- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- II-280-818/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00218-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. H. H., S. M. E., E. S. D.
- Institucija
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
dalyvaujant pareiškėjams P. H. H., S. M. E., E. S. D., E. S. D., jų atstovui advokatui D. K.,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. K.,
nuotoliniu būdu vykusiame viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
P. H. H., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1155;
S. M. E. , gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1150;
E. S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1153;
E. S. D. , (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1151.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. 22S1155 įleisti P. H. H. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (Migris) nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. 22S1150 įleisti S. M. E. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (Migris) nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. 22S1153 įleisti E. S. D. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (Migris) nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. 22S1151 įleisti E. S. D. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (Migris) nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. kovo 03 d. gauti P. H. H., S. M. E., E. S. D., E. S. D. (toliau – ir pareiškėjai, užsieniečiai) įgaliotojo atstovo skundai dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1155, 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1150, 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1153, 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1151, kuriuose prašoma minėtus sprendimus panaikinti dalyje dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti pareiškėjus Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba apgyvendinti apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos.
Šalies argumentai
Pareiškėjų skunduose nurodoma, kad atsižvelgiant į Įstatymo 115 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas bei jų pagrindu formuojamą Europos Žmogaus T. T. praktiką, pareiškėjų atžvilgiu pagrįstai gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti juos Užsieniečių registracijos centre arba sudaryti galimybes apsigyventi tokiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pabrėžia, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybė nustatyta, jų įstatyminiai atstovai bendradarbiauja su pareigūnais, o savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė juos sulaikyti, jie nėra padarę, nėra davę pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo bandę išvykti, nei pasislėpti, nei trukdyti, nei kitaip vengti išsiuntimo proceso. Pareiškėjų įstatyminis atstovas dalyvautų atliekant visus tiriamuosius veiksmus, vykdant visas reikalingas prašymo nagrinėjimo procedūras, patikrinant asmens teikiamus duomenis, nustatant prieglobsčio prašymo priežastis. Pažymi, jog Lietuvos užsieniečių registracijos centruose užsieniečiams taikomų sąlygų visuma prilygsta pagal Jungtinių Tautų Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Pareiškėjams netaikant judėjimo laisvės apribojimo arba apgyvendinant apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos, būtų sudaromos prielaidos taikyti jiems, kaip prieglobsčio prašytojams, bent minimalias žmogaus teisių standartus atitinkančias sąlygas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu. Pažymi, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų apgyvendinimo sąlygų užtikrinimu, tenka institucijai, atsakingai už šių asmenų apgyvendinimą (b.l. 2-3).
Atsiliepimas
Migracijos departamentas atsiliepime į skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad pareiškėjų šeima neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikyti pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų šeimos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 21M32594, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjų šeimai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą tenkino.
Pareiškėjai MIGRIS sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 25 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjų šeima į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Pareiškėjų šeima prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais. Pareiškėjų tėvo pasakojimas apie persekiojimą ir persekiojimo priežastis nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, aplinkybių, tikslumo. Asmuo nepateikė nuotraukų, vaizdo medžiagos ar kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo pateikiamą informaciją apie tai, kad būtent jam kyla grėsmė. Jo pasakojimo abstraktumas kelia pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo istorijos patikimumo. Pažymi, kad užsienietis galėjo kreiptis į ambasadą dėl vizos gavimo arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą. Šeimos pasakojime pateikti duomenys negali būti pripažinti patikimais, galima teigti, kad užsieniečiai piktnaudžiauja migracine sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėjus laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjų veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, abstraktus asmens pasakojimas), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jų atžvilgiu vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis tik buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atitinkamai nėra pagrindo taikyti pareiškėjų prašomos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymo priemonės, kadangi pareiškėjai nėra sulaikyti.
