateiktas 2019 m. balandžio 12 d. Remiantis VSDFV duomenimis, J. Č. UAB (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas valstybinu socialiniu draudimu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. J. Č. nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. buvo įtrauktas į UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Institucija padarę išvadą, kad J. Č. realiai dirbo darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) naudai, t. y., vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Minėtus veiksmus J. Č. atliko nepasirašęs darbo sutarties, apie jo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Atsižvelgiant į tai L. T., UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, būdama darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojui J. Č. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavusi VSDFV teritorinio skyriaus. Tuo L. T. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603, 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. I. L. T. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas).

Institucijos atstovas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko administracinio nusižengimo protokolą, prašo pripažinti L. T. padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Taip pat nurodė, kad nelegalaus darbo faktas yra grindžiamas tuo, jog apie įdarbinimą buvo parnešta Sodrai, J. Č. buvo sukurta UAB (duomenys neskelbtini) el. pašto dėžutė, el. laiškais tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir J. Č., taip pat Migracijos departamento duomenimis apie tai, kad J. Č. veikė UAB (duomenys neskelbtini) vardu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. T. atstovas advokatas Dominykas Varnas teismo posėdžio metu nurodė, kad L. T. savo kaltės dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažįsta ir paaiškino, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir J. Č. susidarė ikisutartiniai akcijų pirkimo-pardavimo santykiai. J. Č. įgijo UAB (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų L. T. ir A. T. pasitikėjimą kaip didelę patirtį užsienio pervežimo rinkose turintis asmuo, taip pat, turintis didelę įtaką UAB (duomenys neskelbtini)valdyme, ir pasiūlė įsilieti į UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų gretas ir išplėsti veiklos sritį už Lietuvos ribų, kas buvo gana sėkmingai vykdoma, tarp UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini) vyko komerciniai ir finansiniai santykiai – J. Č. valia UAB (duomenys neskelbtini) perduodavo užsakymus UAB (duomenys neskelbtini). A. T. ir L. T. ketino ir pranešė J. Č., kad jie sutiks perleisti dalį UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. J. Č. nurodė, kad prieš perkant akcijas jam norisi šiek tiek susipažinti su UAB (duomenys neskelbtini) veikla iš vidaus, jis pasiūlė atlikti tam tikrus užsieniečių vairuotojų įdarbinimo veiksmus, mokino A. T. tam tikrų veiklos aspektų, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad J. Č. dirbo darbo santykių pavaldume L. T. vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini) kilo mintis, poreikis, kad gal atlikdamas įvairias konsultacijas ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu bendradarbiaudamas J. Č. galėtų pas juos įsidarbinti. J. Č. sutiko ir nurodė įtraukti valandinį atlyginimą, tačiau jam nesuprantamas 2019 m. vasario 13 d. laikotarpis, kurį protokole įrašė Institucija, kadangi šneka apie tai prasidėjo tik 2019 m. kovo mėnesį. A. T. 2019 m. vasario 28 d. nusiuntė J. Č. pavyzdinę UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartį susipažinti. Tarp jų buvo gana stiprūs pasitikėjimo santykiai, todėl A. T. net nepagalvojęs suprato, kad netrukus ši sutartis bus pasirašyta. Suklaidinti, kad J. Č. bus įdarbintas, UAB (duomenys neskelbtini) įtraukė J. Č. į darbuotojų sąrašus, darbo laiko apskaitos žiniaraštį, tačiau jis niekada nebuvo atvykęs, todėl visą tą laikotarpį jam buvo žymimos pravaikštos ir nebuvo skaičiuojamas bei išmokamas atlyginimas. 2019 m. gegužės mėnesio pirmosiomis dienomis, berods 8 dieną, tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) įvyko komercinio pobūdžio ginčas dėl finansinių atsiskaitymų už pervežimo paslaugas užsienyje, ir UAB (duomenys neskelbtini)savininkai suprato, kad yra bandoma užgrobti jų įmonę ar ja pasinaudoti. Krovinius vežė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tačiau iš jų buvo atimti CMR‘ai – įrodymai, patvirtinantys krovinių pristatymą, vieninteliai užtikrinantys apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Po šio konflikto UAB (duomenys neskelbtini) priėmė neteisingą sprendimą ir J. Č. formaliai atleido iš UAB (duomenys neskelbtini), nors jis bendrovėje niekada ir nedirbo. Sodrai buvo pranešta, kad J. Č. buvo atleistas už pravaikštas. Pranešimas Sodrai apie įdarbinimą ar išdarbinimą yra administracinis veiksmas, tačiau jis pats savaime nesukuria ir nepanaikina darbo santykių. Pranešti Sodrai apie įdarbinimą yra pareiga, tačiau ji atsiranda tik tuomet, kai asmuo realiai yra įdarbintas. Šiuo atveju buvo akivaizdi klaida, kadangi J. Č. nepradėjo dirbti ir net nepasirašė darbo sutarties, jis pats nebuvo suinteresuotas būti įdarbintas. UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojus visuomet samdė Lietuvoje ir niekada nėra samdžiusi darbuotojų iš užsienio, o UAB (duomenys neskelbtini)ir J. Č. su tuo buvo susidūrę ir procedūras gerai žinojo. Pradėjus veiklos plėtrą ir UAB „Lineksas“ bei UAB (duomenys neskelbtini)bendradarbiavimą, UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojo J. Č. tarpininkauti Migracijos departamento elektroninėje sistemoje iškviečiant darbuotojus iš užsienio, tačiau tokiu asmeniu bendrovė gali įgalioti atstovauti bet kurį asmenį, ir šis asmuo jokiu būdu neprivalo būti įgaliojančios įmonės darbuotojas, tokiu atveju tarp bendrovės ir konkretaus asmens sukuriami pavedimo santykiai. Prašo atsižvelgti į tai, kad tarp UAB „Lineksas“ ir J. Č. atsirado teisiniai santykiai, tačiau tai turi būti kvalifikuojami ne kaip darbo, o kaip ikisutartiniai akcijų pirkimo-pardavimo santykiai.

