Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo, nuteistojo V. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2010 m. gegužės 14 d.

V. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., 65 str., paskirtoji bausmė subendrinta su 2008 m. gegužės 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir V. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2010 m. gegužės 14 d.

Iš A. Č. ir V. R. priteista Lietuvos Caritas turėtos išlaidos – 1800 Lt, kurios buvo sumokėtos advokatei Violetai Naujokienei už M. M. atstovavimą, bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, pervedant šias lėšas į Lietuvos Caritas sąskaitą.

Iš A. Č. ir V. R. solidariai nukentėjusiosios M. M. naudai priteista 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Mobiliojo ryšio telefonus: ,,Nokia 2610“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 5310“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Sony Ericsson“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 1208“ su SIM kortele „Tesco mobile“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 1600“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 6070“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 5310“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. ir A. Č. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2008 metų liepos mėnesio laikotarpiu, naudodamiesi vaiko - nepilnametės nukentėjusiosios M. M. , gimusios (duomenys neskelbtini), pažeidžiamumu, dėl jos pabėgimo iš namų, susilpnėjusių socialinių ryšių, apgaulingai jai žadėdami padavėjos darbą Jungtinėse Karalystėse, Londono mieste, siekė 2008 m.liepos 30 d. išgabenti M. M. į Londoną, o M. M. atidėjus kelionę, 2008 m. rugpjūčio 5 d. tęsdami nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini), pasinaudodami M. M. priklausomumu dėl V. R. laikinai M. M. suteiktos gyvenamosios vietos, vertė ją vykti į Londoną, siekdami, kad nepilnametė M. M. būtų įtraukta į prostituciją, ir 2008 m. rugpjūčio 6 d. turėdami iš anksčiau įgytą UAB „Kautra“ autobuso bilietą, įlaipino nepilnametę M. M. į autobusą, vykstantį į Jungtinės Karalystės Londono miestą, taip organizavo M. M. gabenimą iš Lietuvos Respublikos, ir tolesnį M. M. perleidimą M. D. ir R. G. – M. M. nurodydami, kad Londono mieste, autobusų stotyje ji privalės vykti su ją pasitiksiančiais asmenimis, ir šiuos veiksmus atliko žinodami, kad minėti asmenys M. M. įtrauks į prostituciją.

Tokiais veiksmais V. R. ir A. Č. veikdami bendrininkų grupėje padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d.

V. R. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009 m. kovo 24 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, ant kurių įspausti „Mitsubishi“ logotipai, turinčių savo sudėtyje 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP), 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, šias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai laikė iki 2009 m. kovo 24 d., kai kratos metu narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir išimtos.

Tokiais veiksmais V. R. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d.

A. Č. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009 m. kovo 24 d., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo 0,270 g. kanapių ir jų dalių ir įgytą medžiagą atgabenęs į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė iki 2009 m. kovo 24 d., kai ši narkotinė medžiaga kratos metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

Tokiais veiksmais A. Č. padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.

- V. R. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., padarymą skirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymą skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinti ir paskirti V. R. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., 65 str., šią bausmę subendrinti su 2008 m. gegužės 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti V. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų trims mėnesiams.

- A. Č. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., padarymą skirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., padarymą ir paskirti A. Č. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas V. R. paskirtas bausmes apėmimo būdu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. – sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 3 d., 4 d., V. R. paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos jas visiškai ar iš dalies sudedant.

V. R. apeliaciniame skunde tvirtina, kad narkotinių medžiagų buvo įsigijęs savo reikmėms, kadangi jis yra I grupės invalidas, jam buvo kilusi mintis nusižudyti, todėl ir įsigijo narkotikų. Nuteistojo teigimu, tikslo platinti narkotines medžiagas jis neturėjo, jų neplatino, o šis kaltinimas vėl gi paremtas tik niekuo nepagrįstais nukentėjusiosios parodymais.

