- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- 1-791-859/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26734-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- A. T.
- Civilinis ieškovas
- J. Č.
- Advokatai
- Aleksandras Morozovas
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirba, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T. 2019 m. birželio 25 d. apie 17.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto dėl skolos metu, sugriebė kaire ranka už J. Č. marškinėlių, sudavė ne mažiau dviejų kartų dešinės rankos kumščiu į veido sritį, padarydamas pastarajam muštines žaizdas su kraujosruva apatinės lūpos kairėje pusėje, viršutinio antro kairio danties nuskilimą, taip mušdamas nežymiai sutrikė J. Č. sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. T. sutiko duoti parodymus. Pastarasis, pradžioje neigė kaltinime nurodytų veikų padarymą ir parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nukentėjusįjį pažįsta (duomenys neskelbtini) metų. Juos siejo darbiniai santykiai logistikos srityje. Jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini 2)“ sunkvežimiai važiavo į užsienį. Nukentėjusysis buvo žadėjęs investuoti pinigus į jo įmonę, padėti įmonės plėtrai. Po trijų mėnesių matė, kad situacija tik blogėjo ir niekas nevyko. Tarėsi, kad jis įgis dalį akcijų, tačiau vėliau jis pasakė, kad jų neįgis, nes bendradarbiaujant su juo negerėjo įmonės finansinė padėtis. Todėl, prasidėjus finansiniams sunkumams ir esant nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ įsiskolinimui, 2019 m. birželio 25 d. susitiko su juo pastarojo bendrovės „(duomenys neskelbtini 1)“ patalpose (duomenys neskelbtini). Posėdžių salėje kalbėjosi, aiškinosi. Pokalbio metu jis J. Č. pasakė, kad šis netaps akcininku. J. Č. dėl to supyko ir pasakė, kad su juo neatsiskaitys ir jis turės labai didelių materialinių nuostolių. Nukentėjusysis įsiskolinimų nepripažino, parodė „špygą“ ir pasakė, kad nieko negaus. Pastarajam pasakė, kad kreipsis į teismą, advokatus, praneš subrangovams. Dėl to nukentėjusysis įtūžo. Posėdžio salėje buvo tik jie dviese. Po tokio pokalbio jis išėjo. Pas nukentėjusįjį sumušimų nebuvo. Ankščiau su nukentėjusiuoju konfliktų nebuvo. Pripažįsta civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, nes yra pateikti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui paskelbus pertrauką, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis išspręstų kilusį nesutarimą šioje baudžiamojoje byloje taikiai, po pertraukos kaltinamasis pakeitė savo poziciją dėl kaltinimo ir šį pripažino visiškai, parodydamas, kad sudavė galimai kelis kartus nukentėjusiajam į veido sritį. Tai padarė dėl to, kad po nukentėjusiojo jau minėtų žodžių dėl skolos negrąžinimo, pasijautė pažemintas ir nesusivaldęs pasielgė netinkamai šiam suduodamas. Kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Atsiprašė nukentėjusiojo. Pasirašė susitaikymo protokolą ir sutarė dėl žalos atlyginimo. Pripažįsta ir TLK pareikštą ieškinį, kurį atlygins nedelsiant po teisiamojo posėdžio (II t., b. l. 32–36).
