Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1310-264/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-12-20
Bylos Nr.: 2A-1310-264/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10402-2015-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas: UAB „Stakliškių vėjas“
Atsakovas: UAB „Projektana“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1310-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10402-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18.3; 3.3.1.15; 3.3.1.18; 3.3.1.21. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams S. B. ir K. M., atsakovės atstovams L. R. ir advokatui I. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Stakliškių vėjas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-208-375/2016 pagal ieškovės UAB „Stakliškių vėjas“ ieškinį atsakovei UAB „Projektana“ dėl trūkumų pašalinimo pagal statybos rangos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę UAB „Projektana“ per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis neatlygintinai pašalinti Statybos objekte Vėjo elektrinė Prienų rajono savivaldybė trūkumus: sumontuojant šalia GP-1 poliaus naują polių, o galvenos konstrukciją pakeičiant vientisu konstruktyviniu elementu. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2012-03-16 buvo sudaryta statybos rangos sutartis bei 2013-06-14 papildomas susitarimas. Perduodant atliktus darbus atsakovė neužsiminė apie atliktų darbų neatitikimus. Po darbų priėmimo ieškovei paaiškėjo, kad darbai yra atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad darbai pagal sutartį buvo įvykdyti tinkamai ir laiku, ką patvirtina ir atsakovo išrašyti ir ieškovo pasirašyti dokumentai: 2013-10-31 Pažyma apie atliekamų darbų vertę, 2013-10-31 Galutinis atliktų darbų aktas ir 2013-10-31 PVM sąskaita-faktūra. Ieškovas atsakovo atliktus darbus priėmė visa apimtimi bei dėl netinkamos atliktų darbų kokybės atsakovei jokių pretenzijų nepareiškė, tačiau sutartyje nustatytais terminais su atsakove neatsiskaitė. Pretenzijas dėl netinkamos kokybės darbų ieškovė pradėjo reikšti praėjus beveik pusei metų po darbų priėmimo ir tik po to, kai atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovės.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Stakliškių vėjas“ atsakovei UAB „Projektana“ 4 719 Eur atstovavimo išlaidų ir 5,16 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Šalių atstovų paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai teismui suponavo išvadą, kad statybos darbų eigoje nulūžus poliui ieškovė ne tik žinojo apie lūžį (žr. įrašą Projektinės dokumentacijos pakeitimų registravimo žurnale - 1 t. 33 b.l.), tačiau su ja buvo derinami ir ištaisymo darbai, kurie buvo atlikti iki objekto pridavimo. 2014-09-22 be jokių pastabų pasirašytas Galutinis atliktų darbų aktas, kuriuo buvo įforminti du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis dvišalis sandoris sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.).; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Ieškovė šį dokumentą pasirašė be jokių išlygų, nenurodydama jokių trūkumų dėl atliktų darbų kokybės, tame tarpe ir dėl darbų, kurie buvo būtini ir atlikti lūžus poliui GP1. Ieškovė nei 2013-10-31 Galutinio atliktų darbų akto, nei Statybos užbaigimo akto teisėtumo neginčijo, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti atliktų darbų kokybe. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad po statybų užbaigimo ir jau eksploatuojant jėgainę paaiškėjo naujos esminės faktinės aplinkybės dėl atliktų darbų nekokybiškumo, leidžiančios daryti išvadą, jog buvo užslėptų arba atsakovo tyčia nuslėptų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų. Atsakovė darbus atliko vadovaudamasi objekto techniniu projektu, darbo projektu I, darbo projektu I laida A, darbo projektu I laida B. Visi šie dokumentai ir juose nurodyti darbai buvo suderinti su statybos techniniu prižiūrėtoju A. V., kurį nurodytoms pareigoms pasamdė pati ieškovė.

Teismas nurodė, kad atsakovė nenuslėpė poliaus lūžio fakto ir su ieškove derino jo pataisymo darbus. Kadangi buvo statomas toks statinys kaip jėgainė, statybos veikloje privalomai turėjo būti užtikrinta ne tik abiejų sutarties šalių, bet ir viešojo intereso apsauga. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimai, o ieškovė, priimdama darbus, juolab jau žinodama apie poliaus lūžį ir konstruktyvo vientisumo pažeidimą, privalėjo elgtis itin apdairiai, rūpestingai, protingai ir prieš priimant darbus pasitelkti specialistus išsiaiškinti ar atlikti darbai atitinka imperatyviuosius tokio statinio statybos darbus reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimus.