Nukentėjusiosios M. M. parodymus patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. M. M. nurodė girdėjusi kaip telefonu kalbėjo asmuo, vadinamas R., kuris kontroliavo M. M. įtraukimą į prostituciją Londone, su A. Č. . Atlikus M. M. mobilaus ryšio telefono ,,Nokia 1208“, kurį Londone jai nupirko M., apžiūrą, šio mobilaus ryšio telefono adresų knygoje prie įvesto mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini) nurodytas adresatas, pavadintas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 133). Nukentėjusioji parodė, kad šis mobilaus telefono numeris yra R. G. , kuris pats liepė jai, įsivedus jo numerį, pavadinti jį (duomenys neskelbtini). Atlikus nuteistojo A. Č. mobilaus ryšio telefono ,,Nokia Xpress Music“ apžiūrą, šio telefono adresų knygelėje yra įvestas adresatas, pavadintas (duomenys neskelbtini), kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats telefono numeris, kurį R. G. buvo nurodęs M. M. , kaip savo kontaktinį numerį (t. 2, b. l. 74). Šių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad tiek V. R. , tiek A. Č. , organizuodami M. M. gabenimą ir perleidimą kitiems asmenims, žinojo, jog M. M. bus įtraukta į prostituciją. Nuteistasis V. R. neneigia žinojęs, kad M. M. yra nepilnametė, nuteistasis A. Č. šią aplinkybę neigia, tačiau iš M. M. parodymų matyti, jog A. Č. apie M. M. amžių žinojo ne tik iš V. R. , bet jis, pirkdamas bilietą į Londoną, turėjo M. M. asmens dokumentus. Darytina išvada, kad tiek V. R. , tiek A. Č. , gabendami ir perleisdami M. M. trečiam asmeniui, žinojo ne tik tai, kad M. M. bus įtraukta į prostituciją, bet ir tai, jog M. M. yra nepilnametė, t. y. vaikas.

Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų A. Č. ir V. R. veiką teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d.

