- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-02
- Bylos Nr.
- 1S-1284-658/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00112-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis (pirm.), Kęstutis Dargužis, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- V. R.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Nerijaus Meilučio, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3–iojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 95-278 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 178 str. 4 d. 1 (vieniems) metams laisvės apribojimo. Kauno apygardos teismo 2010-05-14 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 157 str. 1 d., 260 str. 1 d., ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., jam skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-08 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-09 nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2010-05-14 nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., pagal BK 157 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., V. R. paskiriant 6 metus laisvės atėmimo. Ši bausmė BK 64 str., 65 str. numatytais pagrindais subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinę bausmę paskiriant 6 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2009-03-24, bausmės pabaiga 2015-05-24.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2013 m. birželio 18 d. nutarimu nutarta nuteistajam V. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir į tai, kad jis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nėra pagrindo manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, sutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais ir padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. R. skundą dėl Komisijos nutarimo.
Nuteistasis V. R. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad jis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kadangi nedengė ir neieškojo galimybių pradėti atlyginti nuosprendžiu jam priteisto civilinio ieškinio. Priešingai, nuteistasis surado nukentėjusiąją M. M. ir savo vardu atlygino civiliniu ieškiniu iš jo priteistos neturtinės žalos dalį. Kas, pasak nuteistojo, rodo jo pastangas vykdyti Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos priemones, kaip ir tai, kad per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį V. R. nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose neturi galimybės dėl sveikatos būklės ir dėl to, kad gydosi pataisos namų stacionare.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. R. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 str. suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Be to, kad nėra formalaus pagrindo šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo V. R. atžvilgiu, kadangi jis nėra įvykdęs visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių (neatlygino ir nesiekė atlyginti priteisto civilinio ieškinio), kitų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visuma taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Aplinkybė, kad V. R. su skundu apygardos teismui pateikė pareiškimą – pakvitavimą, patvirtinantį, kad jis nukentėjusiajai yra atlyginęs nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad nuteistasis tinkamai įvykdė visas individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, tokią išvadą gali padaryti tik pataisos įstaiga, turinti duomenis apie visus nuteistojo finansinius įsipareigojimus ir jų atlyginimą. Šios nuteistojo skunde nurodytos naujos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti, kaip to prašo nuteistasis, kadangi apylinkės teismas nutarties priėmimo metu turimus duomenis įvertino tinkamai ir apygardos teismui abejonių dėl šio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nekyla. Be to, pažymėtina, kad net ir esant formaliam lygtinio paleidimo pagrindui, įstatymas neįpareigoja teismo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kadangi formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.
Iš bylos duomenų matyti, kad bausmę V. R. atlieka už dviejų nusikaltimų – sunkaus ir labai sunkaus padarymą, anksčiau teistas keturis kartus. Nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdis, teistumų skaičius, aplinkybė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, rodo padidintą nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį. Socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose pažymėtos aplinkybės, kad nuteistasis savo nusikalstamo elgesio rimtumą minimizuoja, kaltę pripažįsta tik iš dalies, kaltės jausmas negilus, taip pat leidžia pagristai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo V. R. atžvilgiu efektyvumu. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. R. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai – tris kartus pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus, o per visą bausmės laikotarpį skatintas nebuvo nei karto. Nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, yra linkęs pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad V. R. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis - 1 metai 11 mėnesių 11 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2013-06-13), dar yra didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 6 metai 2 mėnesiai), ir nėra adekvati jo padarytų nusikaltimų pavojingumui ir pasekmių sunkumui. Apygardos teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Kolegija teigiamai vertina tai, jog V. R. pataisos namuose savo elgesį stengiasi koreguoti teigiama linkme (atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių per Komisijos nustatytų rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį), tačiau šiuo konkrečiu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. R. atžvilgiu šiuo metu taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tokios nuomonės laikosi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė, atsiliepimu pritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam. Taigi spręstina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi kolegija
nutaria:
Nuteistojo V. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.