Dar iki ieškovės pripažįstamų ir neginčijamų Galutinio atliktų darbų akto bei Statybos užbaigimo akto surašymo 2013-09-03 buvo atlikta ekspertizė, kuri patvirtino, jog objekto pamatų projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomuosius projekto rengimo dokumentus, kitus statybos teisės aktų reikalavimus, todėl projektą galima tvirtinti. Dėl šios priežasties teismas netenkino ieškovės reikalavimo skirti dar vieną ekspertizę ir nesivadovavo ieškovės pateiktu 2015-02-24 Statybinės techninės veiklos ekspertizės aktu, nes minėta ekspertizė buvo atlikta jau po to, kai statinys buvo užbaigtas ir statybos užbaigimo darbus įvertino kompetentinga komisija, kuriai buvo pateikta visa reikalinga informacija bei dokumentai.

Teismas atmetė kaip jokios įrodomosios reikšmės neturintį antstolio R. V. surašytą Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kadangi matavimas negali būti vertinamas kaip objektyvus, nes buvo atliktas paties ieškovės darbuotojo K. M. naudojantis elektroniniu vandens gulsčiuku pasikliaujant tik šio darbuotojo patikinimu, kad prietaisas tinkamai sureguliuotas bei sukalibruotas.

Teismas atkreipė dėmesį, jog Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-2518-717/2015 UAB „Stakliškių vėjas“ savo poziciją grindė tais pačiais argumentais kaip ir šioje byloje - atlikti darbai buvo nekokybiški, tačiau teismas atmetė šiuos argumentus konstatuodamas, kad šalys be pastabų 2013-10-31 yra pasirašiusios Galutinį atliktų darbų aktą, o 2014-09-22 Statybos užbaigimo komisija konstatavo objekto atitikimą statinio projekto sprendiniams bei bendrųjų rodiklių, nurodytų statinio projekte, atitikimą faktiniams ir kad šių dokumentų teisėtumas nėra ginčijamas.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes teismas darė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė nekokybiškai atliko darbus ir kad atliktų darbų trūkumai buvo tyčia nuo ieškovės paslėpti ir negalėjo būti įvertinti priimant darbus, todėl reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą (CPK 185 str. 1 d.), dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d.). Teismas formaliai konstatavo, jog darbai ir trūkumai ieškovei buvo žinomi, tačiau ekspertizės aktu buvo konstatuota eilė atsakovės netinkamai atliktų darbų (pvz. apie vientiso konstruktyvo nebūvimą, netinkamo skiedinio panaudojimą ir pan.), kurie ieškovei akivaizdžiai nebuvo žinomi, kadangi tokie duomenys reikalauja turėti specialiu žinių, kurių ieškovė kaip užsakovė neprivalėjo žinoti, todėl esant tokiems specifiniams duomenims negalima laikyti, jog akivaizdūs trūkumai ieškovei buvo žinomi. Ši faktinė aplinkybė teismo nebuvo realiai nagrinėjama ir aiškinamasi - ar konkrečiu atveju ieškovei galėjo būti žinomos tokio pobūdžio (specialių žinių reikalaujančios) aplinkybės, kuriuos teismas konkrečiu atveju turėjo įvertinti ir nuspręsti ar tokie trūkumai laikytini akivaizdžiais ar ne. Neišnagrinėjęs tokios aplinkybės, teismas praktiškai nenagrinėjo paties ieškinio dalyko. Teismas sprendime neužsiminė apie ieškovės pateiktus 2015-11-19 rašytinius argumentus, kuriais taip pat buvo motyvuojama naujai pateiktų atsakovės dokumentų nepagrįstumas. Teismas netaikė, nors privalėjo taikyti CK 6.662 str. 4 d. nuostatas, kurios leidžia užsakovui, t.y. ieškovei pasinaudoti jai garantuojama teise ir po atliktų darbų priėmimo - perdavimo momento. Šia teise ieškovė pasinaudojo tinkamai, t.y. nustačiusi šiuos darbo trūkumus ir nukrypimus, iš karto informavo atsakovę. Atsakovė, nebendradarbiavo su ieškove ir savalaikiai nesiekė įsitikinti dėl galimų darbo - trūkumų ir nukrypimų, apsiribodama tik šių darbų perdavimo - priėmimo aplinkybe. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nebuvo, o teismas tokių aplinkybių net nenustatinėjo. Teismas nesivadovavo, nors ir privalėjo vadovautis suformuota ir teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti 943,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismo sprendime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, vertino visus nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus, o atitinkamas išvadas padarė remdamasis pateiktų įrodymų visuma, patvirtinančia tam tikras objektyvias nagrinėjamos bylos aplinkybes (CPK 185 str.). Ieškovė, be jos iniciatyva parengtų 2015 m. vasario 24 d. Statybos techninės veiklos ekspertizės akto ir antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei bylos nagrinėjimo metu pateiktų prielaidų, jokių kitų objektyvių įrodymų pagrįsti savo nurodomoms aplinkybėms nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovės pateikto Ekspertizės akto išvados yra paremtos abstrakčiais teiginiais, jog tam tikri darbai neatitinka statybos techninių reglamentų reikalavimų, tačiau nenurodyta, kokias konkrečias Ekspertizės akte minimų statybos techninių reglamentų nuostatas atsakovės atlikti darbai pažeistų, o ieškovės pateiktas antstolio R. V. sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti laikomas objektyviu įrodymu, kadangi jame užfiksuotus duomenis pateikė pati ieškovė. Aplinkybės, jog teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, patvirtinančia atsakovės poziciją, ar remiantis pateiktais įrodymais padarė ieškovės ieškinio reikalavimų nepagrįstumą patvirtinančias išvadas, nesudaro prielaidų abejoti teismo sprendimo teisėtumu. Ieškovė be jokių išlygų ar pastabų priėmė visus atsakovės atliktus darbus bei pasirašė Objekto statybų užbaigimą patvirtinančius dokumentus, t.y. galutinį atliktų darbų aktą, statybos užbaigimo aktą. Ieškovė pretenzijas atsakovei dėl jos atliktų darbų kokybės pradėjo reikšti praėjus beveik pusei mėtų po darbų priėmimo ir tik po to, kai atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovės už Objekte atliktus darbus, c.b. Nr. 2-2518-717/2015. Atsakovė darbus objekte atliko vadovaudamasi Objekto techniniu projektu, darbo projektu I, darbo projektu I laida A, darbo projektu I laida B. Visi minėti dokumentai ir juose nurodyti darbai buvo pagrįsti bei suderinti su statybos techniniu prižiūrėtoju A. V., kurį nurodytoms pareigoms atlikti samdė pati ieškovė. Teismas padarė pagrįstas išvadas, jog visi atsakovės objekte atlikti darbai buvo suderinti su ieškove ir ieškovei dar iki darbų priėmimo buvo žinoma apie ieškovės manymu atsakovės netinkamai atliktus darbus. Nėra jokio pagrindo abejoti atsakovės atliktų darbų kokybe, o ieškovės argumentai apie tariamus atliktų darbų trūkumus yra visiškai nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis ar kitais įrodymais (CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.

Byloje kilęs ginčas dėl statybos rangos darbų trūkumų, nustatytų po darbų priėmimo, pašalinimo (CK6. 662, 6. 665 str.).