Liudytojas J. Č. teismo posėdžio metu apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis nurodė, kad 2019 m. vasario mėnesio pradžioje su juo susisiekė A. T. ir pasakojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi sunkumų tarptautinių pervežimų sferoje, ir jie susitarė, kad jis padės UAB (duomenys neskelbtini), prisijungs prie komandos ir pradės dirbti, kaip atsakingas už plėtrą kas liečia tarptautinius gabenimus. Buvo sulygę, kad jis galės tam skirti 1-2 dienas per savaitę, iš kurių vieną – trečiadieniais važinės į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą, kuris yra (duomenys neskelbtini), o kitu metu dirbs nuotoliniu būdu. Pirminė jo užduotis buvo rasti ir įdarbinti vairuotojų, nes jų trūko, o jis turėjo patirties įdarbinant asmenis iš trečiųjų šalių, ką jis ir atliko – įkėlinėjo dokumentus į migracijos sistemą, bendravo ir atrinkinėjo vairuotojus iš Ukrainos, Uzbekistano ir pan. Jis padėjo A. T., kuris buvo prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėjo įmonės spaudą ir pasirašinėjo visus dokumentus, todėl jis suprato, kad jis faktiškai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau vėliau paaiškėjo, kad juridiškai bendrovės direktorė yra L. T.. Darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, nes jam buvo paaiškinta, kad įmonės buhalterė serga. Jis pasitikėjo žmonėmis ir manė, kad tai yra daugiau formalumas, o ne pretekstas neigti, jog jis dirbo toje įmonėje ar tuo labiau su juo neatsiskaityti. UAB (duomenys neskelbtini) iš pradžių pranešė Sodrai, kad jis lyg ir dirba ir buvo pravaikštos, o vėliau panaikina įrašus Sodroje, lyg jis apskritai ten nebūtų dirbęs. Jis bandė apskųsti šį sprendimą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad už duomenų teikimą yra atsakingas duomenis teikiantis asmuo. Teigia, kad jis atlikdavo akivaizdžias darbines funkcijas ir buvo sulygęs, kad bendrovei skirs iki dviejų darbo dienų per savaitę ir atlyginimą. Jam buvo žadama, kad su juo bus atsiskaityta, tačiau tai padaryta nebuvo ir jis iš nevilties parašė skundą darbo ginčų komisijai. Bendrovėje dirbti pradėjo 2019 m. vasario 12-13 dieną ir baigė 2019 m. gegužės viduryje, apie 15-16 dieną. Berods buvo sutarę dėl 1200 Eur atlyginimo per mėnesį, tačiau nei vieno pavedimo ar grynųjų pinigų jis nėra gavęs. Kadangi tai nėra jo pagrindinis darbas, o UAB (duomenys neskelbtini) turėjo finansinių sunkumų, jis sutiko atlyginimą gauti tuomet, kai jis UAB (duomenys neskelbtini) „išsuks“ tarptautinius pervežimus, ateis pinigų srautas ir jis gaus atlyginimą už kelis mėnesius iš karto. Toks atsakymas nesukėlė jam abejonių, kad finale su juo neatsiskaitys. Kartu su A. T. važiuodavo į užsienį, turėjo įvairių darbinių susitikimų UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesams. 2019 m. gegužės 15 d. jam buvo pasakyta, kad buvo rastas geresnis UAB (duomenys neskelbtini)“ verslo kelias, jis jiems tampa nebereikalingas, todėl jis paprašė atsiskaityti ir sukti savais keliais, tačiau paaiškėjo, kad yra kažkokių problemų. Apie darbo sutarties sudarymą jie kelis kartus kalbėjo, tačiau jam buvo pasakyta, kad šiuo metu serga buhalterė, po to ji išėjo iš darbo ir nebuvo apskaitą tvarkančio žmogaus, neva nebuvo žinomas darbo sutarčių eiliškumas, todėl taip ir liko, kad darbo sutartis nebuvo pasirašyta, nors jis apie tai buvo užsiminęs ne kartą. Buvo susitarimas, kad jis vieną dieną dirba bendrovės ofise, o dar iki vienos dienos dirba nuotoliniu būdu. Jis gaudavo konkrečius nukreipimus, ką vadovas A. T. nori, kad jis atliktų. Jis yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir su UAB (duomenys neskelbtini) galėjo turėti santykių transporto logistikos srityje kaip partneriai – jie vieni kitiems teikdavo paslaugas. Jam buvo suteikta UAB (duomenys neskelbtini) el. pašto dėžutė, iš kurios jis netgi kreipėsi į darbo ginčų komisiją, ir kurios darbdavys iš jo net nesugebėjo atimti. Iš el. laiškų turinio galima suvokti, kad vadovas jam duoda kažkokius nurodymus ir tame nėra jokios partnerystės, kai jis migracijoje kaip fizinis asmuo atstovauja UAB (duomenys neskelbtini), renka duomenis, šioje vietoje UAB (duomenys neskelbtini) nėra. Bendradarbiavimas tarp įmonių buvo, tačiau jis nėra nei UAB „(duomenys neskelbtini) vadovas, nei sprendimus priimantis asmuo, tai yra vieši duomenys. Nereikėtų bandyti UAB (duomenys neskelbtini) gynybinės linijos, kad jis neva buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir neva kažkaip kažką darydavo šios bendrovės vardu. Jis UAB (duomenys neskelbtini) buvo atsakingas už tarptautinio transporto baro darbo organizavimą, o tai apima darbuotojų paiešką, migracijos tvarkymą, dokumentų tvarkymą, iš A. T. gaudavo nurodymus. UAB (duomenys neskelbtini) kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis turėjo savo stalą, tarnybinį el. paštą, kuriuo jis naudodavosi nuotoliniu būdu ir kuris patvirtina, kad jis realiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nes pašalinis žmogus neturėtų jokių šansų turėti priėjimą prie tokių dalykų. Taip pat nurodo, kad naudojosi ir jam UAB „(duomenys neskelbtini) suteiktu telefono numeriu. Jis dalyvavo atrenkant vairuotojus, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojus būdavo ir paskolina. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarką S. K., o vėliau buhalterinė įmonė. A. T. ir L. T. jam siūlė pirkti UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų, toks variantas buvo svarstomas pas juos, bet ne pas jį, kad ateityje galėtų būti tokie dalykai. Jo požiūris į tai keitėsi, vienareikšmio atsakymo nepateikė, nes tai niekada nepriėjo iki galo. Niekada nebuvo sutarta, kad kažkas tokio turi (duomenys neskelbtini)“ savininkai jam tai siūlė kaip galimybę. Kalba vyko apie skirtingus akcijų paketus, nuo 30 iki 100 procentų. 2019 m. birželio gale A. T. prieš jį buvo pavartojęs smurtą, kuomet įsiveržė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą ir jam padarė sužalojimą, dėl ko buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tai neturi nieko bendro su jo darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. T. konfliktas su juo įvyko visiškai ne dėl tų klausimų. Įrodymus, kurie patvirtina A. T. ir jo tarimąsi apie atlyginimo dydį, jis pateiks tuomet, kai bus pripažinta, jog jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nelegaliai, o šiuo metu tokių duomenų neteiks, nes dar neatėjo tam laikas. Jam buvo atsiųstas darbo sutarties pavyzdys, tačiau ne tam, kad būtų ruošiama darbo sutartis su juo, o tam, kad jis galėtų susipažinti kokios darbo sutartys pateikiamos UAB (duomenys neskelbtini) “ vairuotojams. Viena iš jo pareigų UAB (duomenys neskelbtini)buvo patarti kaip organizuoti verslą, jis jiems patardavo kaip darbuotojas, už atlygį. Visas jam priskirtas funkcijas atliko, tačiau iki šiol negavo (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) su pertraukomis bendradarbiavo apie 4 metus. Jis UAB (duomenys neskelbtini) kontoroje sėdėjo buvusioje S. K. vietoje, šalia A. T. ir T. B., dar būdavo asistentė, ateidavo sandėlininkas. Vienas iš jo pateiktų el. laiškų yra apie tai, kaip A. T. rašo jam ir klausia ką daryti, kaip jie mokės Tomui atlyginimą, kadangi reikia dalį „juodais“ mokėti, nes jam kita įmonė pateikė pasiūlymą ir jis gal ruošiasi palikti UAB (duomenys neskelbtini). Jis jam patarinėjo kaip elgtis, tačiau visus sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) priiminėja A. T., L. T. ofise net nebūna. Jis skundė Sodrai VSDFV sprendimus dėl apdraustojo duomenų tikslinimo pagal UAB (duomenys neskelbtini) prašymą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad už duomenų pateikimą yra atsakingas jų teikėjas ir tokie sprendimai neskundžiami. Taip pat nurodė, kad el. laiške (t. 1, b. l. 8), jis su A. T. bendravo kaip UAB (duomenys neskelbtini)atstovas.

