- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2-28102-897/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22046-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Tamulevičienė
- Ieškovas
- I. Ž.
- Atsakovas
- P. Ž.
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas, Rasa Danilkevičiūtė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.4Ginčai dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui P. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, tretysis asmuo (kreditorius) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui P. Ž., prašydama santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nenustatyti termino susitaikymui; po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovui išlaikymas nepriteisiamas; nustatyti nepilnamečių vaikų V. Ž. ir J. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 215 Eur periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, priteistas lėšas pavedant uzufrukto teise valdyti ieškovei, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo neteiktą išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos – po 2365 Eur kiekvienam vaikui; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – Ž.; santuokos metu I. Ž. vardu įgytą transporto priemonę – keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – po santuokos nutraukimo palikti asmeninės nuosavybės teise ieškovei; santuokos metu P. Ž. vardu įgytą transporto priemonę – keleivinę priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – po santuokos nutraukimo palikti asmeninės nuosavybės teise atsakovui; nustatyti, kad atsakovas per trijų mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos už jam paliekamą santuokoje įgyto turto didesnę dalį išmoka ieškovei 750 Eur kompensaciją; visus įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti vykdyti ieškovei; visus įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovui. Nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes iš esmės abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu. Ieškovė yra darbingo amžiaus ir išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo. Nepilnamečių vaikų J. Ž. ir V. Ž. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo turėtų būti nustatyta su jų motina, nes ji tinkamai prižiūri ir auklėja, lavina vaikus, deda visas pastangas, kad jie augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptų dorais ir išsilavinusiais žmonėmis. Kiekvieno vaiko įprastų poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikia 435 Eur (kiekvienam po 100 Eur maistui, 70 Eur drabužiams ir avalynei, 110 Eur būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams, 15 Eur sveikatos užtikrinimui, 15 Eur higienos reikmenims, 50 Eur laisvalaikiui ir užklasinei veiklai, 40 Eur lavinimo priemonėms, 40 Eur mokyklos rinkliavos, 15 Eur šventėms). Atsakovas yra darbingo amžiaus, verčiasi automobilių remontu, todėl prie vaikų išlaikymo gali prisidėti po 215 Eur kiekvienam vaikui. Vadovaujantis CK 3.200 str. ir ta aplinkybe, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, iš jo turėtų būti priteistas vaikų naudai neteikto išlaikymo įsiskolinimas už 11 mėnesių iki ieškinio teismui pateikimo dienos, skaičiuojant po 215 Eur kiekvienam vaikui, kas sudarytų viso po 2365 Eur kiekvienam vaikui. Santuokos metu buvo įgyti du keleiviniai automobiliai ir priekaba, įgyto turto vertė – 2300 Eur. Mano, kad kiekvienam iš sutuoktinių turi atitekti po vieną transporto priemonę, o priekaba priteistina atsakovui, ieškovei išmokant kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį. Kiekvieno iš sutuoktinio santuokos metu atsiradę skoliniai įsipareigojimai ir po santuokos nutraukimo turėtų likti asmenine kiekvieno iš sutuoktinio prievole.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai, patikslintame ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai ieškovė paaiškino, kad paskutinius dvejus metu jiedu su sutuoktiniu neberanda bendros kalbos, ieškovė ne kartą atsakovui siūlė išsiskirti gražiuoju, tačiau atsakovas nesutiko. Neseniai ieškovė susirado savo tėvą ir norėjo su juo pasimatyti, bet atsakovas nedavė kelionei pas tėvą pinigų, nors visas šeimos biudžetas buvo atsakovo žinioje. Po kelionės pas tėvą suprato, kad nebenori grįžti pas savo vyrą, nes jie daug metų gyvena pas atsakovo tėvus, dar atvažiuoja atsakovo sesuo, todėl kaupiasi nuoskaudos, kyla įvairūs konfliktai. Ji ne kartą siūlė atsakovui išsikelti su vaikais gyventi atskirai nuo jo tėvų, tačiau atsakovas tam nepritarė. Šiuo metu ji su vaikais gyvena atskirai nuo atsakovo. Visą tą laiką atsakovas asmeniškai jai vaikų išlaikymui pinigų nedavė, nors atskirai gyvena jau nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio. Įvertinus atsakovo neįgalumą ir gaunamas pajamas, mažiausiai jis turėtų skirti abiem vaikams 160 Eur per mėnesį. Atsakovas bendrauja tik su mažuoju sūnumi.
