- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-1275-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-21905-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- G. V.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei G. V. dėl nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo, valstybės institucija, teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. 2010 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-12294-430/2008 patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl sūnaus R. V. išlaikymo periodinėmis išmokomis teikimo tvarkos ir nustatyti išlaikymui periodinėmis išmokomis teikimą po 180 Lt per mėnesį, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šią sumą kas mėnesį išskaitant iš A. V. darbo užmokesčio R. N. įmonėje; pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtintą taikos sutarties dėl tėvo bendravimo su sūnumi dalį dėl išlaidų, susijusių su nustatyta bendravimo tvarka, ir nustatyti, kad šalys susitaria, jog A. V. bendraus su nepilnamečiu sūnumi R. V. bei dalyvaus jo auklėjime ir ugdyme kas antrą mėnesio savaitgalį šia tvarka: kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį A. V. pasiima sūnų iš motinos G. V. namų Vilniuje penktadienį 18.00 val.; tą savaitgalį, kai sūnus būna pas A. V., G. V. paima sūnų iš tėvo A. V. namų ir parsiveža jį į savo namus Vilniuje sekmadienį 20.00 val.; pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-12294-430/2008 patvirtintą ieškovo ir atsakovės sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl sūnaus R. V. išlaikymui periodinėmis išmokomis teikimo tvarkos, ir nustatyti, kad visą mėnesį, kai sūnus gyvena pas A. V., už tą laikotarpį išlaikymo suma, t.y. periodinė išmoka G. V. į sąskaitą nemokama, kadangi tuo metu faktinė gyvenamoji vieta yra su A. V., o ne su G. V., tai G. V. turi tą mėnesį skirti 180 Lt sumą, sumokant pavedimu į A. V. atsiskaitomąją sąskaitą, tuo atveju, jeigu G. V. 180 Lt išmokos už tą mėnesį neskiria, tai kitą mėnesį, kai sūnus R. V. būna su G. V., A. V. yra atleidžiamas nuo vaiko išlaikymo, įskaitant G. V. skolą (pareigą), kurios ji neatliko.
Ieškovas nurodė, jog yra nepajėgus teikti 400 Lt išlaikymą vaikui, nes per mėnesį uždirba tik 900 Lt. Ieškovui gimė antras vaikas. Mano, jog 800 Lt yra per didelė suma vaikui išlaikyti. Ieškovas prie vaiko išlaikymo, jo ugdymo prisideda kaip gali: kelis kartus per metus veža prie jūros, perka lavinamuosius žaidimus, knygas, suteikia galimybę pagal vaiko amžių dalyvauti kultūriniame gyvenime, moka 100 Lt už vaiko gyvybės draudimą. Ieškovas gyvena Kaune, o vaikas su motina – Vilniuje, todėl vaiko paėmimas iš motinos ir vėl jo grąžinimas į Vilnių, pabrangus kurui, sudaro nemažas išlaidas, todėl keistina bendravimo su vaiku tvarka.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo padėtis nepablogėjo, o atvirkščiai – pagerėjo. Santuokos nutraukimo metu ieškovas dirbo tik vienoje R. N. įmonėje ir gavo 900 Lt atlyginimą. Šiuo metu ieškovas dirba dar ir VŠĮ „Jungtinis meno centras“, kur papildomai gauna 200 Lt dydžio atlyginimą. Be to 2009 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,3583 ha, 236000 Lt vidutinės vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovė nesutinka, kad išlaikymas būtų išskaičiuojamas tik iš jo darbo užmokesčio R. N. įmonėje. Be to išlaikymo išieškojimas nėra teismo kompetencija. Priėmus teismui tokį sprendimą būtų ribojamos antstolio teisės vykdyti sprendimą. Atsakovė nurodė, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina nutartimi, patvirtinant bendravimo tvarką, nustatyta, kad ieškovas vaiką pasiima iš motinos ir grąžina motinai pagal jos gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad, gimus