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Prisipažino esantis kaltas, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo teisiamajame posėdyje, jo kaltę padarius nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1-4 dalys) ir kurie paskelbti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 291 straipsnis). Taip, ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis J. Č. tiek pirmos, tiek papildomų apklausų metu nuosekliai laikėsi parodymų dėl jam kaltinamojo A. T. padarytų sužalojimų, kai susitikimo metu jo bendrovės patalpose aiškinosi dėl esamų galimų įsiskolinimų. Patvirtino, kad 2019 m. birželio 25 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) biuro UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ patalpose, turėjo darbinį susitikimą su pažįstamu asmeniu A. T., kuris atstovavo UAB ,, (duomenys neskelbtini 2)“ transporto įmonę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). A. T. kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu bendravo susitikimų kambaryje. A. T. pradėjo reikalauti iš jo pinigų, teigė, kad jis jam skolingas, nors taip nėra. Atsistojo, priėjo prie jo ir pasakė: ,,nori parodysiu, kaip tu man skolingas“. Rankomis sugriebė už marškinėlių, bandė suduoti keletą smūgių kumščiu į veido sritį. Gynėsi ir stengėsi išvengti smūgių, tačiau du ar tris kartus dešinės rankos kumščiu jam pataikė į veido sritį ir prakirto kairės pusės vidinės dalies žando ertmę. Po suduotų smūgių A. T. atsitraukė ir pasišalino iš biuro patalpų. Pastebėjo bėgantį kraują iš burnos, todėl nuėjo į tualeto patalpas nusiprausti bei nusileido į kiemą pažiūrėti ar A. T. vis dar kažkur šalia. A. T. kieme nebuvo, todėl paskambino telefonu 112, pranešė apie įvykį. Jo žiniomis, jų biure bei lauko teritorijoje stebėjimo vaizdo kamerų nėra (I T., b. l. 32, 36). Papildomai parodė, kad kai pasirodė kraujas, jis užsiėmė veidą, ir kadangi besimušant jie ėjo aplink stalą, jis atsidūrė netoli durų, todėl išėjo į koridorių ir pasakė, kad kvies policijos pareigūnus, o jis pradėjo šalintis sakydamas „tu gi paslydai“. Jis nuėjo į tualetą pavalyti veidą, apsiprausti ir iš savo telefono iškart iškvietė policiją Nr. 112. Po ko, nuvyko į VšĮ Žalgirio kliniką, jį apžiūrėjo medikai, susiuvo lūpą, nuėjo dar abdukcijai. Daugiau dėl sužalojimų niekur nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, jo darbas labai atsakingas, tai turi visada būti darbovietėje. Gydymo kvitų neturėjo. Jam padaryta 1 000 eurų moralinė žala. Buvo pažemintas įvykio dieną, nes A. sumušė jo darbovietėje be jokios priežasties. Jeigu A. atlygins jam padarytą moralinę žalą bei atsiprašys pareigūnės akivaizdoje, manė, kad gali su juo susitaikyti, jei bus susitaikymo sąlygų tyrimo metu (I T., b. l. 57).
Nukentėjusiojo parodymus patvirtina BIRT žiūryklės duomenys, kad 2019 m. birželio 25 d. registruotas įvykis – į ofisą atėjęs pažįstamas A. T. reikalavo pinigų, smogė du kartus į veidą (I T., b. l. 5).
Apžiūrėjus perklausant garso įrašą, kai nukentėjusysis J. Č. praneša telefonu BPC apie įvykį, nustatyta, kad girdimi du balsai: Bendrojo pagalbos centro operatoriaus (vyriškas balsas) – BPC ir vyriškas balsas, kuris prisistato kaip nukentėjusysis J. Č. - N. Pokalbis vyksta lietuvių kalba. Garso įrašo trukmė - 96 sekundės. BPC – Vienas vienas du. N – Laba diena. BPC – Sveiki. N – Sakykit prašau aš noriu pranešti dėl sumušimo, užpuolimo. BPC – Aha. Jus sumušė taip ar ne? N – Taip. BPC – Kada sumuštas buvot? N – Nu. Gal prieš penkiolika minučių kažkur. BPC – Kurioje vietoje