Pabrėžia, jog priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Pareiškėjas neteisėtai, asmenų grupėje, pėčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Ši faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių specialiųjų pareiškėjų poreikių, išskirtinių būtinųjų paslaugų, kurių nebūtų galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietoje, ir dėl kurių pareiškėjai būtų laikomi pažeidžiamais asmenimis, nėra pateikta įrodymų, kad jie būtų laikomi netinkamomis gyvenimui sąlygomis, o jų teisės būtų pernelyg suvaržytos (b. l. 31-33).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu mažamečių pareiškėjų įstatyminę atstovę (motina) P. H. H. palaikė savo vaikų skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog atvyko į Lietuvą, nes jai kilo grėsmė jos šalyje ir čia ji ieško prieglobsčio. Jos teigimu ji turėjo problemu su savo broliu, todėl teko jai bėgti iš Irako. Šeimai stovykloje sekasi gerai, problemų nebuvo, bet psichologiškai nebepajėgia ten gyventi. Jie yra sulaikyti jau daugiau kaip 6 mėnesius. Kambarys, kuriame jie gyvena yra mažas, jos sūnus nuolat ją klausia, kodėl visi negali išeiti į lauką. Vyras visada ją stebi, bijo, kad neatsitiktų kas nors blogą, kad neatsitiktų koks infarktas ar insultas. Ji laukia tos dienos, kai gales matyti savo vaikus laisvai vaikšiojančius. Mes su vyru esame baigę mokslus, jie nekels niekam pavojaus. Nesiruošia slėptis, nori tik gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Teismo posėdžio metu mažamečių pareiškėjų įstatyminis atstovas (tėvas) S. M. E. teismo posėdyje paaiškino, kad jis turi šeimyniniu problemų su žmonos broliu. Buvo tokia situacija, arba turėjau skirtis su žmona, arba atvykti čia ir likti su ja. Kai atvykau į Lietuva, tai valandą ieškojau pareigūnų, kad prisiduočiau pareigūnams, ne tam, kad jį sulaikytu.
Mažamečių pareiškėjų įgaliotasis atstovas advokatas D. K. skundus palaikė ir prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Migracijos departamento atstovė R. K. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, akcentuodama, jog skundžiamas sprendimas yra priimtas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatytais pagrindais, t. y. užsienietis nepateikė jokių savo dokumentų, be to, nebendradarbiavo su institucijų pareigūnais ir valstybės tarnautojais. Papildomai nurodė, jog pareiškėjai sukėlė nelegalios migracijos grėsmė, jų prieglobščio pasakojimas apie tai, kad jie išvyko iš kilmės šalies, buvo abstraktus. Kadangi mažamečiai vaikai vieni šalyje būti negali, jų atžvilgiu priimamas sprendimas, analogiškas tėvų sprendimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjų šeimos atžvilgiu Migracijos departamento priimtų sprendimų dalių, kuriomis užsieniečiai 6 mėnesiams apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 140⁷ straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas turėjo taikyti Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 140⁸ straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad pareiškėjų šeima į Lietuvos Respubliką atvyko pėsčiomis, neteisėtai kirsdami sieną. Užsieniečiai MIGRIS sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 21M32594 nusprendė nesuteikti pareiškėjų šeimai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (b. l. 33-36). Sprendimas buvo apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris dėl pareiškėjų šeimos skundą tenkino.
Kaip minėta, skundžiamais Migracijos departamento sprendimais pareiškėjai įleisti į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, apgyvendinant asmenį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendime nurodyta, kad įvertinus surinktus duomenis apie asmenis, nustatyta, kad egzistuoja pasislėpimo rizikos veiksnys: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Skundžiamais sprendimais pareiškėjai įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalių pagrindu, motyvuojant, kad egzistuoja aplinkybės, suteikiančios pagrindą manyti, jog užsieniečiai be judėjimo apribojimų gali pasislėpti.
Įvertinus tai, kad pareiškėjai atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik būdami sulaikyti, dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, jie neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, atsisako pareigūnams teikti duomenis apie save, tekia klaidinančia informacija, norėdami suklaidinti kompetetingų LR instituciojų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan. Migracijos departamentui yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog su šalies pareigūnais nėra nuoširdžiai bendradarbiaujama, ir manyti, jog Lietuva nėra ir nebuvo pareiškėjų tikslas, egzistuoja reali grėsmė, jog užsieniečiai neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo atveju ar net jo nelaukdami gali mėginti pasišalinti iš šalies bei bandyti patekti į kitas Europos Sąjungos šalis. Dėl išvardintų aplinkybių yra didelė tikimybė, kad panaikinus judėjimo apribojimus, šeima nelaukdama galutinio sprendimo dėl prieglobsčio bandytų šalį palikti.
Atitinkamai skundų teiginiai, jog pilnamečiai pareiškėjai (vyras ir žmona) bendradarbiauja su pareigūnais, nėra davę jokio pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš šalies, nebuvo bandę to daryti, neatitinka tikrovės.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-4459-815/2021, Nr. A-4344-442/2021, Nr. A-4354-261/2021). Atitinkamai, teismo vertinimu, pilnamečio šeimos nario – S. M. E. laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti nagrinėjamu atveju yra būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Todėl Migracijos departamento sprendimas, kurį šioje byloje ginčija pareiškėjas P. H. H., E. S. D., E. S. D., yra pagrįstas ir teisėtas.
