- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-882-460/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų K. K. ir D. K. (toliau kartu ir Vaikai) gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės ieškinio reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto, esančio Ispanijos Karalystėje, padalijimu. Teismo nutartis įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas byloje 2023 m. kovo 20 d. pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė: 1) priimti dalinį sprendimą ir išspręsti ieškinio dalies dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo teisingumo klausimą ir šioje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtą; 2) netenkinti reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 3) atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo; 4) netenkinus pirmojo reikalavimo, tenkinti ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo; 5) netenkinus pirmojo reikalavimo, nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 6) netenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šias lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatyti atsakovo teikiamo išlaikymo dydį po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 7) išspręsti kitus turtinius klausimus.
4. Teisme 2023 m. liepos 5 d. gautas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones– uždrausti ieškovei A. K. be atsakovo A. K. rašytinio sutikimo pakeisti vaikų K. K. ir (ar) D. K. ugdymo įstaigą (įstaigas) iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Prašyme nurodoma, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai nuo 2017 metų gyvena Valensijoje, Ispanijos Karalystėje, ten nuo 2017 metų lanko ugdymo įstaigas. Ieškovė be atsakovo žinios ir jo pritarimo siekė pakeisti vaikų ugdymo įstaigas ir 2023 m. sausio mėn. kreipėsi dėl vaikų priėmimo į Klaipėdos ,,Gabijos“ progimnaziją, tačiau kadangi mokykla mokslo metų viduryje laisvų vietų neturėjo, ugdymo įstaiga pakeista nebuvo. Atsakovas nepritaria tokiam vienašališkam ieškovės sprendimui, turinčiam įtakos vaikų interesams ir gerovei. Teismas 2023 m. birželio 2 d. nutartimi atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (uždrausti pakeisti vaikų ugdymo įstaigą) atmetė. Po nutarties priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės – vaikai nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. bus priimti į Klaipėdos uostamiesčio progimnaziją. Ieškovė vaikų ugdymo įstaigos pakeitimo su atsakovu nederino, atsakovo neinformavo ir pritarimo negavo. Atsakovas kategoriškai nepritaria vienašališkam ieškovės sprendimui, todėl reiškia pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, jog šalių vaikai šiuo metu lanko ugdymo įstaigas Ispanijos Karalystėje – dukra K. K. 2022-2023 mokslo metais mokėsi privalomojo vidurinio ugdymo pirmoje klasėje Abastos vidurinėje mokykloje Valensijoje, o sūnus D. K. 2022-2023 mokslo metais mokėsi trečiojoje pradinio ugdymo klasėje Mažamečių ir pradinio ugdymo centre (CEIP) Valensijoje. Apie tai, kad vaikai lanko mokyklą Ispanijoje dar 2022 m. kovo 14 d. buvo informuota Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Tai patvirtina ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikti duomenys iš Mokinių registro, iš kurių matyti, kad dukra K. K. nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d., o sūnus D. K. nuo 2017 m. vasario 14 d. nelanko ugdymo įstaigų Lietuvoje. Šiomis aplinkybėmis atsakovas, be kita ko, remiasi įrodinėdamas, kad ieškinys dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Egzistuoja reali grėsmė, nes ieškovė, siekdama ,,pritraukti“ jurisdikciją, vienašališkai be atsakovo žinios ir jo pritarimo siekia pakeisti vaikų ugdymo įstaigas iš Ispanijos Karalystėje šiuo metu lankomų įstaigų į ugdymo įstaigą Lietuvoje ir vaikai bus priimti į Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos 4 (sūnus) ir 8 (dukra) klasę. Su atsakovu niekada nebuvo derinamas vaikų ugdymo įstaigų pakeitimas, ieškovė niekada nebuvo atsakovui nurodžiusi, kad reikia ir dėl kokių priežasčių keisti vaikų ugdymo