Šalies argumentai
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės ir teismo nuožiūra mažinti priteistino išlaikymo sumą, o išlaikymo įsiskolinimo nepriteisti, nes atsakovas viso abiem vaikams grynais yra davęs 1340 Eur. Priekaba gali likti ieškovei, o atsakovui priteisti ieškovės prašomo dydžio kompensaciją. Papildomai atsakovas paaiškino, kad santykiai su ieškove pašlijo, kai jam pablogėjo regėjimas ir jis dėl to tapo neįgalus. Ieškovė kelionėje pas tėvą susirado kitą vyrą. Iš pradžių jis galvojo duoti ieškovei 1000 Eur, bet kai sužinojo, kad ieškovė apsigyveno su kitu vyru – pinigų nedavė. Gyvenant santuokoje jie bendro biudžeto neturėjo, ieškovės uždirbami pinigai buvo ieškovės, o jo uždirbami pinigai buvo jo pinigai. Mano, kad gyveno normaliai, jo tėvai ir sesuo daug padėjo, prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Jis niekur iš namų neišvažiuoja, todėl su vaikais matosi tik tiek, kiek jam juos atveža ieškovė, su mažuoju sūnumi susiskambina beveik kasdien, o su vyresniuoju nebendrauja, nes yra apsipykę. Vaikams yra pirkęs rūbų, davęs grynų. Ieškovei pinigų vaikų išlaikymui nuo tada, kai jie išsikėlė gyventi atskirai, nėra davęs. Sutinka, kad vaikai pinigus gal ir neprotingai išleidžia. Nori, kad jaunesnysis sūnus gyventų su juo. Namas šiltas, erdvus, tik kad tualetas lauke, o šiaip yra visi patogumai. Iki mokyklos nuo namų būtų septyniolika kilometrų, vaikus į mokyklą veža autobusiukas. Priekabai jau daugiau nei dvylika metų, ji nevažiuojanti ir surūdijusiu dugnu, todėl ji nusidėvėjusi ir tiek nekainuoja, kokios kompensacijos už ją prašo ieškovė. Gali priekabą pasilikti ieškovė, o jam sumokėti tokio dydžio kompensaciją, kokios pati prašo.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo (kreditorius) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tėvams pradėjus gyventi skyriumi vaikai liko gyventi su motina, kuri jais rūpinasi ir išlaiko, abu vaikai teigė, kad jais daugiausia rūpinasi mama, santykiai su mama geri, todėl nepilnamečių J. ir V. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaikų interesus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Atsižvelgiant į vaikų interesus, nepilnamečiams iš tėvo priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaikų poreikių patenkinimo lygį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl santuokos nutraukimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovė ir atsakovas jau daugiau kaip metus negyvena santuokinio gyvenimo.
Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tuo tarpu atsakovas mano, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, šiai susiradus kitą vyrą. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovės pozicija dėl santuokos nutraukimo neišskiriant nė vieno sutuoktinio kaltės, nesant vienareikšmiškų įrodymų, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės, laikytina pagrįsta. Tuo tarpu atsakovo reikalavimas santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės laikytinas neįrodytu, nes atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nors ieškovė neneigia, kad šiuo metu gyvena su kitu vyru, tačiau teismas šioje civilinėje byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų kontekste naujų ieškovės santykių su kitu partneriu atsiradimą vertina kaip nutrūkusios santuokos su atsakovu pasekmę, o ne kaip santuokos su atsakovu iširimo priežastį. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, o atsakovas sau išlaikymo iš ieškovės nereikalavo, yra pakankamai jauno amžiaus, todėl išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito nepriteistinas.
Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė palikti jai santuokinę pavardę – Ž.. Atsakovas prieštaravimų, kad ieškovė pasiliktų santuokos metu įgytą pavardę, nepateikė. Nesant ginčo tarp šalių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos įregistravimo metu įgyta pavardė „Ž.“, atsakovui paliktina jo pavardė – „Ž.“(CK 3.69 str.1 d.).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas norėtų, kad mažojo sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Nagrinėjamas ginčas sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.
Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra pakankamos sąlygos nepilnamečiams vaikams vystytis ir augti, būstas tvarkingas, švarus, jame yra visi reikiami baldai, buitinė technika. Šalims pradėjus gyventi skyriumi, vaikai visą laiką gyvena su motina, kuri nuolat vaikais rūpinasi, užtikrina jiems tinkamas sąlygas gyventi, augti, tobulėti. Atsakovas gyvena name su patogumais, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovo motinai, namuose švaru, tvarkinga, yra reikiami baldai ir kiti namų apyvokos reikmenys. Atsakovas nedirba, jam nustatytas neįgalumas, gauna 229 Eur dydžio neįgalumo pensiją ir 130 Eur dydžio pašalpą. Nors atsakovas nori, kad sūnaus V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tačiau į bylą nepateikia įrodymų, kodėl abiejų brolių išskyrimas būtų pateisinamas ir atitiktų geriausius abiejų vaikų interesus. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti klausimą dėl brolių išskyrimo ir jų skirtingų gyvenamųjų vietų nustatymo, priešingai – teismo vertinimu brolių išskyrimas neatitiktų jų interesų. Atsižvelgiant į tai, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi vaikai liko gyventi su mama, kuri jais rūpinasi ir išlaiko, abu vaikai teigė, kad daugiausiai jais rūpinasi mama, jų santykiai su mama geri, tuo tarpu atsakovui dėl stiprios regėjimo negalios nustatytas neįgalumas, jis iš namų neišeina, su nepilnamečiais vaikais susitinka tik tuo atveju, jei jam vaikus pasimatyti atveža ieškovė, atsakovui pilnavertiškai pasirūpinti abiejų nepilnamečių vaikų poreikiais būtų sudėtinga, todėl nepilnamečių šalių vaikų J. Ž. ir V. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina, ieškove I. Ž. (CK 3.174 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 215 Eur periodinių išmokų kiekvienam kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Nurodo, kad kiekvieno vaiko įprastų poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikia 435 Eur (kiekvienam po 100 Eur maistui, 70 Eur drabužiams ir avalynei, 110 Eur būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams, 15 Eur sveikatos užtikrinimui, 15 Eur higienos reikmenims, 50 Eur laisvalaikiui ir užklasinei veiklai, 40 Eur lavinimo priemonėms, 40 Eur mokyklos rinkliavos, 15 Eur šventėms). Pačios ieškovės pajamos yra vidutinės, jų ne visada pakanka vienai pilnavertiškai išlaikyti abu augančius berniukus, prie vaikų išlaikymo turi prisidėti artimieji giminaičiai, kurie jai finansiškai padeda. Teismo posėdžio metu ieškovė, įvertinusi atsakovo regos negalią ir gaunamas jo pajamas, sutiko, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėtų bent jau 160 Eur. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad mažasis sūnus po santuokos nutraukimo liktų gyventi kartu su juo, o vyresniojo sūnaus išlaikymui sutiko kiekvieną mėnesį skirti 33 procentus nuo savo gaunamų pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.). Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti.
Nustatyta, jog šalys, būdamos santuokoje, susilaukė dviejų vaikų: V. Ž. ir J. Ž.. Vaikai gyvena kartu su motina, kuri sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas. Nepilnamečiai turi įprastus kasdieninius poreikius maistui, aprangai ir avalynei, gyvenamajam būstui, sveikatos priežiūrai, higienos reikmėms, laisvalaikiui ir pramogoms, šventėms, ugdymo įstaigai ir pan., kas vidutiniškai, ieškovės apskaičiavimais, per mėnesį sudaro po 435 Eur kiekvienam. Bylos duomenimis, ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gaudavo vidutinį 636 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Kadangi teismas duomenis apie šalių pajamas tikrino (duomenys neskelbtini), duomenų apie ieškovės pajamas (duomenys neskelbtini) nėra. Ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, ieškovė yra automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė. Ieškovė yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Bylos duomenimis, atsakovas nuosavybės teise turi transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas yra neįgalus, tačiau į bylą tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė, jo teigimu, atsakovui nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. SoDra duomenimis atsakovui kiekvieną mėnesį yra mokama 132,65 Eur. Atsakovo teigimu, jis dar kiekvieną mėnesį gauna 229 Eur.