Kaip minėta, nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde neigia turėjęs tikslą platinti jo namuose surastas narkotines medžiagas ir prašo jo veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., pagal kurią pripažintas kaltu V. R. , dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyti įrodinėtini objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Šios veikos kvalifikavimui reikšmingas subjektyviosios pusės požymis – tikslas, kuris yra būtina nusikaltimo sudėties dalis. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Iš byloje esančio kratos protokolo matyti, jog 2009 m. kovo 24 d. V. R. namuose, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta trys polietileniniai maišeliai, kuriuose buvo po 10 vienetų melsvos spalvos tablečių, bei vienas polietileninis maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, elektroninės svarstyklės (t. 1, b. l. 49 – 50). 2009 m. balandžio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2475)-IS1-2580 konstatuota, jog sausa susmulkinta žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurių masė yra 0,556 g., o 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, ant kurių įspausti ,,Mitsubishi“ logotipai, yra psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil) piperazinas (MCPP), kurio bendroji masė yra 1,036 g, ant elektrinių svarstyklių vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) pėdsakai (t. 1, b. l. 54 – 56). Nuteistasis V. R. teigia, kad narkotines ir psichotropines medžiagas laikė savo reikmėms, turėjo minčių nusižudyti, todėl vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas. Tačiau V. R. namuose surastos elektroninės svarstyklės, ant kurių rasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakai, taip pat tablečių supakavimas po 10 vienetų į atskirus polietileninius maišelius, paneigia šią nuteistojo versiją bei leidžia daryti išvadą, jog V. R. narkotines ir psichotropines medžiagas sverdavo, dozuodavo, t. y. laikė šias medžiagas namuose ne savo reikmėms, bet turėdamas tikslą jas platinti. Nukentėjusioji M. M. taip pat parodė, jog ji, gyvendama V. R. namuose, pati matė, kaip V. R. parduodavo kitiems asmenims narkotikus. Be to, ir iš byloje esančių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu užfiksuotų V. R. pokalbių suvestinių galima suprasti, jog V. R. su nenustatytais asmenimis kalba apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo galimybę, šių medžiagų platinimą (t. 1, b. l. 108 – 113). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai V. R. veiką kvalifikavo ne pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., o pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. R. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., be kitų aplinkybių (narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo, turint tikslą platinti) nustatė ir tai, kad V. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009 m. kovo 24 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, ant kurių įspausti „Mitsubishi“ logotipai, turinčių savo sudėtyje 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP), 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei šias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, gali reikštis minėtomis veikomis, kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 str. 1 d. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. R. ne tik neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamojoje vietoje laikė 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 1,036 g. psichotropinės medžiagos - (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP), 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, bet šias narkotines ir psichotropines medžiagas ir įgijo bei atgabeno į savo gyvenamąją vietą. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai (pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt.), kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių medžiagų, gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant jas iš vienos vietos į kitą bet kuria transporto priemone, taip pat nešant jas su savimi (lagamine, krepšyje, kišenėje ir pan.). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas ir gabenimas šioje baudžiamojoje byloje pripažįstamas nustatytu, tačiau ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo aplinkybės: kad, būtent, V. R. , kur konkrečiai, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo, kokiu būdu, kur gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas, nenustatytos. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP) bei 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių V. R. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. kovo 24 d., kai kratos metu narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir išimtos. Tuo tarpu, iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. R. įgijo ir gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo faktas byloje tiesiog preziumuojamas, remiantis narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo faktu. Neginčijamas konstatavimas, kad V. R. neteisėtai laikė 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP) bei 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, savaime nereiškia, jog, būtent, V. R. įgijo šias narkotines ir psichotropines medžiagas bei, būtent V. R. , šias medžiagas atgabeno į savo gyvenamąją vietą. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. R. kaltu dėl neteisėto 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP) bei 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis bei šių medžiagų atgabenimo į savo gyvenamąją vietą, šių nuostatų nesilaikė, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas, jog V. R. , turėdamas tikslą platinti, įgijo 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP) bei 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei šias medžiagas atgabeno į savo namus nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kaltinimas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis. Dėl šių priežasčių teiginiai, kad V. R. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP) bei 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei šias medžiagas atgabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintini.

