Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas G. A. atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas N. D. atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir R. D. paskirta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. D. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2022 m. rugsėjo 19 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje – nuspręsta panaikinti po nuosprendžio paskelbimo.

Nukentėjusiojo G. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. D. priteista 400 (keturi šimtai) eurų turtinei žalai atlyginti.

Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomus iš R. D. paimtus 107 (vieną šimtą septynis) eurus nuspręsta konfiskuoti ir nukreipti išieškojimą tenkinant G. A. civilinį ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. D. (toliau – R. D.) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. birželio 10 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), su K. A. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl G. A. priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, parodė K. A. netikrą mokėjimo pavedimą, kuriame nurodyta, kad nenustatytas asmuo neva pervedė į K. A. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB „Swedbank“ 400 Eur už parduodamą automobilį, įtikino K. A., kad turi teisę įgyti šį automobilį, ir tokiu būdu įgijo minėtą automobilį, padarydamas nukentėjusiajam G. A. turtinę 400 Eur žalą.

1.1. Be to, jis 2022 m. birželio 24 d. apie 15 val. nenustatytoje vietoje iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino N. D. dėl jo parduodamo mobiliojo ryšio telefono „iPhone 11 Pro Max 256Gb Go“, sutarė su N. D. šį mobiliojo ryšio telefoną nupirkti, 2022 m. birželio 24 d. atsiuntė netikrą mokėjimo nurodymą, kad neva G. L. pervedė 650 Eur į N. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, taip suklaidino N. D., įtikino jį, kad turi teisę įgyti šį telefoną, o N. D. 2022 m. birželio 24 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 96 perdavė mobiliojo ryšio telefoną apie nusikalstamą veiką nežinojusiam T. T., kuris telefoną (duomenys neskelbtini) perdavė R. D., kuris pinigų už perkamą mobiliojo ryšio telefoną nepervedė, mobiliojo ryšio telefono negrąžino, tokiais veiksmais apgaule įgijo svetimą turtą – N. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kurio vertė 650 Eur ir tuo padarė nukentėjusiajam N. D. 650 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis R. D. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, taip pat nurodo, jog vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis ir skiriant galutinę bausmę buvo netinkamai apskaičiuotas galutinis bausmės dydis.

5. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be šių, BK nurodytų, aplinkybių, skirdamas bausmę, teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

6. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, už dviejų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą apylinkės teismas R. D. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Skiriant bausmę nuteistajam atsižvelgta į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia padarė dvi nesunkias baigtas nusikalstamas veikas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir tai, kad nors R. D. yra labai jauno amžiaus, tačiau praeityje daug kartų teistas, taip pat baustas administracine tvarka, nedirba ir Užimtumo tarnyboje nėra registruotas. Bausmės trukmė nustatyta įvertinus tai, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi, pripažįsta civilinį ieškinį ir įsipareigoja atlyginti žalą nukentėjusiajam.

8. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo asmenybę, pagrįstai sprendė skirti jam laisvės atėmimo bausmę. R. D. yra jauno amžiaus, tačiau teistas jau 10 kartų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam ne kartą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau vėlesni jo teistumai, taip pat aplinkybė, jog naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, tik patvirtina, kad teigiamų išvadų dėl savo elgesio nuteistasis nedaro. Apeliaciniame skunde R. D. nurodo, kad nusikaltimus darė dėl to, kad turėtų kaip išgyventi, tačiau teismas pažymi, kad tokia nuteistojo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Kitų aplinkybių, leidžiančių švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nuteistojo skundas dalyje dėl bausmės švelninimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (t. 3, b. l. 46), todėl skirdamas galutinę bausmę R. D., teismas pagrįstai vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis, tačiau neteisingai apskaičiavo galutinės bausmės dydį. Skundžiamu nuosprendžiu už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas R. D. paskyrė subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu, galutinė bausmė R. D. turėjo būti paskirta 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, o ne 1 (vieneri) metai, kaip kad nurodyta skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Padarydamas bausmės skaičiavimo klaidą, pirmosios instancijos teismas R. D. paskyrė neteisingą galutinę bausmę, todėl skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies taip pat matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomus iš R. D. asmens kratos metu paimtus 107 Eur nuspręsta konfiskuoti ir į juos nukreipti išieškojimą tenkinant G. A. civilinį ieškinį.

11. BK 72 straipsnio 1 dalis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Vertinant anksčiau aptartą BK nuostatą matyti, kad toks turtas yra paimamas valstybės nuosavybėn.

12. Teismas, nuspręsdamas konfiskuoti turtą, savo išvadą privalo motyvuoti teismo nuosprendyje, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nuteistojo R. D. turto (107 Eur) konfiskavimas apskritai nėra motyvuotas, t. y. nuosprendyje nenurodyti turto konfiskavimo pagrindai, neįvardyta, kuo laikomas konfiskuotinas turtas (uždraustos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu). Kaip jau nurodyta anksčiau, konfiskuojamas turtas paimamas valstybės nuosavybėn, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas konfiskuotą turtą nukreipė civiliniam ieškiniui padengti, kas iš esmės neatitinka konfiskavimo instituto. Patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos ar nukentėjusiajam grąžinus dėl nusikalstamos veikos netektą turtą, BK 72 straipsnio nuostatos neturi būti taikomos, išskyrus atvejus, jei pagrobtas turtas parduodamas ar kokiu kitu būdu jį panaudojus gaunama turtinė nauda. Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. Laikytina, kad turtinę naudą kaltininkas gavo tada, kai iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavė ar kitaip realizavo didesne kaina nei jo vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo turto (107 Eur) konfiskavimo negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

13. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis G. A. yra pareiškęs 400 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš R. D. priteista 400 Eur turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu panaikinamas R. D. turto (107 Eur) konfiskavimas, taip pat į nuteistojo pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą bei siekiant užtikrinti nukentėjusiojo interesus dėl pareikšto civilinio ieškinio, skiriamas laikinas – iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo – R. D. nuosavybės teisės apribojimas į asmens kratos metu iš jo paimtus pinigus (107 Eur).

14. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nuteistajam paskyrė neteisingą galutinę bausmę, taip pat nepagrįstai sprendė konfiskuoti turtą ir nukreipti jį civilinio ieškinio padengimui. Esant tokioms aplinkybėms, R. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

15. 2022 m. lapkričio 15 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 00 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam R. D..

16. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu yra tenkinamas iš dalies. Be to, R. D. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, duomenų apie jo pajamas ir turtą byloje nėra, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš nuteistojo R. D. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu,

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. D. už dviejų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti asmens kratos metu iš R. D. paimtus 107 (vieną šimtą septynis) eurus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo skirti laikiną R. D. nuosavybės teisės apribojimą 107 (vienam šimtui septyniems) eurams, saugomiems Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo R. D. neišieškoti.

Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.