Atsižvelgiant į tai, jog abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams yra vienoda, taip pat į tai, jog nepilnamečiai šalių vaikai turi įprastus kasdieninius poreikius, teismas vertina, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui suma nėra neproporcingai perteklinė, nes nesiekia net pusės minimalios mėnesio algos, ir sietina tik su būtiniausiais minimaliais vaikų poreikiais. Kadangi atsakovas yra tik iš dalies darbingas, jam nustatytas neįgalumas, o turimos sveikatos problemos turi tiesioginės įtakos jo darbingumui, todėl, teismo vertinimu, atsakovas dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių neturi galimybės dirbti ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų savo ir savo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Esant aukščiau išdėstytam, teismas priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų V. Ž. ir J. Ž. išlaikymui po 100 Eur kiekvienam mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės.
Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, nes atsakovas nuo pat ieškovės su vaikais išsikraustymo ir apsigyvenimo atskirai nuo atsakovo momento prie berniukų išlaikymo neprisidėjo. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovei nuo tada, kai ji su vaikais išsikraustė gyventi atskirai berniukų išlaikymui pinigų nedavė, tačiau vaikams, kai jie atvažiuodavo pas jį, yra davęs grynų pinigų. Sutiko, kad vaikai tuos pinigus išleisdavo gal ir neprotingai. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu, išklausius abiejų šalių paaiškinimus, pasitvirtino duomenys, kad atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nuo tada, kai jie su motina išsikėlė gyventi kartu, nes pinigų, skirtų berniukų išlaikymui, tiesiogiai ieškovei nedavė. Pagrįstų įrodymų, kokias pinigų sumas atsakovas davė sūnums, nėra, lygiai taip pat, kaip ir nėra galimybės nustatyti, ar vaikai iš tėvo gautus pinigus davė motinai, kad ji pirktų jiems būtinus reikmenis, ar patys išleido pagal savo suvokimą. Todėl darytina išvada, kad atsakovas įsiskolino ieškovei nuo jos su vaikais išsikraustymo gyventi atskirai nuo atsakovo, t.y. (duomenys neskelbtini) mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. (duomenys neskelbtini), viso už vienuolika mėnesių po 100 Eur kiekvienam vaikui, t.y. 2200 Eur. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo 2200 Eur abiejų vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo ieškovės su vaikais išsikraustymo gyventi atskirai nuo atsakovo, t.y. (duomenys neskelbtini) mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. (duomenys neskelbtini).
Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nes atsakovas gali bendrauti su sūnumis pagal bendrą šalių susitarimą iš anksto konkretų susitikimo laiką suderinus tarp šalių telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Atsakovas nori kuo daugiau bendrauti su vaikais, tačiau jokios konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nepasiūlė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nedraudžia ir neprieštarauja, kad atsakovas laisvai bendrautų su nepilnamečiais vaikais, tiek ieškovės, tiek atsakovo teisės ir pareigos jų vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), atsakovo teisė ir pareiga rūpintis savo nepilnamečiais vaikais negali būti ribojama, lygiai taip pat atsakovo pareiga bendrauti su nepilnamečiais vaikais negali būti perkeliama ieškovei, teismas nustato, kad atsakovas gali bendrauti su sūnumis pagal bendrą šalių susitarimą iš anksto konkretų susitikimo laiką suderinus tarp šalių telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Dėl santuokoje įgyto privalomo registruoti kilnojamojo turto padalinimo
VĮ „Regitra“ pažyma nustatyta, kad šalims būnant santuokoje, atsakovo vardu yra registruotos šios transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), o ieškovės vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui jo vardu registruotas transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vidutinės rinkos vertės, ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 900 Eur vidutinės rinkos vertės, o ieškovei - (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 400 Eur vidutinės rinkos vertės. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis transporto priemonių vertėmis, mano, kad automobiliai yra nusidėvėję, todėl jų kaina daug mažesnė, nei nurodo ieškovė. Sutinka ieškovei palikti priekabą, o iš ieškovės gauti jos nurodomo dydžio kompensaciją. Atsakovas į bylą jokių įrodymų dėl realios transporto priemonių vertės nepateikia.
CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje nenustatyta jokių išskirtinių faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių padalinimo principo. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kitokias transporto priemonių vertes, nei nurodo ieškovė, teismas atsakovo argumentus dėl dalintinų transporto priemonių verčių atmeta, kaip nepagrįstus. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vidutinės rinkos vertės, ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 900 Eur vidutinės rinkos vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui P. Ž., nes šis turtas registruotas būtent atsakovo vardu ir nuo gyvenimo skyriumi pradžios ieškovė šiuo turtu nesinaudojo, juo nedisponavo ir juo nesirūpino, be to, ieškovė persikėlė gyventi į miestą, o atsakovas liko gyventi kaime, todėl ieškovei, gyvenančiai mieste, priekaba nereikalinga. Ieškovei I. Ž. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 400 Eur vidutinės rinkos vertės, nes šis automobilis yra registruotas jos vardu ir visą laiką ji juo naudojosi bei naudojasi iki šiol. Įvertinus tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka didesnės vertės turtas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 750 Eur kompensacija už atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę turto dalį, šios pinigų sumos sumokėjimą, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas ir pareigą iki pilnametystės išlaikyti du nepilnamečius vaikus, išdėstant per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
Ieškovė prašo visus įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš I. Ž. valstybės naudai po santuokos nutraukimo palikti vykdyti I. Ž., o visus įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl skolos išieškojimo iš P. Ž. valstybės naudai po santuokos nutraukimo palikti vykdyti P. Ž.. Atsakovas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tam neprieštaravo.
Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo ieškovės prievolė valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir atsakovo prievolė valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, po santuokos nutraukimo liktų asmeninėmis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, o taip pat nekėlė prievolių solidarumo klausimo, todėl teismas tenkina šį patikslinto ieškinio reikalavimą ir ieškovės prievolę valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš I. Ž. valstybės naudai po santuokos nutraukimo pripažįsta asmenine ieškovės prievole, o atsakovo prievolę valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš P. Ž. valstybės naudai po santuokos nutraukimo pripažįsta asmenine atsakovo P. Ž. prievole.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovas šioje civilinėje byloje yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys patenkintas iš dalies (80 prc.). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė šioje civilinėje byloje patyrė 300 Eur išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą. Ieškinį patenkinus iš dalies, dalis ieškovės turėtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 240,00 Eur priteistinos ieškovei iš atsakovo. Kadangi atsakovui šioje byloje buvo teikiama 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista pagal įstatymą, valstybės naudai nepriteistinas. Į bylą pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 124,13 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai yra priteisiama 24,83 Eur atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 6,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl abiejų šalių procesinių dokumentų ir teismo dokumentų siuntimo, teismas išlaidų sumą padalina per pusę kiekvienai šaliai, t.y. po 3,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką tarp ieškovės I. Ž. (iki santuokos įregistravimo – K.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo nepriteisti šalims vienas kito išlaikymo.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. Ž. palikti santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – Ž., atsakovui P. Ž. po santuokos nutraukimo palikti jo pavardę – Ž..
Po santuokos nutraukimo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 EUR (vieną šimtą eurų) kiekvienam periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę I. Ž. tvarkyti vaikams priteistas lėšas uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) kiekvienam neteikto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) mėn., paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovas P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja pagal bendrą šalių susitarimą konkretų susitikimo laiką suderinus tarp šalių telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 400 Eur vidutinės rinkos vertės.
Po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 900 Eur vidutinės rinkos vertės, ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vidutinės vertės.
Priteisti ieškovei I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) kompensaciją už atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę turto dalį, priteistos sumos mokėjimą išdėstant per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Skolinę prievolę valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš I. Ž. valstybės naudai po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės I. Ž. prievole.
Skolinę prievolę valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš P. Ž. valstybės naudai po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo P. Ž. prievole.
Priteisti iš atsakovo P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) jos patirtų išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24,83 Eur (dvidešimt keturis 83 euro centus) išlaidų už atsakovui P. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).
Priteisti iš ieškovės I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 3,50 Eur (tris eurus 50 euro centų) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.