kitam vaikui, galimas materialinės padėties pablogėjimas, tačiau pagal faktines bylos aplinkybes, teismas negalėjo tokios aplinkybės konstatuoti. Po santuokos nutraukimo ieškovas 2009 m. birželio 1 d. pardavė 0,3583 ha, 236000 Lt vidutinės vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad ieškovas gavo nemažą sumą pinigų, iš kurios vaikui nebuvo skirta. Be to teismas nustatė, kad ieškovas dirba viešojoj įstaigoj „Jungtinis meno centras“ ir gauna 200 Lt atlyginimą, kurio negavo santuokos nutraukimo metu. Ieškovas yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų, trukdančių dirbti, neturi. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, todėl netenkino ieškinio dėl priteisto išlaikymo sumažinimo. Teismas nurodė, jog gaunamas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią uzufrukto teise tvarko tėvai. Ištuokos atveju turto tvarkymo teisė atitenka tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas gyventi. Šioje byloje šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. CK 3.190 straipsnio 1 dalis, CK 3.191 straipsnio 1 dalis nustato baigtinį sąrašą aplinkybių, kada ši teisė pasibaigia. Ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovą paskirti vaiko turto tvarkytoju uzufrukto teise. Reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ieškovas grindė materialinės padėties pablogėjimu, kuro pabrangimu. Teismui nustačius, kad materialinė padėtis nepablogėjusi, šiuo pagrindu ieškinys taip pat netenkintas. Be to nurodė, kad, esant nustatytai vaiko gyvenamajai vietai su atsakove, pareiga grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą tenka ieškovui, jeigu šalys pačios nesusitaria kitaip.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. V. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog teismas netinkamai aiškino CK 3.201 straipsnio 1 dalį, dėl ko pažeidė materialinės teisės normas. Ieškovo pajamos, atskaičius mokesčius, per mėnesį sudaro 903,5 Lt (R. N. įmonė 751,5 Lt per mėnesį + Jungtinis meno centras 152 Lt per mėnesį). Iš jų sūnaus išlaikymui kas mėnesį atsakovei pervedus 400 Lt, ieškovui pragyvenimui per mėnesį lieka tik 497,5 Lt. Santuokos nutraukimo metu (2008 m. liepos 30 d.), sprendžiant sūnaus išlaikymo klausimą, ieškovo pajamos buvo 897,5 Lt (R. N. įmonė 751,5 Lt per mėnesį + Jungtinis meno centras 146 Lt per mėnesį). Lyginant su dabartinėmis pajamomis, nuo 2008 metų atlyginimas padidėjo šešiais litais. Kitokio turto ieškovas neturi. Be to 2011 m. balandžio 1 d. ieškovui gimė dukra. Dukters motina, su kuria ieškovas kartu gyvena, šiuo metu niekur nedirba, motinystės pašalpos dar negauna (numatomas motinystės pašalpos dydis apie 800 Lt.), iš banko yra paėmus 5806,86 eurų dydžio paskolą buto įsigijimui Kaune. Naujos šeimos išlaikymo našta tenka vienam ieškovui. Todėl akivaizdu, jog ieškovo išlaidos padidėjo, o pajamos išliko tokios pačios. Taigi ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė - pablogėjo. Todėl sūnui teikiamas išlaikymas (400 Lt) turėtų būti mažinamas iki 180 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Tačiau į aplinkybę, jog šiuo metu išlaikymą ieškovas teikia ne vienam, o dviem savo vaikams, teismas neatsižvelgė. Šioje byloje teismas aiškinosi tik ieškovo gaunamas pajamas, tačiau nesiaiškino atsakovės gaunamų pajamų. Atsakovė nurodė, kad gyvena iš motinystės pašalpos, sūnaus išlaikymui skirtų lėšų, be to, ieškovo turimomis žiniomis, ji turi papildomų pajamų, nes dirba choreografe (studijose, klubuose), turi automobilį. Taip pat atsakovės sugyventinis gauna nemažas pajamas. Todėl atsakovės finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovo ir iš atsakovės priteistinas didesnis sūnaus išlaikymo dydis, o iš ieškovo priteistas išlaikymo dydis mažintinas iki kas mėnesį mokamų 180 Lt. Teismas, nesiaiškindamas atsakovės turtinės padėties, kuri yra svarbi teisingo bylos išsprendimo sąlyga, pažeidė CPK 376 straipsnį. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai patikrino tik sūnaus motinos gyvenimo sąlygas, o į ieškovo namus tarnybos atstovai nebuvo atvykę, todėl byloje liko nenustatyta aplinkybė, kad, siekiant sūnui sudaryti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, jis labai daug investavo į tai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas gavo dideles pajamas, pardavęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone. Šis žemės sklypas ieškovui priklausė tik formaliai, o tikroji jo savininkė buvo ieškovo sesuo. Todėl, pardavęs žemės sklypą, visus už jį gautus pinigus (150000 Lt) ieškovas atidavė seseriai. Sūnaus išlaikymui ieškovas kas mėnesį perveda 400 Lt, o 2010 m. gruodžio 15 d. į atsakovės sąskaitą pervedė dar 2639 Lt. Be to pagal gyvybės draudimo sutartį 2010 m. birželio 17-18 d. buvo padaryti 1200 Lt dydžio piniginiai įnašai. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas atsakingai ir visapusiškai rūpinasi sūnaus gerove, t.y. tinkamai vykdo savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo. Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad ieškovo finansinė padėtis yra pablogėjusi, todėl jam ekonomiškai yra sunku kiekvieną kartą sūnų iš Kauno r. parvežti atgal pas motiną į Vilnių. Ieškovas neturi automobilio, o atsakovė turi. Ši ir kitos skunde išvardintos aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad ši šalių taikos sutarties nuostata yra esminė šalių nelygybė (CK 6.228 str.), todėl turėtų būti pakeista, nustatant, kad ieškovas sūnų pasiima iš atsakovės, o atsakovė sūnų pasiima iš ieškovo. Tokia bendravimo su sūnumi tvarka atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apelianto teiginiai apie tai, kad parduotas žemės sklypas yra ne jo, nepatvirtinti jokiais įrodymais byloje, o prie apeliacinio skundo pridėtos notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, kurią apeliantas patvirtino savo parašu, kopija šiuos teiginius paneigia. Be to įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-12294-430/2008, kuriuo santuoka buvo nutrakta bendru šalių sutarimu, minėtas sklypas įvardintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių (apelianto ir atsakovės) nuosavybė, todėl ginčo dėl šios aplinkybės nėra ir negali būti (CPK 182 str. 2 p.). Už sklypą gauta suma yra labai didelė, todėl apeliantas, žinodamas, kad turi nepilnametį sūnų, kurį privalo išlaikyti, būdamas apdairus ir rūpestingas, privalėjo dalį minėtos sumos skirti vaiko išlaikymui arba ją investuoti taip, kad būtų garantuotas jos išsaugojimas bei garantuotos periodinės išmokos vaiko išlaikymui. Jei ši suma neišsaugota dėl apelianto nerūpestingumo, lengvabūdiškumo, tai nesudaro pagrindo sumažinti nustatytą išlaikymą. Aplinkybė, kad ieškovui gimė dukra, nėra pakankamas pagrindas išlaikymui sumažinti, kadangi, kaip pripažįsta pats apeliantas, jo pajamos padidėjo, be to pastarasis gavo labai didelę sumą pinigų pardavęs nekilnojamąjį turtą. Ši suma taip pat įskaičiuotina į atsakovo pajamas, dėl ko pastarasis yra pajėgus mokėti nustatyto dydžio išlaikymą. Atsakovei taip pat gimė antras sūnus ir šiuo metu ji turi prižiūrėti ir išlaikyti du vaikus. Išlaikymo dydis gali būti pakeistas tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tačiau skunde nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apelianto turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, o ne pablogėjo, ir tai yra pakankamas pagrindas padidinti nustatytą išlaikymą, o ne sumažinti. Apelianto pateikiama buto pirkimo-pardavimo sutartis bei vartojimo kredito sutartis patvirtina tik tai, kad G. K. – K. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą bei asmeniškai skolinga AB SEB bankui, tačiau tai nėra ieškovo skola. Tai, kad šiuo metu apeliantas automobilio neturi, nesudaro pagrindo bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimui. Pardavęs automobilį ieškovas galėjo įsigyti kitą, taupesnį, mažesnį, pigesnį arba gautą sumą skirti traukinio bilietams. Tai jo paties apsisprendimo reikalas, kokiu būdu atvyks pasimatyti su sūnumi. Atsakovė neprivalo prisiimti apelianto elgesio pasekmių. Apelianto teiginiai, kad taikos sutarties nuostatos, numatančios bendravimo su sūnumi tvarką, įtvirtina esminę šalių nelygybę, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Sutinkamai su CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas priėmė kartu su ieškovo apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus – žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (b.l. 86-93), vaiko gimimo liudijimo kopiją (b.l. 94), mokėjimo nurodymo kopiją (b.l. 95), pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas kopiją (b.l. 96), baldų perdavimo patvirtinimo kopiją (b.l. 97), pirkimo kvitų kopijas (b.l. 98-99), vartojimo kredito sutarties kopiją (b.l. 100), pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (b.l. 101-103), pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b.l. 104).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo A. V. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų iš esmės nepažeidė.
Ieškovas A. V., prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl sūnaus išlaikymo periodinėmis išmokomis teikimo tvarkos, vaikui teiktiną išlaikymą sumažinant nuo 400 Lt per mėnesį iki 180 Lt, savo reikalavimą grindė sunkia turtine padėtimi, o būtent tuo, kad ieškovas per mėnesį gauna 900 Lt atlyginimą, todėl į atsakovės sąskaitą pervedus 400 Lt, skirtus vaiko išlaikymui, ieškovui lieka labai maža suma pragyvenimui, kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ieškovas neturi, be to ieškovui gimė dar vienas vaikas, kurį jis taip pat privalo išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo ieškinį ir įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendime konstatavo, jog šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškinio ir mažinti priteistą išlaikymą. Ieškovas apeliaciniame skunde su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodydamas iš esmės tas pačias aplinkybes ir argumentus, kaip ir ieškinyje (ieškovo atlyginimas padidėjo tik 6 litais, 2011 metais gimė antras vaikas, ieškovo naujos šeimos išlaikymo našta tenka tik vienam ieškovui, atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, pajamos, gautos pardavus žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone, atiteko ne ieškovui, bet jo seseriai, ieškovas rūpinasi vaiku ir teikia jam išlaikymą). Tačiau tokie apelianto argumentai iš esmės jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-596/2009; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esminės savo turtinės padėties pasikeitimo – pablogėjimo, ieškovas neįrodė. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jo atlyginimas po 2008 m. liepos 30 d. sprendimo padidėjo 6 Lt, ką tvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovas savo turtinės padėties pablogėjimą sieja ir su kito vaiko gimimu 2011 m. balandžio 1 d. Tačiau, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas sprendime, materialinės padėties pablogėjimas yra galimas gimus kitam vaikui, tačiau pagal nagrinėjamos bylos duomenis tokiai išvadai nėra pagrindo.
