Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. – J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. K. – J. ieškinį atsakovui D. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. K. – J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu D. J. valdomos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2 896 eurų dalininko dalies, kuri sudaro 100 proc. dalininkų kapitalo, nustatant, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 448 Eur VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininko dalis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 448 Eur VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininko dalis; taip pat atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu valdomos Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ steigėjo - dalininko dalies, kuri sudaro 100 proc. dalininkų kapitalo, nustatant, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ steigėjo - dalininko dalis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ steigėjo - dalininko dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.Teismas konstatavo, kad ieškovė neturi pagrindo naujoje byloje kelti klausimo dėl šalių bendrąja jungtine nuosavybe buvusio turto padalijimo, nes kasacinis teismas formuoja praktiką, jog nutraukiant santuoką toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Teismas pažymėjo, kad nors teismų praktikoje yra buvę atvejų, kai buvo konstatuota, kad tam tikrais atvejais galima situacija, kai likę neišspręsti sutuoktinių turtiniai klausimai nagrinėjami atskiroje byloje, tačiau tokia situacija galima tuo atveju, kai teismas, nagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, netinkamai taikė proceso teisės normas ir susidarė situacija, neatitinkanti teisinio reglamentavimo: santuokos nutraukimo byloje neišspręsti visi turtiniai sutuoktinių klausimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu, patvirtinus tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Civilinėje byloje Nr. N-2-10216-566/2005 buvo išspręstas bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Todėl, teismo vertinimu, ieškovė neturi pagrindo atskiroje naujoje byloje kelti klausimo dėl šalių bendrąja jungtine nuosavybe buvusio turto padalijimo, nes nėra duomenų, kad teismas, nagrinėjęs šalių santuokos nutraukimo bendru sutikimu bylą, netinkamai taikė proceso teisės normas ir susidarė situacija, neatitinkanti teisinio reglamentavimo, t. y. santuokos nutraukimo byloje neišspręsti visi turtiniai sutuoktinių klausimai. Priešingai, teismas pažymėjo, kad patys pareiškėjai neįtraukė į santuokoje įgyto turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, balansą viso dalintino turto. Todėl teismas pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. N-2-10216-566/2005 nagrinėjimą, o atnaujinus bylos nagrinėjimą įstatymo nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl likusio nepadalinto turto (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje 2A-586-157/2016).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė A. K. – J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas skundžiama nutartimi pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą, nuosavybės neliečiamumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Nuo šalių santuokos nutraukimo praėjo 12 metų, todėl procesas santuokos nutraukimo byloje negali būti atnaujintas suėjus 5 metų naikinamajam prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminui (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi teismo siūlymas kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą negali būti įgyvendintas.Teismas negali paneigti ieškovės nuosavybės teisės į santuokoje įgytą turtą. Remiantis kasacinio teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011, nutraukus santuoką, ginčo turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys nenustatytos. Tai reiškia, kad ieškovės teisių gynybai gali būti taikomos daiktinės teisės instituto normos dėl bendraturčių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.Ieškovės ieškinys yra reiškiamas kitu pagrindu nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. N2-10216-566/2005.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalyto turto atidalijimo.Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, o šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018).Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011), o paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018).Nors nagrinėjamu atveju apeliantė tvirtina, kad jos pareikšto ieškinio reikalavimas yra grindžiamas kitu pagrindu nei išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje, t. y. daiktinės teisės normomis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, apeliantė pati pripažįsta, kad reikalauja dalies turto, kuris, jos teigimu, nebuvo padalytas santuokos nutraukimo byloje, taigi faktiškai kelia bendro su atsakovu turto padalijimo klausimą, kuris, kaip minėta, turėjo būti (ir buvo sprendžiamas) santuokos nutraukimo byloje.Argumentų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju būtų susiklostęs išskirtinis atvejis, kuriam esant galėtų būti taikoma taisyklės, jog bendro turto padalijimo klausimas turi būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje, išimtis, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti apeliantės ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.