Liudytojas A. T., UAB (duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkas ir direktorius, teismo posėdžio metu nurodė, kad su J. Č. yra pažįstamas apie 10 metų. Prieš 4 metus susitiko pašnekėti dėl bendros veiklos. 2019 m. jų vairuotojas išvažiavęs gavo infarktą, jį išvežė į ligoninę, liko mašina su kroviniu viena, tuo metu buvo problema su vairuotojais, todėl jis paskambino J. Č., prašė padėti parvaryti tą mašiną, jis nusiuntė autobusiuką, atvarė tą mašiną, pradėjo šnekėtis, jis pasiskundė, kad sunki situacija su vairuotojais. J. Č. sakė, kad pas jį tokių problemų nėra, ir kad gali padėti. Jie pradėjo gvildenti tą temą, nuo to laiko šnekėti. J. Č. sakė, kad jis gali padėti su vairuotojais, kad UAB (duomenys neskelbtini)kraus, mokės už kilometrus, o jis įsileisi jį kaip akcininką į UAB „(duomenys neskelbtini)kadangi jį domino distribucija Lietuvoje. Pradėjo rutuliotis, pradžioje tą vieną vairuotoją davė, kad vairuotų, antrą, trečią mašiną pasiėmė, UAB „(duomenys neskelbtini) vadybininkai reguliuodavo, rašydavo sąskaitas, o UAB „(duomenys neskelbtini) atsiskaitydavo. Balandžio mėn. suprato, kad ką žadėjo gero Europoje, to nieko nebuvo, sakė pravažiuos 10 000 km, o būdavo 8000 km, iš UAB (duomenys neskelbtini)“ gaudavo pinigus už kurą, kelių mokesčius, nieko gero ten nebuvo. Gavosi, kad „lenda jam į kišenę“, jo spaudimas buvo, kada akcijos bus perrašytos, atsiuntė kažkokia Estijos įmonę, sakė, jis ant savęs nieko neturi, tada dar į Vilnių nuvažiavo pas advokatą suderinti akcijų prikimo-pardavimo sutartį, kaip, kiek procentų įteisinti raštiškai, ne žodžiu, kiek mašinų bus, direktoriaus atlyginimas. Tada prasidėjo, kad jis mašinų į UAB „(duomenys neskelbtini) neįneš. Po to apgalvojęs tą situaciją parašė J. Č., kad nieko nebus, nes matė, kad nori užvaldyti įmonę, ir jis liks be nieko. Su J. Č. tarėsi dėl 49 proc. akcijų, tačiau jis į bendrovę turėjo įnešti savo mašinų. Tuomet jis pradėjo šnekėti, kad tas mašinas gali duoti tik subnuomai, apie piniginį įnašą taip pat nekalbėjo. Už tas akcijas siūlė save, kad padės atgaivinti UAB „(duomenys neskelbtini). Tai yra šeimos verslas, dėl to nutarė neatiduoti. Per tą laikotarpį jam buvo suteiktas telefonas, pašto dėžutė – tam, kad rastų vairuotojus. Pasakė sąskaitą už tą vairuotojo suradimą, pateikė 300 Eur. Paštas jam buvo reikalingas, kad pritraukti vairuotojus. Po to pasakė, kad turi 2 sav. mašinos atidirbti. Galiausiai jis surinko iš vairuotojų CMR, kad greičiau sąskaitas išrašyti, tačiau susirinko ir jų neatidavė, todėl gavosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini) mašinos dvi savaites važiavo veltui. Vilniaus teisme bando įrodyti, kad jis UAB „Lineksas“ liko skolingas 30 000 Eur, tačiau be tų CMR sunku įrodyti. Kaune jis buvo atvykęs į ofisą 3-4 kartus. Po to tempė link to, kad apsižiūrėti, norėjo, kad prijungtų jį prie banko, kad matytų piniginius srautus. Ofise jis nuolatinės vietos neturėjo. Jie ruošėsi susijungimui, akcijų pirkimui-pardavimui, ėjo link to, tuomet jis sako įdarbink mane plėtros vadovu, kad oficialiai kažkiek dirbti, nu taip neapibrėžtai. Jis pasakė buhalterei, jis surašė sutartį, pranešė Sodrai, bet jis tos sutarties taip ir nepasirašė. Sutarties niekada nebuvo, tik Sodrai buvo pranešta. 2019 m. gegužę J. Č. buvo atleistas, buhalterija prašė atleisti už pravaikštas. Tuo metu nežinojo, jog reikėjo parašyti, kad jis buvo klaidingai įdarbintas. Nieko nebuvo kalbėta, buvo tik formalus veiksmas iš jo atliktas, kad jis taptų darbuotoju, nekalbėjo nei dėl darbo vietos, nei dėl atlyginimo. Buvo supažindinęs J. Č. su UAB (duomenys neskelbtini) kolektyvu, pristatė jį kaip būsimą akcininką. Buvo kilęs konfliktas tarp jo su J. Č. dėl tų pačių pinigų, kai jiems nesumokėjo virš 30 tūkstančių, jis vis žadėjo, pasiėmė CMR, pas jį į ofisą važiuodavo derinti, reikdavo pasirašyti, logistinės paslaugos, susiderindavo jo paskutinius galus vadinamus, dar turi laišką, kuriame rašoma „atvažiuok suderinsim paskutinius galus“, jis atvažiavo, o J. Č. sako, „gausi špygą“, kadangi netapo akcininku ir dėl to jam (A. T.) tai brangiai kainuos. Įmonėje buvo košmariška situacija, jis nesusilaikė ir davė jam į veidą. Po to kreipėsi civiline tvarka ir su J. Č. dabar bendrauja tik civiliniame procese. Tarpininkavimo raštus J. Č. teikė dėl trečiųjų šalių piliečių, jis sakė gali padėti sutvarkyti, rasti vairuotojų. Buvo sunki situacija, jis pasakė, kad prijungtų jį migracijos tarnyboje ir jis suras vairuotoją, tai prijungė jį, ten opcijos buvo, arba vadybininkas arba direktorius. Jis jam buvo parinkęs „vadybininkas“. UAB (duomenys neskelbtini) buvo rasti du vairuotojai, už kuriuos iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo išrašytos sąskaitos vairuotojui po 300. J. Č. rašė dėl to, kad už ukrainietį vairuotoją po 300 eurų. J. Č. visą tą laikotarpį neprašė jo įforminti, nesikreipė dėl neišmokėto darbo užmokesčio, apie visą tai jis sužinojo tik iš darbo ginčų komisijos. Iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. dėl algos neišmokėjimo jokių pretenzijų negirdėjo. J. Č. jis turi omenyje kaip juridinį asmenį, t. y., kad J. Č. yra UAB „(duomenys neskelbtini). Kiek J. Č. jam sakė, tuo metu buvo Baltarusijos pilietis direktorius, kažkoks „frontas“, o J. Č. yra paėmęs įgaliojimus, sakė į banką reikia eiti, negali tvarkytis. J. Č. darydavo pavedimus, į ji kreipdavosi dėl pinigų – jis parašydavo laišką, UAB (duomenys neskelbtini) atsiųsdavo sąskaitą, darydavo dar Excel lentelę, ten buvo vadybininkas Vytautas, J. Č. ir jį laiške „prikabindavo“, kad išrašyti sąskaitą siunčiant vadybininkui. Viskas buvo žodžiu suderinama ir vykdoma. Dėl pervežimų buvo sutarta, kad UAB (duomenys neskelbtini) gaus 1 eurą už 1 km iš UAB (duomenys neskelbtini), kažkurį laiką susitarimas buvo vykdomas, o kol tai vyko, J. Č. pasitikėjo. UAB (duomenys neskelbtini) finansiškai ėjo atgal, turėjo vairuotojus, bet su jais neuždirbo. Buhalterė Sodrai pranešimus apie įdarbinimą ir išdarbinimą pateikdavo nuotoliniu būdu, kad ir sirgdama. Tuo metu L. T. buvo UAB (duomenys neskelbtini)direktorė, tačiau jis viską darydavo jos vardu. Migracijos tarnybos tinklalapyje per e-vartus prijungi, tapatybę patvirtinti reikia, L. T. patvirtindavo. Kasdieninius verslo sprendimus priiminėjo jis. L. T. turi kitą veiklą, ji buvo direktorė, tuo momentu jam taip reikėjo. J. Č. nieko neveikė pas juos, tik aprūpindavo vairuotojais. Žino, kad reikia pranešti Sodrai prieš įdarbinant, užsirašai duomenis, praneši buhalterijai, kad įdarbintų. Gaunasi taip, kad Sodrai praneši prieš dieną, o kitą dieną tas vairuotojas neateina, pranešama, kad anuliuotų tą pradinį atleidimą, įdarbintas ir kitą dieną išdarbintas. Pranešimus apie įdarbinimą ir atleidimą vertina kaip klaidą. J. Č. pareiginių instrukcijų nebuvo, jis to neprašė. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ir J. Č. darbo santykių nebuvo, jis tai darė žiūrėdamas savo naudos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam uždirbo pinigus. J. Č. visi veiksmai buvo susiję tiek su UAB (duomenys neskelbtini), tiek su UAB (duomenys neskelbtini). Vieną kartą J. Č. sako, kad jam reikia iki Rygos, reikėjo ir jam, todėl jie kartu nuvažiavo, apžiūrėjo mašiną, kurią jis nori pirkti, nuvažiavo iki partnerio, pasišnekėjo, nuvažiavo į Lenkiją pas partnerį, kalbėjosi, J. Č. važiavo savo reikalais, o jis savo. J. Č. dėka buvo įdarbinti du vairuotojai, jam už tai buvo sumokėta, jis išrašė sąskaitas, o jie pinigus sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas automobiliu važiuoja ten, kur UAB „(duomenys neskelbtini) subrangą užsako, perleidžia, veža UAB „(duomenys neskelbtini) užsakymus, dalį pasiima sau, sutartą dalį perleidžia UAB (duomenys neskelbtini). Už tą įdarbinimo laikotarpį Sodrai sumokėta nebuvo.