čia viskas atsitiko? N – (duomenys neskelbtini) BPC – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) reiškiąs jo? N – Taip. BPC – O kas jus užpuolė? N –Ą. Nu. Iš matymo pažįstamas, žinomas žmogus, bet jis pasišalino. BPC – Pasišalino jau taip ? O jūs vietoje esate ar ne? N – Nu. Aš vietoje. Aš gal į komisariatą kokį, kurį čia man nuvažiuoti? BPC – Tai mes perduosim tada. Privažiuos į vietą ten. Klausykit ten prie tų auto servizų kažkokių ar kur? N –Jo. Jo. Čia mano ofisas yra. Čia buvo kaip ir. Bet tu man supranti. Prakirto taip lūpą, kad aš siūtis turiu. Tai. BPC – O tada gal medikams geriau perduoti irgi? N – Ne. Nu. Tai ką čia žinai spektaklių aš čia nelabai mėgstu daryti, bet suaugęs žmogus. BPC – Bet. Nu. Siūti maža ką. (Neaiškiai girdisi žodžiai) Apžiūrėti. N – Ne. Tai aš pats nuvažiuosiu. BPC – Supratau. N – Bet. Nu. Nepatogu. Čia tokia situacija nemaloni. Nemaloni ta prasme, kad. Nu. Žinai. Žiotažai aš nenoriu per daug keiktis, bet galbūt (neaiškiai girdisi žodžiai). Kas šitą komisariatą ? Algirdo dvidešimt prižiūri? BPC – Nu. Realiai, tai taip. Antras. Tai aš jau sakau, jeigu turit galimybę. Nu. Tai galit nuvažiuot. N – Aš nuvažiuosi. Tiesiog, kad pra..(nebaigia žodžio). Privažiuoti į vietą. Sakau jums. BPC – Jis neturi teisių. Jis pasišalino. N – Tai nieko. Jis gal. Aš tada. BPC – Tai tada Algirdo dvidešimt. N – Mhm. BPC – Algirdo dvidešimt. N – Gerai. BPC – Bandykit tada. N – Gerai. Gerai. Ačiū labai. BPC – (Nesigirdi aiškiai žodžio). N – Dėkui (I T., b. l. 90–91).
Nukentėjusysis protokole-pareiškime nurodė, kad 2019 m. birželio 25 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini), biuro UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ patalpose, darbinio susitikimo metu pažįstamas A. T., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu (I T., b. l. 7). Įvykio vietą apžiūrėta adresu (duomenys neskelbtini). Aprašytos UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ biuro patalpos. Pridėtos foto nuotraukos (I T. b. l. 13–20).
Savanoriškų daiktų pateikimo protokolu nuketėjusysis J. Č. pateikė marškinėlius (I T., b. l. 41), ant kurių apžiūros metu priekyje nustatytos trys rudos spalvos dėmės (I T., b. l. 43–50).
Nukentėjusiajam padarytą sužalojimą ir jo mąstą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2125/2019(01). Tyrimas pradėtas 2019 m. birželio 28 d. Priimta išvada – J. Č. padaryta: muštinės žaizdos su kraujosruva apatinės lūpos kairėje pusėje, viršutinio 2 kario danties kampo nuskilimas, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. birželio 25 d.), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai visumoje bei atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio (I T., b. 26).
Nukentėjusiojo nurodytas sužalojimo aplinkybes, kurias pripažino kaltinamasis, patvirtino ir liudytoja apklausta E. Č. (teismo pastaba – nukentėjusiojo J. Č. sutuoktinė). Pastaroji parodė, kad 2019 m. birželio 25 d. laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 20.00 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) iš darbo grįžo sutuoktinis J. Č.. Pastebėjo, kad J. yra be nuotaikos, tylesnis negu visada ir kad patinusi jo viršutinė lūpą. Ji jo paklausė, kas jam nutiko. Jis atsakė, kad ofise, posėdžių salėje, jo verslo partneris iš (duomenys neskelbtini) miesto, visiškai netikėtai sudavė rankos kumščiu į veidą (liudytojų posėdžių salėje nebuvo). Nurodė, kad buvo ligoninėje, kur jam siuvo viršutinę lūpą (keturias siūles) ir kad jis buvo išsikvietęs policijos pareigūnus (I T., b. l. 61).