Bylos šalys – UAB „Stakliškių vėjas“(užsakovė) ir UAB „Projektana“ (rangovė) 2012 m. kovo 16 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 120312 SR AR 3446 bei 2013 06 14 papildomu susitarimu Nr. 1 ir 2013 10 14 papildomu susitarimu Nr. 2. Sutartimi rangovė įsipareigojo atlikti tokius darbus: polių ir galvenos suprojektavimą pagal užsakovo pateiktą projektinę dokumentaciją (2.1.1-2.1.3 punktai, 2.1.3 punktas pakeistas 2013 10 14 papildomu susitarimu Nr. 2); polių įrengimas pagal rangovo parengtą darbo projektą; galvenos įrengimas pagal rangovo parengtą darbo projektą (termoizoliacijos, hidroizoliacijos inkarinių Varžtų, įdėtinių detalių ir pamatų užpylimo pagal šią sutartį rangovas įrengti neįsipareigoja. Byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 15 d. abi šalys pasirašė atliktų darbų (polių ir galvenos suprojektavimo ir polių bei galvenos įrengimo) aktą, o 2014-09-22 Statybos užbaigimo komisija konstatavo objekto atitikimą statinio projekto sprendiniams bei bendrųjų rodiklių, nurodytų statinio projekte, atitikimą faktiniams ir kad šių dokumentų teisėtumas nėra ginčijamas.

Ieškovė ieškinio reikalavimą - įpareigoti atsakovę UAB „Projektana“ per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis neatlygintinai pašalinti Statybos objekte Vėjo elektrinė Prienų rajono savivaldybė trūkumus: sumontuojant šalia GP-1 poliaus naują polių, o galvenos konstrukciją pakeičiant vientisu konstruktyviniu elementu, grindė dviem dokumentais: 2015-02-24 Statybinės techninės veiklos ekspertizės aktu, bei antstolio R. V. surašytu Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ( 1 t. b. l. 56, 57). Ieškovė darbų trūkumais nurodė inkarinių varžtų (esančių vėjo jėgainės pamate) neleistinus iki 20-21 mm aukščio nukrypimus, kad sumontuoti poliai D450 diametro, o pagal techninį projektą suprojektuoti D350, kad montuojant polį GP-1 nulaužta jo viršutinė dalis 700 - 800 mm, kuri klojinio pagalba užbetonuota, tuo nusižengta STR2.01.1(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ ir STR2.01.01(4):2008 Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga“ nuostatoms, pažeistas jėgainės pamatų konstrukcijos kaip vientiso elemento struktūra. Be to nurodė, kad sumontavus visus 41 vnt. polius ir padarius kontrolinę geodezinę nuotrauką, nustatė neleistinus nuokrypius nuo projektinės altitudės, nulaužtas polis GP-1 taisytas pagal parengtą darbo projekto konstrukcinės dalies 1t laida B, kurioje nurodyta skiedinio PAGAEL V1 panaudojimas, kuris neatitinka statybos produktų sertifikatų, kad darbo projekto sprendiniai neatitiko techninio projekto sprendiniams, kad paminėti defektai atsirado dėl rangovo kaltės ir turės įtakos vėjo jėgainės darbo efektyvumui, patvarumui, saugiam eksploatavimui.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovės nurodyti darbų trūkumai kaip poliaus GP-1 lūžis ieškovei ne tik buvo žinomas, tačiau su ja buvo derinami ir ištaisymo darbai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad po statybų užbaigimo ir jau eksploatuojant jėgainę paaiškėjo naujos esminės faktinės aplinkybės dėl atliktų darbų nekokybiškumo, leidžiančios daryti išvadą, jog buvo užslėptų arba atsakovo tyčia nuslėptų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, jog darbai ir trūkumai ieškovei buvo žinomi, tačiau ekspertizės aktu buvo konstatuota eilė atsakovės netinkamai atliktų darbų (pvz. apie vientiso konstruktyvo nebuvimą, netinkamo skiedinio panaudojimą ir pan.), kurie ieškovei akivaizdžiai nebuvo žinomi ir kurių teismas neįvertino ir nesprendė ar tokie trūkumai laikytini akivaizdžiais ar ne. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta (šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Remiantis teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika aišku, jog rangos darbų užsakovui, perimant konkrečius atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nurodytus darbus, ir turint galimybę akte pažymėti apie darbų trūkumus, tačiau to nepadarius, jis praranda galimybę remtis perimtų darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), jeigu tie trūkumai nėra akivaizdūs (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

Šalių sudarytos rangos sutarties 6.8 punktas nustato, kad užsakovė, priėmusi darbus jo nepatikrinusi, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priėmus darbą. Be to, užsakovė įsipareigojo ir nedelsiant rangovei pranešti apie defektus, rastus po atliktų statybos darbų patikrinimo (sutarties 9.1.18. punktas).