Teismas nenustatė ir fakto, kad užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises. Pareiškėjai P. H. H., E. S. D., E. S. D. neįvardijo jokių konkrečių jų apgyvendinimo sąlygų trūkumų, išskyrus nusiskundimą, jog jų ir jų šeimos laisvė yra ribojama.
Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga visos šeimos atžvilgiu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, inter alia charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan.
Pareiškėjų šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai. Visų pareiškėjų atžvilgiu priimti sprendimai motyvuojami tuo, kad užsieniečių šeima į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik būdami sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Visų dvejų nepilnamečių pareiškėjų atžvilgiu priimtuose sprendimuose buvo konstatuotos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu apribota visų keturių asmenų teisė laisvai judėti Lietuvoje. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog du pareiškėjai yra nepilnamečiai, pagrindo teigti, kad asmenys nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, akivaizdžiai nėra. Nepilnamečiai dėl savo amžiaus ir jo nulemto veiksnumo nebuvimo negali teikti apie save jokių duomenų, už juos tai daro jų tėvai. Taip pat dėl nepilnamečių pareiškėjų amžiaus tikimybė, kad jie gali savarankiškai pabėgti iš Lietuvos ar pasislėpti, neegzistuoja. Iš esmės Migracijos departamentas vaikų atžvilgiu automatiškai pritaikė sprendimą, kuris yra taikomas jų tėvams. Pažymėtina, kad nepilnamečių teisių, tarp jų ir teisės laisvai judėti, suvaržymas negali priklausyti vien tik nuo jų atstovų pagal įstatymą elgesio atvykus į Lietuvos Respubliką, net jei šie ir nebendradarbiavo ar nepakankamai bendradarbiavo su valstybės pareigūnais nagrinėjant jų prieglobsčio prašymą ar yra pagrindo manyti, kad Lietuva nėra jų tikslo šalis.
Akivaizdu ir tai, kad nepilnamečiai užsieniečiai, dėl kurių prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas galutinis sprendimas, negali kelti grėsmės ir valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.
Teismas vertina, kad nepilnamečių pareiškėjų apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje) apribojimais yra nustatytas nepagrįstai, ne tik nesant tam faktinio pagrindo, bet ir negali būti pripažintas proporcingu.
Pažymėtina, kad tiek valstybės institucijos ir įstaigos, tiek teismai, priimdami sprendimus dėl vaikų, privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, kuris reiškia, jog priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjų atžvilgiu šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore (nutartis administracinėje byloje A-1802-629/2022).
Nors nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjai turėtų specialiųjų, ypatingų poreikių, kurie negalėtų būti užtikrinti jų gyvenamojoje vietoje, šeima gyvenimo sąlygomis nesiskundžia, tačiau vaikų interesai yra laikomi prioritetiniais ir jiems savaime yra taikoma didesnė apsauga, net jei jie ir neturi specialiųjų, ypatingų, jų sveikatos būklės ar kitų aplinkybių nulemtų poreikių.
Teismas sprendžia, kad nepilnamečių užsieniečių laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti nagrinėjamu atveju nėra objektyviai pagrįsta ir būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Nepilnamečiams vaikams toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) neužtikrina tinkamos pusiausvyros tarp mažamečių vaikų interesų gynimo ir nelegalios migracijos rizikos Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje užkardymo, yra neproporcingas siekiamiems tikslams, todėl paskirtas nepagrįstai ir naikintinas. Teismas pažymi, kad judėjimo laisvės apribojimų netaikymas savaime nereiškia vaikų atskyrimo nuo tėvų, kadangi toks sprendimas netrukdo ir toliau užsieniečiams leisti gyventi laikino apgyvendinimo vietoje kartu su šeima. Kaip minėta, pareiškėjos P. H. H. atžvilgiu nustatyti skundžiamo Sprendimo priėmimo metu egzistavę Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodomi pasislėpimo rizikos veiksniai, tačiau, siekiant užtikrinti nepilnamečių pareiškėjų galimybę realizuoti judėjimo laisvę, teismo manymu, tikslinga tokį patį teisinį režimą taikyti ir jų motinai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsniu, 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 3, 5, 6, 9 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Irako piliečio S. M. E., gimusio (duomenys neskelbtini), skundo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1150, netenkinti.
Irako piliečių P. H. H., E. S. D., E. S. D., skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1155 dalį dėl P. l H. H., gimusios (duomenys neskelbtini), teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 22S1153 dalį dėl E. S. D., gimusio (duomenys neskelbtini) teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 22S1151 dalį dėl E. S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.