įstaigas, informavusi atsakovo, kad yra poreikis pakeisti vaikų ugdymo įstaigas ir į kokias, dėl šių klausimų niekada nesitarė. Atsakovas kategoriškai prieštarauja ugdymo įstaigos keitimui. Visų pirma, vaikai 6 metus gyvena Ispanijos Karalystėje, ten nuo 2017 metų ispanų kalba lanko ugdymo įstaigas, tai jiems pažįstama ir saugi aplinka. Kardinalus ugdymo įstaigos pakeitimas kitoje valstybėje, kita kalba, pagal visiškai kitokią ugdymo sistemą ir ugdymo programą jiems neabejotinai sukels daug streso, ypač įvertinus tai, kad jų gyvenime jau įvyko didelių pokyčių, kai atsakovas ieškovės buvo išvarytas iš bendrų namų ir jie liko gyventi be tėvo. Dar ir ugdymo įstaigos pakeitimas neabejotinai pakenks jų interesams, ugdymo proceso vientisumui. Antra, Klaipėdos uostamiesčio progimnazijoje mokomoji kalba yra rusų kalba. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, atsakovas kategoriškai nesutinka, kad vaikai mokytųsi šia kalba. Juolab, kad jie 6 metus mokosi ispanų kalba, yra lietuviai ir kalba lietuvių kalba, niekada rusų kalba mokyklos nėra lankę. Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl esamos geopolitinės situacijos skatina mokinių tėvus atsakingai pasirinkti vaikams užsienio kalbas, prioritetą teikiant Europos Sąjungos (ES) kalboms. Taip pat progimnazija yra orientuota į rusų kultūrą. Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad vaikai mokytųsi tokioje mokykloje. Nurodė, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Kaip matyti, tarp šalių kyla nesutarimas dėl vaikų ugdymo įstaigų. Vien tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, neeliminuoja atsakovo teisės taip pat spręsti dėl vaikų ugdymo įstaigos parinkimo / pakeitimo. Kaip matyti, vaikai vienašališku ieškovės sprendimu jau bus priimti į kitą ugdymo įstaigą. Tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užkirstų kelią tokiems neteisėtiems ieškovės veiksmams. Papildomai nurodė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su byloje nagrinėjamais reikalavimais (vaikų ugdymo klausimų derinimas, ugdymo įstaigos keitimo klausimas tiek pagal ieškovės reikalavimus, tiek pagal atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką bus šioje byloje nagrinėjamas ir yra susijęs su byloje pareikštais reikalavimais). Siekiant užtikrinti vaikų prioritetinius interesus ir tėvų lygiateisiškumo principą bylos nagrinėjimo metu, esant pagrįstai ir realiai grėsmei, kad ieškovė pakeis vaikų ugdymo įstaigas be atsakovo žinios, suderinimo ir pritarimo, yra pagrindas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti ieškovei be atsakovo rašytinio sutikimo pakeisti vaikų ugdymo įstaigas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Mano, jog atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog šioje byloje yra sprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo klausimai. Atsakovo prašymas ir argumentai dėl vaikų ugdymo įstaigos pakeitimo uždraudimo yra nesusiję su byloje pareikštais reikalavimais (vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymu), todėl atsakovo prašyta taikyti laikinoji apsaugos priemonė negali užtikrinti nei būsimo teismo sprendimo įvykdymo ieškinio patenkinimo atveju, nei sureguliuoti šalių ginčo iki jo išsprendimo. Nurodė, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad bendravimo tvarka apima tėvų bendravimą su vaiku, kartu negyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą vaiko auklėjime, tačiau neapima paties vaiko auklėjimo (vaiko ugdymo, gydymo įstaigų parinkimo ir t. t.). Papildomai nurodė, jog atsakovo įžeidžiantis pasisakymas apie Lietuvos Respublikoje oficialiai įregistruotą ir savivaldybės išlaikomą ugdymo įstaigą parodo tik atsakovo asmenybės ydingumą, norą diktuoti tik savo valią, vaikų prioritetinių interesų ignoravimą, nes atsakovui neįdomu, kad vaikams labiau patinka gyventi Lietuvoje. Pabrėžė, kad atsakovo pareikštame reikalavime neįrodoma, kad vaikų ugdymo įstaigos pakeitimas iš esmės pablogina vaikų gyvenimo sąlygas, kenkia jų vystymuisi, o tik parodo atsakovo prieštaravimą bet kokiam ieškovės veiksmui.