Kaip jau minėta šios nutarties 13 p., 2013 m. lapkričio 15 d. abi šalys pasirašė atliktų darbų (polių ir galvenos suprojektavimo ir polių bei galvenos įrengimo) aktą, o 2014-09-22 Statybos užbaigimo komisija konstatavo objekto atitikimą statinio projekto sprendiniams bei bendrųjų rodiklių, nurodytų statinio projekte, atitikimą faktiniams ir kad šių dokumentų teisėtumas nėra ginčijamas. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad jokių žymų apie priimamus darbus su akivaizdžiais darbų (rezultato) trūkumais aktuose nenurodė. Ginčo dėl to byloje nėra, todėl darytina išvada, kad darbai buvo priimti be išlygų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad abi ginčo šalys veikia statybos versle, dėl šių aplinkybių apeliantė, remdamasi savo verslo patirtimi galėjo nustatyti šioje byloje įrodinėjamus rangovės darbo trūkumus, jeigu tokie trūkumai buvo, ir juos tinkamai įforminti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose. Kadangi ginčo darbo trūkumai nesurašyti darbų priėmimo–perdavimo aktuose, todėl apeliantė neteko teisės remtis darbų trūkumų faktais (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

Apeliantė, teigdama, kad darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs, tvirtina, kad defektai (trūkumai) paaiškėjo tik ieškovės iniciatyva atlikus 2015-02-24 Statybinės techninės veiklos ekspertizę bei antstoliui R. V. surašius 2014-12-09 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ( 1 t. b. l. 56, 57). Vertinant apeliantės motyvus dėl rangovės atliktų darbų kokybės ir trūkumų nustatymo aplinkybių būtina atsižvelgti į tai, kad apeliantė darbų priėmimo metu privalėjo elgtis rūpestingai.

Viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių yra eksperto išvada, kuri pasitelkiama tada, kuomet reikia išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius konkrečius fakto klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė statybinės techninės veiklos ekspertizės 2015 m. vasario 24 d. aktą Nr. 02-24, kuriame nurodyta, kad UAB „Projektana“ vėjo jėgainėje atlikti statybos rangos darbai: inkarinių varžtų galvenoje polių įrengimas neatitinka darbo projekto. Nustatyti šie neatitikimai : atliekant statybos darbus buvo nulaužtas GPI polius 700-800mm, tai atsitikus, buvo paruošta darbo projekto 1 t, laida A, kurioje nurodyta klojinių pagalba atstatyti nulaužto polio dalį, bet nebuvo spręsta dėl erdvinio karkaso polio viduje, sprendimas netinkamas ir nusižengta STR 2.01.01 (4: 2008 „Esminis statinio reikalavimas: naudojimo sauga“ nuostatoms; sumontavus visus 41 polius ir galveną buvo padarytos abiejų darbų kontrolinės geodezinės nuotraukos, kurias atliko UAB „Projektana“ ir nustatyti neleistini nuokrypiai nuo projektinės altitudės, nustatčius tokį faktą, buvo paruošta darbo projekto konstrukcinės dalies 1t, laida B, kurioje nurodyta kaip PAGEL V skiedinio pagalba ištaisyti nuokrypius.

Tačiau CPK 218 straipsnis nustato, kad ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus bylos įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes arba jas paneigia, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Ir nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015).

Pirmos instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo skirti ekspertizę ir nesivadovavo ieškovės pateiktu 2015-02-24 Statybinės techninės veiklos ekspertizės aktu, motyvuodamas tuo, kad dar iki ieškovės pripažįstamų ir neginčijamų Galutinio atliktų darbų akto bei Statybos užbaigimo akto surašymo 2013-09-03 buvo atlikta ekspertizė, kuri patvirtino, jog objekto pamatų projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomuosius projekto rengimo dokumentus, kitus statybos teisės aktų reikalavimus, todėl projektą galima tvirtinti. Dėl šios priežasties teismas netenkino ieškovo reikalavimo skirti dar vieną ekspertizę ir nesivadovavo ieškovo pateiktu 2015-02-24 Statybinės techninės veiklos ekspertizės aktu, nes minėta ekspertizė buvo atlikta jau po to, kai statinys buvo užbaigtas ir statybos užbaigimo darbus įvertino kompetentinga komisija, kuriai buvo pateikta visa reikalinga informacija bei dokumentai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje įvertinęs įrodymų visumą pagrįstai nesivadovavo ieškovės iniciatyva atliktos ekspertizės akto išvadomis bei antstolio R. V. surašytu Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kurį laikė nepatikimu įrodymu (CPK 185 straipsnis).

Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad statybos darbų eigoje nulūžus gręžtiniam poliui GP-1 ieškovė ne tik žinojo apie lūžį (žr. įrašą Projektinės dokumentacijos pakeitimų registravimo žurnale - 1 t. 33 b. l.) iki 2013 m. lapkričio 15 d. atliktų darbų akto pasirašymo, tačiau su ja buvo derinami ir ištaisymo darbai, kurie buvo atlikti iki objekto pridavimo pagal parengtą konstrukcinės dalies darbo projektą 1 laida B, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog darbų trūkumai rangovo buvo tyčia užslėpti.

Apeliantė įrodinėjo ir tai, jog atliekant statybų rangos darbus objekte neaišku ar buvo tinkamai panaudotas skiedinys PAGEL V1 jo pagalba ištaisant nuokrypius pagal darbo projekto konstrukcinės dalies 1 t, laida B (nepateikti atitikties dokumentai pagal reikalavimus) bei tai, jog šis skiedinys nėra tinkamas dėl savo specifikacinių savybių. Minėtiems teiginiams, kurie nurodyti ir ieškovės į bylą pateiktos 2015-02-24 ekspertizės išvadose, paneigti rangovė pateikė 2015-10-12 UAB „MA Projektai“ parengtą statinio techninės būklės tyrimo aktą bei statybos produkto PAGEL V1 eksploatacinių savybių deklaraciją (4 t. b. l. 122-137, 138-144). Iš bylos duomenų nustatyta, kad skiedinio PAGEL V1 panaudojimas bei sluoksnio iš šio skiedinio lokalizacija (skiedinio įrengimo schema) buvo šalių suderinta darbo projekte (I laida B), ši darbo projekto dalis taip pat buvo patvirtinta užsakovės techninio priežiūros vadovo A. V. parašu (sutarties 8.1.3. punktas). Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, skiedinio nepatikimumo ir netinkamo jo panaudojimo fakto apeliantė byloje neįrodė. Priešingos išvados nesuponuoja ir apeliaciniame skunde akcentuojami apeliantės 2015 m. lapkričio 19 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose aiškinama, kad rangovė neatskleidė ginčo skiedinio savybių bei tinkamumo jį naudoti pamatų remonto darbams. Pažymėtina, kad pati apeliantė teigdama, kad skiedinys buvo netinkamas tokių konstruktyvų kaip pamatai naudojimui, jokio kito produkto (analogo) ir / ar jo savybių aprašymo ir / ar specifikacijų lyginamajai analizei nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad vėjo elektrinės polių ir pamatų įrengimui rangovė panaudojo D450 mm skersmens ir 8,5 m. ilgio polius. Tačiau polių įrengimas kaip šalių susitarta atliktas pagal rangovės (UAB „Projektana“) parengtą darbo projektą (sutarties 2.1.2. punktas) bei galvenos įrengimas pagal rangovės (UAB „Projektana“) parengtą darbo projektą (sutarties 2.1.3. punktas). Darbo projekte esantis polių planas buvo patvirtintas užsakovės paskirto techninio vadovo A. V. parašais. Šalių sudarytos rangos sutarties 8.1.3. punktu rangovė įsipareigojo statybos rangos darbus derinti su statybos techniniu prižiūrėtoju, ir, kaip matyti, minėto įsipareigojimo laikėsi, – darbo projektas ir jame esantis polių planas bei būtent D450 mm skersmens polių naudojimas buvo patvirtintas užsakovės deleguoto techninio priežiūros vadovo A. V..