Nukentėjusiojo bendrovės darbuotojai taip pat patvirtino aplinkybes dėl nukentėjusiojo sužalojimo. Taip liudytoja S. K. (dirba UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ vadybininko asistentės pareigose), parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ verslo partnerį A. T. iš matymo pažįsta apie vienerius metus. 2019 m. birželio 25 d. laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 17.30 val. į UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ patalpas, kurios yra adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, (duomenys neskelbtini) kabinetą užėjo bendrovės verslo partneris A. T.. Jis nurodė, kad atvyko į susitikimą su transporto direktoriumi J. Č.. Po to, jie abu išėjo į šalia esantį pasitarimų kambarį. Kas vyko minėtame pasitarimų kambaryje nematė, kadangi jį skiria nuo jos kabineto sienos be įstiklinimo. Po dešimties minučių į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino J. Č., kuris paprašė nuo jo darbo stalo surinkti į kuprinę jo daiktus ir ją atnešti į kiemą. Nunešusi J. Č. kuprinę į kiemą, pastebėjo, kad patinusi jo viršutinė lūpa. Kas jam padarė veido sužalojimą, neklausė, o jis nepasakojo. Pastebėjo, kad J. Č. baltos spalvos marškinėliai suplėšyti, neprisimena kurios pusės rankovė. Kaip A. T. išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ patalpų nematė (I T., b. l. 64).
Liudytojos S. K. parodymus patvirtino ir liudytojas V. G. (dirba UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ vyresniojo transporto vadybininko pareigose), kad jis, direktoriaus pavaduotojas J. Č. ir vadybininko asistentė S. K. 2019 m. birželio 25 d. laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val. buvo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ patalpose, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Į minėtą kabinetą atėjo jų bendrovės verslo partneris A. T., kurį iš matymo pažinojo iš anksčiau, nes su juo turėjau darbinių ryšių. Jis užėjo į kabinėtą ir pasisveikino žodžiais su visais esančiais kabinete asmenimis. Tuo momentu J. Č. kalbėjo telefonu ir paprašė A. T. truputį palaukti. Po kelių minučių jie abu išėjo į šalia esantį pasitarimų kambarį. Po apytiksliai praėjusio pusvalandžio, J. paskambino į S. telefoną ir paprašė į kiemą išnešti krepšį su jo kompiuteriu, ką S. ir padarė. Grįžusi į kabinetą S. pasakė, kad J. galimai buvo sumušta lūpa ir tarp jų, matyt, buvo kilęs konfliktas. Pažymėjo, kad konflikto tarp J. ir A. nematė. Vėliau A. T. UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ patalpose nematė (I T., b. l. 68).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai veika pasireiškia mušimu ar kitais smurtiniais veiksmais, t. y. fiziniu smurtu.
Aptarti ir išnagrinėti byloje įrodymai, patvirtina, kad tarp kaltinamojo A. T. ir nukentėjusiojo J. Č. kilo konfliktas dėl galimos skolos esant civiliniams teisiniams santykiams tarp jų valdomų ar atstovaujamų bendrovių. Tokio konflikto metu A. T. pasirinko netinkamą ginčo sprendimo būdą ir tyčia, suprasdamas priešingos veikos pobūdį ir numatydamas pasekmes, panaudojo prieš nukentėjusį asmenį fizinį smurtą, t. y. šiam ne mažiau dviejų kartų sudavė į veido sritį ir padarė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, kurie specialisto įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis savo kaltę pripažino tik teisiamajame posėdyje, visgi, esmines kilusio konflikto faktines aplinkybes buvo nurodęs tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. Panaudotą fizinį smurtą kaltinamasis paaiškino tuo, kad pasijautė pažemintas. Toks elgesys, net ir pasijutus pažemintu ar patiriant kitus emocijų sukeltus jausmus dėl nesugebėjimo juos valdyti, negali būti pateisinamas ir yra visiškai nepriimtinas. Smurto protrūkiu negali būti išspręstas joks ginčas ar nesutarimas. Juo padaroma nepataisoma žala nukentėjusio asmens sveikatai, kad ir trumpalaikė, nes tai sukelia ilgalaikius prisiminimus ir pažeminimo jausmus, o konkrečiu atveju ir nemažas išlaidas bei skausmą dėl patirto sužalojimo. Todėl įstatymo leidėjas tokius neteisėtus veiksmus kriminalizavo ir už juos nustatyta gan griežta baudžiamoji atsakomybė, su atitinkamomis teisinėmis pasekmėmis kaltininkui.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. T. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais padarė J. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą. Veika kvalifikuota teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis).