6. Išvadą teikianti institucija byloje pateikė rašytinę išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tarnyba nurodė, jog byloje yra pateikusi duomenis, kad D. K. paskutinį kartą Lietuvoje ugdymo įstaigą lankė iki 2017 m. vasario 14 d., o K. K. lankė iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., todėl darytina išvada, jog penkerius metus nepilnamečiai vaikai kartu su tėvais gyvena ir reziduoja Ispanijoje ir sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigos pakeitimo, iš esmės yra sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, t. y. vaikų išvykimas iš vienos šalies, kurioje pastaruosius penkerius metu jie nuolat gyveno, į kitą šalį. Pastebėjo, jog jei atsakovo pateiktas prašymas yra sprendžiamas Lietuvos jurisdikcijoje, vienareikšmiškai tikslinga vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalimi, t. y. tėvams nerandant bendro sutarimo dėl nepilnamečių vaikų išvykimo iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos šalies mokytis į užsienio valstybę, reikalingas kito iš tėvų rašytinis sutikimas. Papildomai nurodė, jog galutinę išvadą pateiks teismo posėdžio metu, susipažinusi su vaikų išsakyta nuomone.
Atsiliepimas
7. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog vaikų mokymasis Valensijos ugdymo įstaigose galimas nuotoliniu būdu. Nurodė, jog vaikai iki šiol šiose ugdymo įstaigose yra užrašyti, jiems suteikta vieta mokykloje, joje ir visą laiką mokėsi, todėl turi būti užtikrintas nepertraukiamas tęstinis mokymasis šiose ugdymo įstaigose. Abu vaikai apklausos metu nurodė, jog jiems Ispanijoje patiko, turi draugų, sekasi ispanų kalba ir pan. Vaikų abejonės ar nežinojimas dėl nuotolinio mokymosi nėra reikšmingas įvertinant tai, kad tokiu būdu taip pat galėtų būti užtikrintas tinkamas, jiems žinomas ir jų interesus atitinkantis ugdymas. Vaikai visada mokėsi ispanų kalba, ją moka, skaito ir rašo, tuo tarpu nei lietuvių, nei rusų kalba jie gerai neskaito ir nerašo. Nuotoliniu būdu mokymasis vyko Covid-19 laikotarpiu, taigi tai nebus jiems naujas ar neįprastas mokymosi būdas. Juolab, tikėtina, kad tokia tvarka vaikai mokysis laikinai, iki bus išspręstas vaikų neteisėto išvežimo iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Ispanijos Karalystėje ir grąžinimo į Ispanijos Karalystę klausimas. Papildomai nurodė, jog atsakovas yra kreipęsis į Ispanijos Karalystės atsakingas institucijas dėl vaikų grąžinimo į Ispanijos Karalystę, kadangi ieškovė be atsakovo sutikimo, neteisėtai išvežė vaikus į Lietuvą nuolatos gyventi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas. Teismas nutarė uždrausti ieškovei A. K. be atsakovo A. K. rašytinio sutikimo ar teismo leidimo pakeisti vaikų K. K. ir (ar) D. K. ugdymo įstaigą (įstaigas) iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pagrindiniai teismo argumentai:
8.1. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatyta aplinkybė, jog atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl vaikų grąžinimo į Ispanijos Karalystę, kadangi ieškovė galimai neteisėtai vaikus išvežė. Byloje pateikti duomenys, jog atsakovas inicijavo vaikų grąžinimo į Ispanijos Karalystę procesą pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (Hagos konvencija), kreipėsi į kompetentingas Ispanijos Karalystės institucijas.