Atmestini apeliantės argumentai, kad sumontavus visus 41 vnt. polius ir padarius kontrolinę geodezinę nuotrauką, nustatyti neleistini nuokrypiai nuo projektinės altitudės. Pažymėtina, kad įrengtų polių nuokrypiai vertintini būtent pagal Lietuvos standartą LST EN 1536 „Gręžtiniai poliai“. Nustatyta, kad Lietuvos standarto LST EN 1536 „Specialieji geotechnikos darbai. Gręžtiniai poliai“, skyriuje Geometrinės įrengimo tolerancijos 7.2 punkto, 7.2.1. papunkčio (a) dalyje reglamentuojama, jog įrenginėjant vertikalius polius, kurių skersmuo yra mažesnis arba lygus 1 m (minėta, kad nagrinėjamu atveju buvo naudojami 450 mm skersmens poliai) leistina 0,10 m (t. y. 10 cm) tolerancija, kurios UAB „Projektana“ įrengti vertikalūs poliai, kaip patvirtina byloje pateikta geodezinė nuotrauka, neviršijo.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl antstolio R. V. surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kaip nepatikimo vertinimui, nes antstolio konstatuotas inkarinių varžtų, esančių jėgainės pamate, lygio matavimai atlikti pačios ieškovės darbuotojo K. M. naudojantis elektroniniu vandens gulsčiuku pasikliaujant tik šio darbuotojo patikinimu, kad prietaisas tinkamai sureguliuotas bei sukalibruotas ( CPK 185 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė darbus objekte atliko vadovaudamasi objekto techniniu projektu, darbo projektu I, darbo projektu I laida A, darbo projektu I laida B, kad visi minėti dokumentai ir juose nurodyti darbai buvo pagrįsti bei suderinti su statybos techniniu prižiūrėtoju A. V., kurį nurodytoms pareigoms atlikti samdė pati ieškovė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atlikti darbai turi trūkumų.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-2518-717/2015 dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo iš UAB „Stakliškių vėjas“, pastaroji savo poziciją grindė tais pačiais argumentais kaip ir šioje byloje - atlikti darbai buvo nekokybiški, tačiau teismas šiuos argumentus atmetė, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, aptariamam kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į užsakovės, darbus priėmusios be jokių pastabų / pretenzijų, galimybės remtis darbų trūkumų faktais.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė neginčijo aplinkybės, jog objektas (vėjo jėgainė), kuriam UAB „Projektana“ suprojektavo ir įrengė polius bei galveną, yra pastatytas ir eksploatuojamas.

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti trūkumai šiuo atveju negali būti priskirti paslėptiems trūkumams, kurie negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus, todėl darytina išvada, kad užsakovė teisių į darbų trūkumų šalinimą neįrodė.

Kiti skundų argumentai neaptariami, nes jie ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertinto byloje esančių įrodymų visumos bei vadovavosi prielaidomis. Vien aplinkybė, jog teismas byloje esančius įrodymus bei aplinkybes vertino ne taip, kaip tikėjosi ieškovė bei priėmė apeliantei nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir/ ar neteisėtas.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas 2016 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atstovai prašo iš ieškovės priteisti turėtas 943, 80 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė 2016-04-13 PVM sąskaitos faktūros Nr. 00988 bei jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą apie UAB „Projektana“ sumokėtą 943, 80 Eur advokatui I. B. (5 t. b. l. 18-19). Atsakovės atstovų prašoma priteisti 943, 80 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija), kadangi Rekomendacijų 8, 11 p. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra numatytas koeficientas 1,3, t.y. maksimalus dydis gali būti 983, 97 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K4 – 756,90 Eur x 1, 3). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistinos 943, 80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės į valstybės biudžetą priteisiamos 4, 12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Stakliškių vėjas“ (juridinio asmens kodas- 302698546, buveinė - Rimvydo gt. 8, LT-50249 Kaunas) 943, 80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektana“ (juridinio asmens kodas – 135738747, buveinė - Chemijos gt. 13A, LT-51331 Kaunas).

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Stakliškių vėjas“ (juridinio asmens kodas- 302698546) 4, 12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėIzolda Nėnienė