Liudytojas T. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas. J. Č. nepažįsta, matęs jį apie 2019 m., gal 3-4 kartus, trečiadieniais, kai su A. T. kažką ofise aptarinėjo, dar yra jį matęs kažkokiame posėdyje. Jį visiems darbuotojams pristatinėjo kaip būsimą akcininką. Kai jis būdavo, su Audriumi kažką kalbėdavo, bet kad dirbtų (duomenys neskelbtini) – ne, neturėjo paskirtos darbo vietos, bet prie stalo tuščio atsisėsdavo, nuolatinės darbo vietos neturėjo. Su Audriumi šnekėdavo apie akcijas, mūsų europines mašinas. UAB (duomenys neskelbtini) jis pats dirba nuo 2015 m., turi darbo stalą, nuolatinę darbo vietą. J. Č. ir A. T. nesipykdavo, o jis su J. Č. nėra bendravęs telefonu jam nebūnant UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. Ūkinius, komercinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimus priimdavo dažniau A. T., jam bendrovės veikla gerai žinoma. Kiek pamena, J. Č. akcijas pirkti ketino, bet nepirko. J. Č. lankymasis bendrovės patalpose ilgai netruko. UAB (duomenys neskelbtini) kraudavo europines mašinas. Jie duodavo jiems mašiną, o jie kraudavo Europoje. Jie teikdavo pervežimo paslaugą, o UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) užsiima analogiška veikla užsiima, UAB (duomenys neskelbtini)būdavo kaip subrangovė. UAB (duomenys neskelbtini) mokesčio iš jų negaudavo, patys mokėdavo, jiems buvo naudinga iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti kad ir pigesnį, bet užsakymą. UAB (duomenys neskelbtini)santykius dėl bendradarbiavimo klausimų su UAB (duomenys neskelbtini) palaikydavo su J. Č. ir vadybininku. J. Č. būdavo „aukščiau“ nei tas vadybininkas, jo nuomone J. Č. priimdavo visus sprendimus, kam sumokėti. Kiek žino, UAB (duomenys neskelbtini) skolingas Tamulevičiams pinigų, liko nepavykęs verslas. A. T. jam kaip kolega, duodavo jam nurodymas, jis viršesnis, visą laikotarpį nuo 2015 m., jie su žmona savininkai, o jis vadybininkas. Nežino kokios pareigos buvo A. T. 2019 m., bet mano, kad jis visuomet priimdavo sprendimus, L. T. bendrovės patalpose nuolat nebūdavo, kasdienius klausimus spręsdavo A. T.. L. T. žinojo kaip savininkę ir direktorę, ji būdavo ofise, bet ką tiksliai veikdavo nežino.