8.2. Nagrinėjant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išklausius vaikų nuomonę matyti, jog vaikai kategoriškos pozicijos sprendžiamu klausimu neišsakė. Nors vaikai išreiškė norą lankyti ugdymo įstaigą Lietuvoje, tačiau argumentuoti ar pagrįsti šios nuomonės negalėjo, nepasitenkinimo ankstesniu ugdymo procesu neišreiškė.
8.3. Teismas nustatė, jog dėl ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių, kilusių ginčų ir jų sprendimo, per trumpą laiką pakito nepilnamečių vaikų gyvenimo aplinkybės, socialinė aplinka, todėl sprendė, jog tol, kol vyks paaiškėjusių ginčų sprendimas, tikslinga užtikrinti nepertraukiamą, maksimaliai artimą ir pažįstamą vaikams mokymosi aplinką.
8.4. Teismas, įvertinęs atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių turinį, nagrinėjamos civilinės bylos dalyką ir byloje pareikštus reikalavimus, šalių (jų atstovų) paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, byloje nustatytas aplinkybes, jog tarp šalių, be kita ko, šiuo metu yra kilęs ginčas ir dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išvykimo į kitą šalį (Lietuvą) ne(teisėtumo), siekiant sureguliuoti ginčo situaciją, užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti dėl galimai pažeistų vaikų teisių, užtikrinti vaikų teisę į maksimaliai jiems žinomą ir artimą ugdymo procesą bei jo tęstinumą, remdamasis CPK 376 straipsniu, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, konstatavo, jog šioje bylos stadijoje tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant ieškovei pakeisti šalių nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigą be rašytinio atsakovo sutikimo ar teismo leidimo (CK 3.3 straipsnis, CPK 183 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas, nusišalino nuo jų įgyvendinimo, o ieškovei pradėjus skyrybų bylą, prisidengdamas neva vaikų interesų apsaugą ir savo teisėmis, iš esmės piktnaudžiauja jais. Atsakovas kelerius metus faktiškai nusišalino nuo vaikų auklėjimo bei išlaikymo, nes gyvena atskirai, bendravo su vaikais nesistemingai - ne dažniau kaip vieną kartą į savaitę, nėra nuvedęs vaikų į savo gyvenamąją vietą ir atsisako paimti juos su nakvyne.
9.2. Atsakovas priešiškai pasisakė dėl galimybės mokytis rusų kalbos, nors ši kalba buvo šeimos kalba, taip pat atsakovas nutylėjo faktą, kad dukra net 2 metus 2019-2020 mokėsi privačioje mokykloje Estrella del Norte rusų kalba.
Atsiliepimas
9.3. Savo atsiliepime į atsakovo prašymą ieškovė prašė netenkinti atsakovo prašymo, nes pareikštame reikalavime neįrodoma, kad vaikų ugdymo įstaigos pakeitimas iš esmės pablogina vaikų gyvenimo sąlygas, kenkia jų vystymuisi.