Teisiamajame posėdyje buvo pateiktas susitaikymo protokolas – taikos sutartis (II T., b. l. 37).
BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis A. T. neteistas, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką - nesunkų nusikaltimą, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų. Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs šią nusikalstomą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė. Be to, susitarė dėl žalos atlyginimo ir įsipareigojo civiliniams ieškovams byloje atlyginti žalą (II T., b. l. 35).
Minėta, kad ikiteisminiame tyrime A. T. savo kaltės nepripažino, o visiškai dėl nusikaltimo prisipažino tik pradėjus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, visgi, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė ir savo kaltę visiškai pripažino (II t., b. l. 35). Tačiau, pagal teismų praktiką kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Taigi, konkrečiu atveju paminėtina, kad kaltinamasis pripažino kaltę nepradėjus tirti kitų byloje esančių įrodymų (neapklausus nukentėjusiojo, liudytojų ir kt.), t. y. dar kaltinamojo apklausos stadijoje. Dėl to, byloje įrodymų tyrimas baigtas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Visą tai teismui duoda pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis visgi prisipažino padaręs nusikalstamą veiką faktiškai supratęs savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir elgesio priešingumą teisei. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą. Tai parodo, kad pats baudžiamasis procesas padarė tinkamą teigiamą poveikį kaltinamajam. Dėl aptarto, teismas daro išvadą, kad A. T. prisipažino kaltu po nuoširdaus atsiprašymo ir neturėdamas išankstinio išskaičiavimo būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės vien tik pasinaudojus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju institutu.
Svarbu ir tai, kad ir pats nukentėjusysis norėjo ir susitaikė su kaltinamuoju, pretenzijų jam neturi (II t., b. l. 35).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys (I T., b. l. 95–97), kaltinamojo A. T. 2020 m. rugsėjo 08 d. visiškai apmokėtas iškart po teismo posėdžio (II T., b. l. 40).
Kaltinamojo ir nukentėjusiojo taikos sutartyje nurodyta, kad A. T. įsipareigojo nukentėjusiajam J. Č. per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos atlyginti 1 150 eurų (500 eurų turtinę ir 500 eurų neturtinę žalą bei 150 eurų advokato išlaidas). Nuo kitos ieškinio dalies nukentėjusysis atsisakė (II t., b. l. 35).
Minėta, kad šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamojo elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Kaltinamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iki tol nebuvo padaręs bei nedarė po aptariamo nusikaltimo. Todėl, esant visiems imperatyviems pagrindams, numatytiems BK 38 straipsnyje, kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis susitaikė su nukentėjusiuoju.
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Visgi, bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltininkui yra teismo diskrecija. Teismas, įvertinęs kaltinamojo veikos padarymo aplinkybes, trukmę, sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę, nutaria neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Teismo nuomone, padarytos žalos atlyginimas nukentėjusiajam užtikrina socialinio teisingumo atkūrimą.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I T., b. l. 84) – paliktina iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Prie baudžiamosios bylos I tomo esanti CD laikmena su BPC garso įrašu, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti kaltinamojo A. T. ir nukentėjusiojo J. Č. 2020 m. rugsėjo 08 d. pasirašytą taikos sutarties dalį dėl žalos nukentėjusiajam atlyginimo, kuriuo A. T. įsipareigojo nukentėjusiajam J. Č. per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti 1 150 eurų.
A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.
Prie baudžiamosios bylos I tomo esanti CD laikmena su BPC garso įrašu, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.