Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, teismo posėdyje, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 17 d. nutarimas taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010-05-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 2 p., paskiriant 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64 str., subendrinta su Kauno m. apylinkės teismo 2008-05-08 nuosprendžiu paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausme, ir skirta galutinė 5 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-09 nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2010-05-14 nuosprendis pakeistas, t.y. pakeistos skirtos bausmės, galutinė bausmė paskirta 6 m. 2 mėn. laisvės atėmimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtino, motyvuodamas tuo, kad įvertinus Komisijos nutarimą bei nuteistojo asmens bylos duomenis, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. R. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Šukys (toliau – Prokuroras) skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį, prašydamas ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – netaikyti V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Prokuroras nurodo, kad atkreiptinas dėmesį, jog V. R. jau yra teistas 5 kartus. Paskutinį kartą – 2010-05-14 Kauno apygardos teismo pagal BK 157 str. 1 d., 260 str. 1 d. šie nusikaltimai yra tyčiniai, gerai apgalvoti, reikalaujantys išankstinio rengimosi, tarptautinių ir vietinių kontaktų. Kadangi nukentėjo nepilnametis asmuo, konstatuotina, kad V. R. veika buvo labai pavojinga, nekilusi spontaniškai, o gerai apgalvota. Tas pat pasakytina ir apie narkotinių medžiagų laikymą su tikslu platinti, nes tai irgi yra nusikaltimas, reikalaujantis gero pasiruošimo. Abi šios nusikalstamos veikos yra pripažįstamos kaip tos, į kurių tyrimą, prevenciją dėl jų pavojingumo, socialinių pasekmių reikia kreipti didžiulį dėmesį. Tai, kad nuteistasis per savo neilgą gyvenimą yra teistas jau 5 kartus, rodo jo nenorą grįžti į doros kelią, lengvų pinigų siekimą, visuomenėje priimtų moralės bei teisės normų neigimą. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisykles pažeidė tris kartus ir už tai tris kartus baustas drausmine tvarka. Paskatintas nebuvo. Dėl padarytų nusikaltimų kaltės nepripažino, nesigaili. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 57 balai, t. y. nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Todėl yra pakankamai realus pagrindas manyti, kad nuteistasis paleistas iš įkalinimo įstaigos darys naujas nusikalstamas veikas. Nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo keliamiems reikalavimams dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą šiuo metu.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs skundo argumentus, pritaria skunde išsakytai nuomonei, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai neįvertino visų materialųjį pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl pritardamas Komisijos nutarimui padarė nepagrįstą išvadą.

Nuteistasis V. R. atitinka formaliuosius kriterijus – įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko lygtinio paleidimo pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. būtiną bausmės dalį, tačiau materialųjį pagrindą komisija ir teismas įvertino neteisingai.

Teismas, patvirtindamas komisijos nutarimą taikyti V. R. lygtinį paleidimą, neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo be priekaištų – jis padarė tris drausmės pažeidimus, už ką jam buvo pareikšti papeikimai, ir nors galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi, visgi tai ypač neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, o lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo ją atlikti (įvykdyti) visą, todėl ir turėtų būti taikomas tik esant išimtinai teigiamam elgesiui. Be to, nuteistasis anksčiau jau yra teistas tris kartus: už vagystes, neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą be tikslo jas platinti, vieną kartą baustas už baudžiamąjį nusižengimą. Praeityje jo atžvilgiu buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau jis, nors ir nepažeidė jo sąlygų, po kurio laiko vėl ėmėsi nusikalstamų veikų. Paskutinės V. R. padarytos veikos – sunkūs grupėje padaryti nusikaltimai, susiję su nepilnamečio asmens pardavimu, siekiant įtraukti jį į prostituciją bei neteisėtu disponavimu narkotinėmis-psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas realizuoti, yra ypač pavojingi visuomenei, jos nariams, asmens laisvei, prieštarauja susiformavusioms socialinėms vertybėms (ekonominėms, dorovinėms ir kt.) ir jas grubiai pažeidžia. Sutiktina su prokuroru, kad tai nusikalstamos veikos, kurių tyrimas, prevencija, reikalauja ypatingo dėmesio dėl jų pavojingumo, socialinių pasekmių. Ir nors ankstesni teistumai neužkerta kelio taikyti lygtinį paleidimą, nuteistojo V. R. ankstesnis nusikalstamas elgesys apibūdina jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, negerbiantį ir ignoruojantį visuomenės nustatytas elgesio normas, o paskutinės sunkios nusikalstamos veikos verčia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybėmis, jog nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Įvertinus tai, teismo pritarimas Komisijos nutarimui, kad likusi 11 mėn. 12 d. neatlikta bausmės dalis yra nedidelė, o atliktoji jau yra pakankama, visiškai nepagrįstas ir padarytas neatsižvelgiant į tai, kad taikant lygtinį paleidimą ypač svarbu neatsiriboti nuo bausmės tikslų, nes lygtinis paleidimas yra ne atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o kita paskirtos bausmės vykdymo forma, siekiant asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, todėl ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbūs išlieka bausmės tikslai, o tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas. Tuo labiau, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – 57 balai pagal OASys, kas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, psichologinės tarnybos bei socialinio tyrimo išvadose ankstesni pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mastymas ir elgesys (spontaniškas, pasekmių nenumatantis mąstymo būdas) išskiriami kaip kriminogeniniai bei pakartotinių nusikaltimų riziką didinantys veiksniai. Savo kaltės dėl paskutinio teistumo pagal BK 157 str. 1 d. nepripažįsta, laikosi savo įvykių versijos, taigi nusikalstamą elgesį minimalizuoja, stengiasi pasiteisinti, kas rodo, kad nėra giliai įsąmoninęs savo kaltės, nepripažįsta elgesio pavojingumo, nepakankamai įvertina sukeltas pasekmes. Nuteistasis nebuvo ir itin aktyvus pataisos proceso dalyvis, nes per ilgesnį nei penkerių metų bausmės atlikimo laiką nė karto nebuvo skatintas. Šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįsta abejoti, kad nuteistasis jau atliko tokią bausmės dalį, kuri jį paveikė taip, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals bei jau yra užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, leidžiantis pasiekti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str. 2 d.

Bausmę atlikti tinkamai, be pažeidimų, yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o daryti išvadą, kad V. R. bausmę atliko tinkamai nėra pagrindo, byloje nėra jokių duomenų, kad jo elgesys būtų kuo nors teigimai išsiskiriantis, rodytų jo ypatingas pastangas keistis teigiama linkme. To absoliutus įrodymas nėra ir ryšių palaikymas su artimaisiais, kuriami socialūs planai, teigiama darbinė motyvacija, juo labiau, kad darbinė patirtis laisvėje menka, turi sveikatos problemų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių ir kitų pozityviai vertinamų asmeninių savybių nepakanka, jog būtų galima konstatuoti, kad V. R. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, tačiau prižiūrimą, abejotina, jog įmanoma sėkminga nuteistojo probacija jam taikant lygtinį paleidimą.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nors nuteistasis V. R. ir atliko didesnę nei BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatyta laisvės atėmimo bausmės dalį, kad būtų galima svarstyti galimybę taikyti lygtinį paleidimą, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, net esant kai kurioms nuteistąjį teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos lygis šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog V. R. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl prokuroro skundas tenkintinas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis naikintina, priimant naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio skundą tenkinti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje 2014 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 95-277 taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.