Bylos duomenys tvirtina, jog ieškovas 2009 m. birželio 1 d. pardavė jam nuosavybės teise priklausantį 0,3583 ha, 236000 Lt vidutinės vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę aptvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. vasario 8 d. išrašas (b.l. 46) ir kartu su apeliaciniu skundu ieškovo pateikta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad sklypas parduotas už 150000 Lt (b.l. 86-93). Taigi byloje esantys įrodymai liudija, jog ieškovas po 2008 m. liepos 30 d. sprendimo gavo nemažą sumą pinigų. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog parduotas žemės sklypas ieškovui priklausė tik formaliai, o tikroji jo savininkė buvo ieškovo sesuo, todėl, pardavęs žemės sklypą, visus už jį gautus pinigus (150000 Lt) ieškovas atidavė savo seseriai. Tačiau prie apeliacinio skundo pridėtos notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, kurią apeliantas patvirtino savo parašu, 3.1 ir 3.5 punktuose ieškovas pareiškė ir garantavo, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į parduodamą žemės sklypą, žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso pardavėjui. Be to įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. sprendimu, kuriuo šalių santuoka buvo nutraukta bendru šalių sutarimu, minėtas sklypas įvardintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių (apelianto ir atsakovės) nuosavybė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad parduotas žemės sklypas ieškovui nepriklausė, o apelianto argumentus, kad sklypas ieškovui priklausė tik formaliai, o tikroji jo savininkė buvo ieškovo sesuo, todėl, pardavęs žemės sklypą, visus už jį gautus pinigus (150000 Lt) ieškovas atidavė savo seseriai, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178 str.).
Aplinkybė, kad ieškovui 2011 m. balandžio 1 d. gimė antras vaikas, kurį ieškovas taip pat privalo išlaikyti, pati savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog dėl to ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo ir turi būti sumažintas išlaikymo dydis ieškovo ir atsakovės sūnui. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, kad 2011 m. balandžio 1 d. gimusi duktė turėtų specialiųjų poreikių, kuriems tenkinti ieškovas turi skirti dideles sumas. Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai galima pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-331/2009). Byloje nustatyta, jog po 2008 m. liepos 30 d. sprendimo ieškovo atlyginimas padidėjo, be to, pardavęs nekilnojamąjį turtą, gavo nemažą pinigų sumą. Šios aplinkybės neleidžia teisėjų kolegijai daryti išvados, kad apelianto turtinė padėtis po 2008 m. liepos 30 d. sprendimo pablogėjo, atvirkščiai, ieškovo turtinė padėtis pagal byloje esančius duomenis pagerėjo. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovas neįrodė esminės savo ieškinio reikalavimo aplinkybės – turtinės padėties esminio pablogėjimo, ką taip pat teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas nepagrįstai nevertino atsakovės turtinės padėties ir neatsižvelgė į tai, kad jos turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo ir kad ji turi galimybę teikti didesnį išlaikymą nei ieškovas. Tai, kad teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, nereiškia, jog teismas nurodytos aplinkybės nevertino – teismas, spręsdamas priteisto išlaikymo sumažinimo klausimą pagal ieškovo ieškinį, vertino visas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus (CPK 185 str., CK 1.5 str.).
Aiškinant ir taikant CK nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. sprendimu teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovas įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaikymas gali patenkinti tik pačius būtiniausius vaikų poreikius, o mažesnis išlaikymo dydis tam būtų nepakankamas ir šių poreikių neužtikrintų, dėl to jo mažinti dar labiau iki 180 Lt nėra pagrindo ir tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-71/2010; kt.). Ieškovas, teigdamas, kad neišgali teikti sūnui minimalaus 400 Lt dydžio išlaikymo per mėnesį, nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kad stengėsi pagerinti savo turtinę padėtį ir gauti daugiau pajamų, kad tokį išlaikymą galėtų vaikui teikti. Rūpestingi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2006).
Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad šį savo reikalavimą ieškovas taip pat grindė pablogėjusia turtine padėtimi, o pirmosios instancijos teismui nenustačius ieškovo turtinės padėties pablogėjimo fakto, kurio nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio ieškovo reikalavimo netenkino. Be to kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog esant nustatytai vaiko gyvenamajai vietai su atsakove, pareiga grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą tenka ieškovui, jeigu šalys pačios nesusitaria kitaip. Kolegija taip pat pažymi, kad tuo atveju, jei ieškovui yra per brangu vaiką vežti automobiliu, jis vaiką gali vežti pas save į Kauną ir atgal į Vilnių pigesnėmis transporto priemonėmis – visuomeniniu transportu.
Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme – 800 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.