9.4. Pirmosios instancijos teismo buvo šališkas, jo šališkumą patvirtina tai, kad ieškovės nuoroda į Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. išaiškinimą, pateiktą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudžiant sudaryti sutartį su kita ugdymo įstaiga civilinėje byloje Nr. 2S-24-324/2022, vertina kritiškai (CPK 183 straipsnis). Ieškovė mano, kad ir Kauno apygardos teismo nagrinėjamos aplinkybės ir Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamos aplinkybės turi esminių panašumų, nes sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų priemonių taikymo dėl ugdymo įstaigos pakeitimo, esant ieškininiam reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
9.5. Atsakovas nepateikė pilnaverčio Ispanijos mokymo įstaigos atsakymo dėl galimybės nuotolinio mokymo laiko atžvilgiu, kaip vyks toks mokymas, kokiu būdu bus komunikuojama su vaikais ir mokytojais, kaip bus tikrinamas vaikų pažangumas. Dėl tėvo noro, atmetama vaikų aiškiai išsakyta nuomonė, kad vaikams nepatinka nuotolinis mokymas, nes 2020 metais karantino metu jiems būnant Lietuvoje buvo tęsiamas mokymas nuotoliniu būdu ir jiems liko nepasitenkinimo prisiminimai, nes buvo sunkiai mokytis.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1 Šalys su vaikais jau 6 m. gyvena Ispanijos Karalystėje, nuo 2017 m. Vaikai ispanų kalba lanko ugdymo įstaigas. Vaikai puikiai kalba, skaito ir rašo ispaniškai, jiems mokyklose gerai sekasi, patinka, turi draugų. Tai abu vaikai patvirtino ir apklausų metu nurodę, kad jiems patinka mokytis Ispanijoje. Taigi tai yra jiems pažįstama, įprasta ir saugi aplinka.
10.2 Atsakovas sužinojo, kad vaikai nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. vienašaliu ieškovės sprendimu jau bus priimti į Klaipėdos uostamiesčio progimnaziją, kurioje ugdymas vyks rusų kalba. Atsakovas ne tik nedavė sutikimo dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo (dėl neteisėto vaikų išvežimo yra inicijuotos procedūros pagal Hagos konvenciją), tačiau ir nedavė sutikimo dėl vaikų ugdymo įstaigų pakeitimo ir konkrečiai Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos parinkimo. Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad būtų pakeistos vaikų ugdymo įstaigos.
10.3 Vaikai nemoka gerai nei rusų kalbos, kuria vyks ugdymo procesas, nei lietuvių (ieškovė nurodė, kad vaikai mokysis ir lietuvių kalba). Abu vaikai apklausos metu nurodė, kad rusų kalba moka kalbėti (buitine kalba kalbasi su ieškove), tačiau nemoka nei gerai skaityti, nei rašyti, rašo tik spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis.
10.4 Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus (ispaniškų mokyklų atsakymus), kad esant poreikiui yra galimas ir nuotolinis mokymasis, nurodė, kaip jis būtų vykdomas. Todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kaip vyks toks mokymasis ir tikrinamas pažangumas ar kad nutartis yra neįgyvendinama.
10.5 Nesutinka su ieškovės atskirojo skundo motyvu, kad nutartyje teismas nepagrįstai nesivadovavo Kauno apygardos teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 2S-24-324/2022. Tačiau teismas tinkamai nustatė, kad šios bylos ir minėtos Kauno apygardos teismo bylos aplinkybės nėra tapačios – pastarojoje byloje ginčo dalyku nebuvo vaikų ugdymo įstaigos pakeitimas, tuo tarpu šioje byloje pati ieškovė savo ieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, numatant, be kita ko, kad ieškovė ir atsakovas privalo kartu derinti vaikų mokymo, ugdymo, auklėjimo, sveikatos ir vystymo klausimus (ieškinio reikalavimų 6.6.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos faktinės aplinkybės
14. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi du nepilnamečius vaikus. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. K. K. bus priimta (pirmosios instancijos nutarties priėmimo metu) į Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos 8 klasę, o D. K. – į Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos 4 klasę (pagrindas: Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos 2023 m. gegužės 2 d. pažyma apie mokinio mokymąsi Nr. (7.27)U2-20 ir 2023 m. birželio 23 d. pažyma apie mokinio mokymąsi Nr. (7.27)U2-19). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-279 ,,Dėl Klaipėdos M. G. progimnazijos pavadinimo pakeitimo ir nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos nuostatų matyti, jog progimnazijos mokymo kalba – rusų kalba (nuostatų 8 punktas), vykdydama jai pavestus uždavinius progimnazija įgyvendina formaliojo švietimo programas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintomis bendrosiomis programomis, ir teikia pradinį išsilavinimą (nuostatų 17.1 punktas), atlieka kitas funkcijas (nuostatų 17 punktas).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Atskirajame skunde nurodoma. kad atsakovas netinkamai vykdė savo – tėvo pareigas, nurodytas CK 3.165 straipsnyje – nusišalino nuo vaikų gyvenimo, auklėjimo ir išlaikymo. Apeliantės nuomone, atsakovas nepateikė pilnaverčio Ispanijos mokymo įstaigos atsakymo dėl galimybės nuotolinio mokymo laiko atžvilgiu, kaip vyks toks mokymas, kokiu būdu bus komunikuojama su vaikais ir mokytojais, kaip bus tikrinamas vaikų pažangumas. Teigiama, jog vaikai aiškiai išsakė, kad vaikams nepatinka nuotolinis mokymas, nes 2020 metais karantino metu jiems būnant Lietuvoje buvo tęsiamas mokymas nuotoliniu būdu ir jiems liko nepasitenkinimo prisiminimai, nes buvo sunkiai mokytis. Apeliantės nuomone, teismas buvo šališkas, priėmė nutartį, kurią šalys ir vaikai akivaizdžiai neturės galimybės įgyvendinti, o tai tik daugiau pakenks vaikų interesams sklandžiai pradėti mokslo metus ir tęsti mokslus.
16. Atsakovo (atsiliepime į atskirąjį skundą) teigimu, kardinalus ugdymo įstaigos pakeitimas kitoje valstybėje, kita kalba, pagal visiškai kitokią ugdymo sistemą ir ugdymo programą vaikams neabejotinai sukels daug streso, pakenks nepilnamečių vaikų interesams, ugdymo proceso vientisumui. Todėl teismas visiškai pagrįstai įvertinęs visas aplinkybes, išklausęs vaikų nuomonės bei Tarnybos išvadą sprendė, kad tikslinga užtikrinti nepertraukiamą, maksimaliai artimą ir pažįstamą vaikams mokymosi aplinką, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones. Karo Ukrainoje kontekste atsakovas kategoriškai nesutinka, kad vaikai mokytųsi rusų kultūrą ir miestus aukštinančioje ugdymo įstaigoje.
17. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
18. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Taigi, pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas gali taikyti ir kitas priemones, nenustatytas minėtame straipsnyje. Dėl to apeliantės motyvas dėl to, jog atsakovo prašymas ir argumentai dėl vaikų ugdymo įstaigos pakeitimo uždraudimo yra nesusiję su byloje pareikštais reikalavimais (vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymu), nepagrįstas. Tokią teismo poziciją patvirtina ir teismų praktika, Joje nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių (pastaba; šiuo atveju tai ir buvo padaryta), teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmenims iki 16 metų mokslas privalomas (Lietuvos Konstitucijos 41 straipsnio 1 punktas, Ispanijos švietimo įstatymas). Kitas aspektas tas, kad nors sutuoktiniai su vaikais nuo 2017 m. gyveno / gyvena Ispanijos Karalystėje, ten vaikai lankė mokyklas, faktinės aplinkybės iš esmės pasikeitė – vaikų mama su vaikais grįžo gyventi į Lietuvą, vaikai užrašyti mokslams į Klaipėdos progimnazijas (nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teisme), šiuo metu tikėtina, jau lanko ugdymo įstaigas, be to, ieškovė (apeliantė) ieškiniu siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja.