Teismo posėdžio metu buvo ištirta byloje surinkta medžiaga: 2020 m. lapkričio 25 d. administracinio nusižengimo protokolas (t. 1, b. l. 2-3); L. T. paaiškinimas su priedais, iš kurio matyti, kad ji pažeidimo nepripažįsta, nurodė, jog J. Č. niekada nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), nebuvo pasirašęs jokios darbo sutarties, kuria įgytų teisę legaliai dirbti įmonėje, jokių nurodymų, susijusių su įmonės darbu nėra gavęs ar vykdęs, dėl jokio darbo užmokesčio su juo tartasi nebuvo, Sodrai per klaidą buvo pranešta, kad J. Č. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintas nuo 2019 m. balandžio 3 d., Sodros įmokos už J. Č. mokamos nebuvo (t. 1, b. l. 4-16); 2019 m. gruodžio 19 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas (t. 1, b. l. 17-18); 2020 m. spalio 24 d. VSDFV Kauno skyriaus raštas Nr. (7.15E) DV_S-66060 (t. 1, b. l. 19); 2019 m. gruodžio 1 d. J. Č. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad dėl darbo UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio pabaigoje, vasario pradžioje tarėsi su A. T., kuris jam žinomas ir prisistatė, visuomet pasirašinėjo kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)vadovas, buvo sutarę, kad jis, J. Č., dalinai dirbs dvi darbo dienas į savaitę, darbas galimas nuotoliniu būdu iš jo namų Vilniuje, bei trečiadieniais Kaune, buvo žodžiu sulygtas atlyginimas 1200 eurų į rankas atskaičius mokesčius, jo darbo funkcijos buvo verslo vystymo vadovas, jis buvo atsakingas tiek už darbą su potencialiais partneriais, klientais tiek už vairuotojų paiešką ir darbą su jais, padėjo įdarbinti ir valdyti vairuotojus iš trečiųjų šalių, nes mokėjo rusiškai, konkrečiai ruošė ir teikė migracijos departamento elektroninėje programoje tarpininkavimo raštus ir kitus dokumentus, turėjo visus elektroninius prisijungimus, išlieka visi įrašai sistemoje išlieka, kas būtų geriausias jo darbo įmonėje įrodymas, kadangi darbdavys kaip įmanydamas naikina pėdsakus, UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2019 m. vasario 13 d. ir dirbo iki gegužės mėnesio vidurio, darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo nei prieš, nei pradėjus eiti pareigas, visas užduotis, darbų planą asmeniškai derindavo su A. T., nes, kiek jam žinoma, L. T. yra tik formali įmonės vadovė, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, jam buvo suteikta SIM kortelė, elektroninis paštas, iš kurio jis rašė ir DGK komisijai, po to darbdavys jo prieigą užblokavo, kiekvieną trečiadienį jis atvykdavo į (duomenys neskelbtini) jei vadovas nebūdavo skyręs kitų užduočių, o kiekvieną penktadienį dirbdavo iš namų ar kitos mobilios aplinkos, už išdirbtą laiką darbo užmokesčio negavo, tai, kad jis dirbo šioje įmonėje, gali paliudyti buvusi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė, nelegaliai šioje įmonėje dirbę vairuotojai iš trečiųjų šalių (t. 1, b. l. 20-21); elektroninių laiškų kopijos (t. 1, b. l. 20-54); 2019 m. gruodžio 16 d. Migracijos departamento prie LR VRM raštas Nr. 10K-53258 (t. 1, b. l. 55); A. T. 2019 m. gruodžio 2 d. paaiškinimas (t. 1, b. l. 56-57); UAB (duomenys neskelbtini) direktorės L. T. įgaliojimas A. T. (t. 1, b. l. 58); T. B. 2019 m. gruodžio 2 d. paaiškinimas (t. 1, b. l. 59); integracijos su VSDFV informacine sistema užklausos rezultatai apie J. Č. įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 60); 2019 m. balandžio mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija (t. 1, b. l. 61-62); 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesių UAB (duomenys neskelbtini)darbo užmokesčio žiniaraščio kopija (t. 1, b. l. 63-65); 2019 m. gegužės mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija (t. 1, b. l. 66); 2020 m. kovo 16 d. advokato Dominyko Varno prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo su priedais (t. 1, b. l. 67-209); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (t. 2, b. l. 2-5), 2020 m. gruodžio 15 d. advokato Dominyko Varno prašymas (t. 2., b. l. 6), sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo (t. 2, b. l. 7), Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis atidėti bylos nagrinėjimą ir teismo posėdžio datą paskirti pasibaigus karantino laikotarpiui ar pagerėjus epidemiologinei situacijai (t. 2, b. l. 10), 2021 m. vasario 8 d. advokato Dominyko Varno prašymas (t. 2., b. l. 15, 16), sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo (t. 2, b. l. 17), VSDFV sprendimai dėl apdraustojo duomenų tikslinimo pagal UAB (duomenys neskelbtini) prašymą (t. 2, b. l. 18-20), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos 2021 m. sausio 25 d. sprendimas (t. 2, b. l. 21-23), apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį, sąrašas (t. 2., b. l. 26-30), liudytojo J. Č. prašymas (t. 2, b. l. 40), atsakymas į liudytojo J. Č. prašymą (t. 2, b. l. 41), liudytojo J. Č. prašymas prijungti įrodymus (t. 2, b. l. 52), el. laiškas apie pašto kompiuteryje nustatymus (t. 2, b. l. 53), įgaliojimas (t. 2, b. l. 54), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. raštas „dėl informacijos pateikimo“ (t. 2, b. l. 57), A. T. darbo sutartis (t. 2, b. l. 65-70), elektroninių laiškų kopijos (t. 2, b. l. 71, 72), T. B. darbo sutartis (t. 2, b. l. 74, 75), UAB (duomenys neskelbtini) visų akcijų savininkės 2021 m. sausio 19 d. sprendimas (t. 2, b. l. 76), banko išrašas (t. 2, b. l. 88), išankstinės sąskaitos (t. 2, b. l. 88, 89).