Visuose trijuose apeliaciniuose skunduose yra ginčijami nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžiai, prokuroras apeliaciniame skunde prašo A. Č. ir V. R. skirti griežtesnes bausmes, nuteistasis V. R. ir nuteistojo A. Č. gynėjas apeliaciniuose skunduose prašo sušvelninti paskirtas bausmes.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Pirmosios instancijos teismas tiek V. R. , tiek A. Č. paskyrė bausmes, švelnesnes nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijos mediana. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad vienas iš V. R. padarytų nusikaltimų yra labai sunkus, baigtas, byloje nenustatyta V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. Č. , A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta jo visiškas prisipažinimas ir gailėjimasis padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., byloje nustatyta viena A. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su V. R. . Prokuroras, apeliaciniame skunde ginčydamas nuteistiesiems V. R. ir A. Č. paskirtų bausmių dydį, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, neatsižvelgė į nuteistųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą, dėl ko netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. bei nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatomis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas švelnesnes, nei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmes nuteistiesiems V. R. ir A. Č. , iš tiesų šią išvadą nepakankamai motyvavo, tačiau nėra pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tačiau, skiriant bausmę, kiekvienu atveju teismas nėra įpareigotas skirti bausmę, didesnę nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą veiką, mediana, jeigu atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra daugiau nei lengvinančių. Bausmės skyrimas nėra formalus aritmetinis veiksmas, pridedant ar atimant tam tikrą skaičių nuo sankcijos vidurkio, bausmės paskyrimas yra viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai ir objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą nuosprendį. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tiek V. R. , tiek A. Č. nusikalto ne pirmą kartą, tačiau, vertinant nuteistiesiems paskirtos bausmės dydį už šios nusikalstamos veikos padarymą, būtina atsižvelgti į tai, kad nei fizinio, nei psichinio smurto, prievartos nuteistieji prieš nukentėjusiąją nevartojo, taip pat reikia įvertinti ir pačios nukentėjusiosios M. M. ne visai tinkamą gyvenimo būdą, neapdairų ir lengvabūdišką jos elgesį. Prokuroras skunde nurodo, kad, skiriant bausmes nuteistiesiems, turėjo būti įvertinta ta aplinkybė, jog, pasak nukentėjusiosios, už jos išgabenimą iš Lietuvos Respublikos nuteistieji gavo pinigus. Nukentėjusioji M. M. parodė, kad, jai būnant Londone, nuteistojo V. R. brolis E. R. jai parašė SMS žinutę, kad ji yra parduota ir už ją nuteistieji gavo nuo 1000 iki 3000 eurų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, jog gautų žinučių ji netrindavo, tą E. R. žinutę ji taip pat buvo išsaugojusi savo mobiliojo ryšio telefone. Tačiau, teismo posėdžio metu apžiūrėjus nukentėjusiosios telefoną, M. M. negalėjo parodyti E. R. žinutės, kurioje jis rašė, kad ji parduota. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas E. R. nurodė, kad telefonu bendravo su M. M. , jai būnant Londone, tačiau žinutės apie tai, kad ji parduota ir, kad už ją sumokėta nuo 1000 iki 3000 eurų, jis nerašė. Liudytojo E. R. teigimu, jis negalėjo rašyti tokios žinutės, kadangi jam nebuvo žinoma, kuo M. M. užsiima Londone. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios M. M. parodymus apie, neva nuteistųjų gautus pinigus už jos pardavimą, byloje nėra. Todėl ta aplinkybė, kad nuteistieji V. R. ir A. Č. pasipelnė iš M. M. prostitucijos, yra tik prielaida, kurią padarė pati nukentėjusioji ir, kurios nepatvirtina jokie baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, visos prielaidos ir abejonės, kurių nepavyksta pašalinti, turi būti aiškinamos kaltininko naudai.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. R. turi du mažamečius vaikus, turi sveikatos problemų, jam nustatyta įgimta aortos vožtuvo anomalija, (dviburis vietoj triburio), skilvelinė ekstrasistolija, nedidelio laipsnio sudėtinė plaučių arterijos ir aortos vožtuvo yda, dėl sveikatos būklės V. R. reikalingas nuolatinis ambulatorinis gydymas ir medicininė kontrolė (t. 3, b. l. 101 – 104). Už šio nusikaltimo padarymą nuteistiesiems paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nors ir yra mažesnė už straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės medianą, tačiau ši bausmė yra pakankamai griežta bei atitinkanti savo paskirtį, todėl jos griežtinti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu susiaurinta V. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., apimtis (iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalinami teiginiai, kad V. R. įgijo 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP) bei 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei šias medžiagas atgabeno į savo gyvenamąją vietą), į V. R. neteisėtai laikytų ir jo namuose surastų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekį, nėra pagrindo griežtinti ir V. R. paskirtos bausmės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. padarymą.

Švelninti V. R. ir A. Č. paskirtųjų bausmių, kaip to prašo nuteistieji apeliaciniuose skunduose, taip pat nėra pagrindo. Įvertinus jau aptartų įrodymų ir faktinių aplinkybių visumą, nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas veikas, sankcijų vidurkiai, nelaikytinos per griežtos, dar labiau jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems V. R. ir A. Č. , Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str. reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė, nuteistiesiems paskirtosios bausmės nėra nei aiškiai per švelnios, nei aiškiai per griežtos. Nenustačius Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str., pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžių neturi pagrindo koreguoti.

Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam A. Č. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei skirdamas galutinę bausmę, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, bendrindamas už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes V. R. , teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas V. R. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., subendrino griežtesne bausme apimant švelnesnę. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. nurodyti atvejai, kada teismas taiko bausmių apėmimą: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 10 str. ar 11 str.; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. – sunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. V. R. padarytos nusikalstamos veikos mažai skiriasi pagal savo pavojingumą. Todėl, nuteistajam V. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti subendrintos iš dalies jas sudedant (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde prašo nukentėjusiosios M. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat Lietuvos Caritas, turėtas išlaidas, kurios buvo sumokėtos advokatei už nukentėjusiosios M. M. atstovavimą, atmesti.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Tačiau priteisiama neturtinė žala neturėtų tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir paties nukentėjusio asmens elgesį, jo moralės lygį. Kai nukentėjusio asmens moralės lygis nėra aukštas, neturtinė žala, padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., taip pat negali būti labai didelė.

M. M. šioje baudžiamojoje byloje nukentėjo dėl nuteistųjų A. Č. ir V. R. nusikalstamo veikimo, tačiau tam įtakos turėjo ir itin neapdairus bei netinkamas pačios nukentėjusiosios elgesys. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų E. R. , V. K. , taip pat ir pačios nukentėjusiosios M. M. parodymų, ji, būdama 17 metų amžiaus, gyvendama ne asocialioje šeimoje, pabėgo iš namų, vengė bendrauti su motina, mėnesiais neidavo į mokyklą, nesimokė ir nedirbo, gyvendavo atsitiktiniuose butuose su žymiai vyresniais vyrais. Nukentėjusioji, žinodama, kad yra gabenama į Londoną užsiimti prostitucija, pati nesiėmė jokių priemonių, kad išvengtų tokio užsiėmimo, nors turėjo tam galimybes – turėjo mobilaus ryšio telefonus, galėjo laisvai bendrauti su motina ir kitais asmenimis, galėjo laisvai išlipti iš autobuso, kuriuo važiavo be jokios palydos, ir nevažiuoti į Londoną, jau būdamas Londone, nukentėjusioji galėjo prašyti pagalbos Didžiosios Britanijos policijos pareigūnų, tikrinusių jos dokumentus, bute, kuriame buvo užsiimama prostitucija. Įvertinus tokį lengvabūdišką ir neapdairų nukentėjusiosios elgesį, neturtinės žalos dydis mažinamas.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str., reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios M. M. interesus atstovavo advokatė Violeta Naujokienė, kuriai už nukentėjusiosios atstovavimą Lietuvos Caritas sumokėjo 1800 Lt (t. 3, b. l. 24 - 26). Todėl, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistųjų A. Č. ir V. R. Lietuvos Caritas turėtas išlaidas – 1800 Lt, kurios buvo sumokėtos advokatei V.Naujokienei už nukentėjusiosios M. M. atstovavimą, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, priteista suma neprieštarauja nei teisingumo, nei protingumo principams.

Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo V. R. prašymo ir grąžinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konfiskuotus mobiliojo ryšio telefonus. Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. nustatyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismų praktikoje Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Iš byloje esančio telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo bei pokalbių suvestinių pridėtų prie šio protokolo, matyti, jog V. R. su nenustatytais asmenimis telefonu kalbėdavo apie galimybę įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, apie šių medžiagų platinimą (t. 1, b. l. 106, 107 – 108 – 113). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kratos metu iš V. R. namų paimti mobiliojo ryšio telefonai buvo nusikaltimo padarymo priemonės, palengvinusios nusikalstamos veikos padarymą bei sudariusios sąlygas realizuoti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., sudėties požymius. Todėl, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai V. R. atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK 72 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalį dėl V. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už neteisėtą, turint tikslą platinti, 30 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,036 g. psichotropinės medžiagos (1-(3-chlorofenil) piperazino (MCPP), bei 0,556 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių įgijimą bei šių medžiagų atgabenimą į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., V. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) 6 (šešiems) mėnesiams ir pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams subendrinti iš dalies jas sudedant, ir V. R. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., 65 str., V. R. paskirtą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir V. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Iš nuteistųjų V. R. ir A. Č. solidariai priteisti nukentėjusiajai M. M. 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.