20. Taigi atsižvelgiant į tai, kad atsakovas siekia inicijuoti procedūras pagal Hagos konvenciją dėl vaikų grąžinimo į Ispanijos Karalystę, o pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį uždrausti ieškovei be atsakovo rašytinio sutikimo ar teismo leidimo pakeisti vaikų ugdymo įstaigą (įstaigas) iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, susidarė situacija, kad vaikai faktiškai turėtų grįžti mokytis į Ispanijos Karalystę, nes atsakovas nesutinka, kad vaikai mokytųsi nurodytose progimnazijoje (kitų net nenurodo), o mokslas ir Lietuvoje, ir Ispanijoje privalomas.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks laikinas situacijos sureguliavimas – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia prioritetinius vaikų interesus. Pirma, vaikai nurodė, kad nori gyventi su mama, Lietuvoje lengviau būtų mokytis rusų kalba, nes ją (kalbą) moka geriau, nei lietuvių, mokytis nuotoliniu būdu Ispanijos mokyklose nenorėtų, nelabai mėgsta nuotolinio mokymosi būdo, nes negali bendrauti su vaikais (skundžiamos nutarties 22 punktas). Antra, bylos duomenys patvirtina, dėl to pritartina apeliantei, kad iš esmės nėra galimybių mokytis nuotoliniu būdu Ispanijos mokyklose (CPK 12, 178 straipsniai). Sūnaus atžvilgiu Ispanijos ugdymo įstaiga nurodė, kad prisijungimo internetu galimybės nėra, būtų gaunami namų darbai, kuriuos reikėtų vėliau pristatyti. Dėl dukros Ispanijos ugdymo įstaiga nurodė, kad mokykloje nėra galimybės stebėti pamokas internetu ir tiesiogiai, yra tik platforma, kurioje mokytojai palieka teoriją, užduotis, kt. Taigi nepilnamečių vaikų mokymasis Ispanijos mokykloje gyvenant Lietuvoje faktiškai neįmanomas. Trečia, nors progimnazijos internetinio puslapio istorinio pobūdžio skiltyje yra įdėta sena informacija apie buvusius mokinius, rusų kultūrą ir miestus (žr. atsakovo prašymo priedą Nr. 3; DOK-31129), tačiau viešai žinoma, jog ugdymo įstaigų ir žmonių vertybės Ukrainos karo akivaizdoje yra kardinaliai pasikeitusios. Esminė aplinkybė, kad šalių vaikai geriau supranta rusiškai, ta kalba bendrauja su mama, o Uostamiesčio progimnazija atnaujina savo mokymo programas, organizuoja vaikų, grįžusių iš užsienio, priėmimas ir ugdymą, pabrėžtina, jog Klaipėdos uostamiesčio progimnazijoje Pradinis ir pagrindinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-570 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, taigi pagal Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjų taikomus reikalavimus (internetiniame puslapyje įdėta senoji įsakymo versija: Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“). Ketvirta, nėra duomenų, kad vaikų ugdymo įstaigos pakeitimas iš esmės pablogins vaikų gyvenimo sąlygas ir / ar kenks vystymuisi. Penkta, atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovė neteisėtai pagrobė vaikus iš Ispanijos Karalystės ir vienašališkai pakeitė jų nuolatinę gyvenamąją vietą, bus įvertinta pagal Hagos konvenciją atsakovo inicijuotame procese, šiuo metu, be kitko, būtina užtikrinti vaikų nepertraukiamą ugdymą.
22. Taigi, byloje nesant duomenų, kad dabartinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta (su ieškove) šalių vaikams būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo uždrausti bei taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje šalių nepilnamečių vaikų nuomonę bei mokslo galimybes Ispanijoje, gyvenant Lietuvoje, nepagrįstai nepripažino lemiančiomis klausimo išsprendimui, to nevertindamas kitų šio klausimo nustatymui svarbių veiksnių kontekste. Atsakovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė faktiškai yra analogiška vaikų gyvenamosios vietos nustatymui / pakeitimui, o klausimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikams yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, bus įvertinti kiekvieno iš tėvų doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikams tinkamas ugdymo, gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas laikinai sureguliuoti ginčo situaciją laikinųjų apsaugos priemonių pagalba – uždraudžiant be atsakovo sutikimo keisti vaikų ugdymo įstaigą, kas neabejotinai, neigiamai atsilieptų ir vaikų psichologinei gerovei.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.