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

UAB (duomenys neskelbtini) direktorė L. T. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo traukiama už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., būdama darbuotoju atžvilgiu darbdaviu, leido UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui J. Č. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavusi VSDFV teritorinio skyriaus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603, 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami tarp šalių susiklostę darbo teisiniai santykiai. Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo santykiai ir J. Č. dirbo UAB (duomenys neskelbtini)naudai nesudarius darbo sutarties, nepakanka. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nenustatyta, kad nagrinėjamoje situacijoje būtų nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y., kad J. Č. būtų pradėjęs dirbti realiai, tarp UAB (duomenys neskelbtini)ir J. Č. buvę santykiai turėjo darbo sutarties požymių, t. y., kad buvo dirbama darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, o J. Č. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei atlygintinai.

Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad tarp šalių – J. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nepasitvirtino. Liudytojas J. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad su A. T., kuris faktiškai valdė UAB (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario mėnesį susitarė dėl darbo sutarties sudarymo, 1 200 Eur per mėnesį atlyginimo, darbo vietos, tačiau per visą tariamą darbo santykių laikotarpį sutartis su juo sudaryta ir atlyginimas mokamas nebuvo. Liudytojas teismui nurodė, kad darbo sutartį buvo atidėliojama sudaryti dėl buhalterės ligos, o atlyginimą jam buvo žadama sumokėti vėliau, kai tik pagerės UAB (duomenys neskelbtini) finansinė būklė. Tačiau iš byloje esančių J. Č. ir A. T. elektroninių susirašinėjimų matyti, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos J. Č., buvo susiklostę specifiniai verslo santykiai, susiję su šių bendrovių partneryste vykdant savo veiklą ir siekiant bendrų interesų. Iš byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad per visą laikotarpį tarp A. T. ir kitų UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei J. Č. nebuvo jokių konkrečių pokalbių nei dėl darbo sutarties sudarymo, nei dėl darbo užmokesčio sumokėjimo. Iš el. laiško (t. 1, b. l. 73) matyti, kad J. Č. nurodo, jog Transporto inspekcijoje jis „ružavkių“ negalės išimti, nes kaip ir nedirba UAB (duomenys neskelbtini) kas teismui sudaro prielaidą manyti, jog apie J. Č. įdarbinimą VSDFV galimai buvo pranešta vien tam, kad jis galėtų atlikti tam tikrus formalius veiksmus Transporto inspekcijoje. Iš kito el. laiško (t. 1, b. l. 74) matyti, kad A. T. persiunčia el. laišką UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterei dėl J. Č. įdarbinimo nuo 2019 m. balandžio 3 d. jei įmanoma, nurodant, kad bus dirbamos 8 valandos per savaitę ir mokama 4,41 Eur. Bendrovės buhalterė šiuo pagrindu pranešė VSDFV apie J. Č. įdarbinimą, tačiau darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta (to neiniciavo nei viena iš šalių), darbo užmokestis nebuvo mokamas. Akivaizdu, kad asmuo, siekdamas, jog darbdavys jį įdarbintų, rūpintųsi ne tik jo įdarbinimo galimybėmis kaip įmanoma greičiau, bet ir atlyginimu už atliktą darbą. Priešingai, iš susirašinėjimų matyti, jog pokalbiai vyko apie bendrą dviejų bendrovių veiklą, bendrus UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) verslo reikalus, tarpusavio sąskaitų apmokėjimus ir pan. Nors liudytojas J. Č. nurodė, kad jis veikė išimtinai UAB (duomenys neskelbtini) interesais, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad veikla, kurią kartu vykdė UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini), buvo susijusi ne vien tik su UAB (duomenys neskelbtini) interesais, bet taip pat ir finansinės naudos siekiu UAB (duomenys neskelbtini). Viename iš el. laiškų, siustų 2019 m. vasario 26 d. (t. 1, b. l. 92), J. Č. nurodo, kad jie turi vienas iš kito imti geriausią praktiką ir pasidalinti vienas kito geriausiais pasiekimais, bet įmonės dvi atskiros ir viena kitai netrukdančios. El. laiškuose J. Č. ne kartą nurodo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams apmokėti UAB (duomenys neskelbtini)sąskaitas, kas leidžia daryti išvadą, jog J. Č. atstovavo ne UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) interesams.

Liudytojas T. B., kuris nuo 2015 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad A. T. J. Č. pristatė įmonės darbuotojams kaip galimai būsimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką, bendrasavininką, tačiau ne kaip darbuotoją. Šis liudytojas nurodė J. Č. įmonės patalpose matęs keletą kartų, tačiau jis savo darbo vietos neturėjo, bendraudavo tik su A. T., o jam prireikus prisėsdavo ten, kur buvo laisva. Liudytojo J. Č. teigimu jis turėjo darbo vietą, taip pat buvo susitaręs dirbtu nuotoliniu būdu, tačiau ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu taip pat nepasitvirtino – tokio susitarimo ir jo faktinio įgyvendinimo nepatvirtina jokia byloje surinkta medžiaga ar liudytojų parodymai. Liudytojas T. B. patvirtino, kad nors įmonėje dirba nuo 2015 m., apie J. Č. darbą UAB (duomenys neskelbtini) nieko nežino ir nėra matęs, nors bendrovės administracijoje (t. y., neskaitant vairuotojų) dirba tik keli darbuotojai. Vien tai, kad J. Č. buvo suteiktas UAB (duomenys neskelbtini) el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) taip pat nepatvirtina realaus J. Č. įdarbinimo, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, kad J. Č. būtų šiuo el. pašto adresu faktiškai naudojęsis – visi susirašinėjimai tarp J. Č. su UAB „(duomenys neskelbtini) administracija vyko J. Č. naudojantis UAB (duomenys neskelbtini) el. pašto adresu. Teismui nebuvo pateikta jokių J. Č. susirašinėjimų jo nurodomu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurie patvirtintų, kad jis atliko tam tikras jo nurodomas ir jam deleguotas darbines funkcijas – veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai susirašinėjo su potencialiais klientais, kitais įmonės darbuotojais ar pan. Negana to, vien bendrovės el. pašto adreso suteikimas taip pat nepatvirtina, kad tarp šalių faktiškai buvo susiklostę darbo santykiai – bendrovės el. pašto adresas gali būti suteikiamas ir esant bet kokiems kitiems teisiniams tarp šalių susiklosčiusiems santykiams, pvz. ikisutartiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.163 straipsnis), šiuo atveju – galimai akcijų pirkimo-pardavimo, pavedimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.756 straipsnis) ir pan.

Administracinio nusižengimo protokole taip pat nurodoma, kad remiantis Migracijos departamento prie LR VRM 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 10K-53258 nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu tarpininkavimo raštus teikė J. Č.. Tačiau Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. rašte „dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad įmonę atstovaujantis fizinis asmuo neprivalo būti įdarbintas toje įmonėje, kad įmonė galėtų jį nurodyti Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams informacinėje sistemoje kaip savo atstovą, o sąvoką „vadybininkas“ UAB (duomenys neskelbtini) vadovas įrašė sistemoje užpildydamas privalomąjį laukelį „Juridinio asmens įgalioto asmens pareigos“. Liudytojas A. T. nurodė, jog J. Č. pasakė, kad prijungtų jį migracijos tarnyboje ir jis suras vairuotoją. Elektroninėje sistemoje opcijos buvo arba vadybininkas, arba direktorius. Jis jam buvo parinkęs „vadybininkas“. UAB (duomenys neskelbtini) buvo rasti du vairuotojai, už kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) buvo išrašytos ir apmokėtos sąskaitos už surastą vairuotoją po 300 eurų Tokius liudytojo A. T. parodymus patvirtina ir tarp jo bei J. Č. pateiktas susirašinėjimas el. laiškais, kuriame J. Č. nurodo apmokėti sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini) su prierašu „vairas ukrainietis 300 jau gaves viza“ (t. 1, b. l. 8), kas patvirtina, kad J. Č. veikė ne kaip UAB (duomenys neskelbtini), o kaip UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojas – šią sumą UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini), tai J. Č. taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu. Tai teismui neleidžia daryti išvados, kad J. Č. Migracijos departamento el. sistemoje veikė kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Vien ta aplinkybė, jog asmuo Migracijos departamento elektroninėje sistemoje įrašytas kaip bendrovės atstovas, nepatvirtina, kad jis savaime yra įmonės darbuotojas – tai turi patvirtinti kiti byloje surinkti duomenys.

Remiantis VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. (7.15E) DV S-66060 pateikta informacija UAB „(duomenys neskelbtini) buvo pateikęs pranešimą apie J. Č. darbo pradžią nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. Byloje taip pat pateikti VSDFV sprendimai dėl apdraustojo duomenų tikslinimo pagal UAB (duomenys neskelbtini) prašymą, kuriais nuspręsta pašalinti informaciją J. Č. priėmimą į darbą UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 3 d. ir atleidimą iš darbo 2019 m. gegužės 10 d. pagal DK 58 straipsnio 1 dalį. Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad J. Č. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesiais faktiškai nedirbo, ir kaip nurodė liudytojas A. T., VSDFV apie J. Č. įdarbinimą buvo pranešta per klaidą, kadangi jie buvo susitarę įdarbinti jį formaliai, kaip būsimą bendrovės akcininką. Tačiau, įmonės akcijų pardavimui neįvykus, A. T. teigė nežinojęs kaip oficialiai pranešti apie tai Sodrai, todėl įregistravo atleidimą DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vėliau suprato, jog tuo atveju, kai su darbuotoju nėra sudaroma darbo sutartis ir faktiškai dirbti jis nepradeda, pakanka pašalinti tokį įrašą Sodroje kaip klaidingą, kas vėliau ir buvo padaryta. Pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) šiuo laikotarpiu už J. Č. įmokų Sodrai nemokėjo, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodoma, jog jis bendrovėje faktiškai nedirbo. Teismo nuomone, vien tik pranešimas VSDFV apie asmens įdarbinimą savaime nereiškia, kad tarp šalių susiklostė darbo santykiai, kadangi darbo santykius apibūdina fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, dėl kurių turi būti pranešama VSDFV, o ne atvirkščiai. Šioje byloje pakanka duomenų spręsti, kad faktiškai neatsiradus darbo santykiams, pranešimas VSDFV buvo pateiktas klaidingai, nesant tam būtinybės ir tuo pačiu pareigos.

Byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad 2019 m. gegužės mėn. santykiai tarp UAB (duomenys neskelbtini) vadovybės ir J. Č. ženkliai pablogėjo nepavykus susitarti dėl dalies UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo, taip pat vėliau atsiradus civiliniam ginčui tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini) dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, kuris šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-912-931/2021. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-791-859/2020 A. T. pripažintas kaltu už tai, kad 2019 m. birželio 25 d. apie 17.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu Pelesos g. 1, Naujininkų sen., Vilniuje, žodinio konflikto dėl skolos metu sugriebus kaire ranka už J. Č. marškinėlių, sudavė ne mažiau dviejų kartų dešinės rankos kumščiu į veido sritį, padarydamas pastarajam muštines žaizdas su kraujosruva apatinės lūpos kairėje pusėje, viršutinio antro kairio danties nuskilimą, taip mušdamas nežymiai sutrikė J. Č. sveikatą. Šioje baudžiamojoje byloje A. T. nurodė, kad pokalbio metu jis J. Č. pasakė, kad šis netaps akcininku, J. Č. dėl to supyko ir pasakė, kad su juo neatsiskaitys ir jis (A. T.) turės labai didelių materialinių nuostolių. J. Č. įsiskolinimų nepripažino, parodė „špygą“ ir pasakė, kad jis (A. T.) nieko negaus, dėl ko jis (A. T.) kelis kartus sudavė nukentėjusiajam J. Č. į veido sritį. Nustačius, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovų susiklostė įtempti konfliktiniai santykiai, ypač svarbu visus parodymus vertinti itin atsargiai, kadangi asmenys tokiose situacijose gali kerštauti, hiperbolizuoti ar tam tikrais atvejais netgi siekti melagingai apkaltinti priešingą pusę nebūtų veikų padarymu.

Šioje administracinio nusižengimo byloje nepakanka objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. Č. buvo pavaldus UAB (duomenys neskelbtini) administracijai, yra gavęs ar vykdęs nurodymų, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) veikla, taip pat nesurinkta ir duomenų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ar jo įgaliotas asmuo su J. Č. būtų taręsis dėl darbo užmokesčio, darbo vietos, jo funkcijų ar oficialaus įdarbinimo bei atlyginimo. Vien tik liudytojo J. Č. paaiškinimai, tarp šalių susiklosčius konfliktiniams santykiams, negali būti pakankami pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) direktorę leidus jam dirbti nelegaliai, nesant jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. Č. savo galimai kaip darbuotojo pažeistus interesus pradėjo ginti tik praėjus maždaug pusmečiui nuo tariamo jo įdarbinimo, iškart po A. T. smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, kas, nesant kitų nelegalų darbą patvirtinančių įrodymų bei esant tam tikrų tai paneigiančių įrodymų, teismui kelia abejonių ir paties liudytojo J. Č. parodymų patikimumu.

Atsižvelgiant į tai bei remiantis įrodymų naštos paskirstymo taisyklėmis, t. y., jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog tarp J. Č., kaip darbuotojo ir UAB (duomenys neskelbtini)direktorės L. T., kaip darbdavio, būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai, ir kad J. Č., paklusdamas įmonės tvarkai ir darbdaviui nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio nusižengimo požymiai nenustatyti, todėl tarp J. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) susiklostę santykiai negali būti vertinami kaip nelegalus darbas.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad L. T. veiksmuose yra jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena L. T. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismo posėdžio metu L. T. atstovas advokatas Dominykas Varnas prašė pripažinti bylinėjimosi išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš valstybės, pateikė banko išrašą ir išankstines sąskaitas, iš kurių matyti, kad L. T. už konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-60-1129/2021 pagal 2021 m. sausio 26 d. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. K6-2021 (D) sumokėjo 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų).

Kaip jau buvo minėta, asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas kitas, o nusižengimą tirianti institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka institucijai, atlikusiai tyrimą. Būtent institucijų, kurioms suteikiama teisė surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pagrindinė funkcija yra įvertinti asmenų pateikiamą informaciją ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną ar jos nepradėti, nepasitvirtinus pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms. Kompetentingos institucijos pareigūnai, ištyrę visas aplinkybes, surinkę reikiamus įrodymus, gali atsisakyti pradėti administracinę teiseną (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020).

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo“ nutarė: 1) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Pripažinti, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Todėl teismas šioje byloje vadovaujasi minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu ir Konstitucijos nuostatomis, kurios buvo išaiškintos minėtame nutarime ir sprendžia, kad klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti išspręstas, nepaisant aplinkybės, jog tai nėra tinkamai reguliuojama teisės aktais (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-988/2021). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas teisės aktas ir kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

Teismas spręsdamas L. T. patirtų proceso išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms vertina tai, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta per tris posėdžius, administracinio nusižengimo byla yra gana didelės apimties, teisme buvo apklausiam trys liudytojai, teisinis ginčas iš esmės buvo sudėtingas. Atsižvelgiant į tai, 1 300 Eur dydžio proceso išlaidų suma už konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme nėra nepagrįstai didelė, todėl priteistina visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, 31 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną L. T. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.

Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (juridinio asmens kodas 188711163) priteisti 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) proceso išlaidų L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai advokato pagalbai apmokėti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Dominykas Rusonis