Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, šiuo metu niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. lapkričio 16 d., 02.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2024 m. lapkričio 16 d., 02.19 val., nustatytas 1,92 promilės neblaivumas).

Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad iš esmės palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai nurodė, kad neteisina savęs, pripažįsta, jog tai, ką padarė, yra blogai, tačiau tai bus gera pamoka jam pačiam ateičiai. Šiuo metu nevartoja jokio alkoholio, prieš tai irgi neturėjo jokių problemų su alkoholiu, tiesiog taip gavosi. Nesutiko su jo atžvilgiu priimtu baudžiamuoju teismo įsakymu ir prašė surengti bylos nagrinėjimą teisme, nes tikėjosi, jog nebus atleistas iš darbo. Šiuo metu yra atleistas iš darbo, registruotas Užimtumo tarnyboje, yra įgijęs vidurinį profesinį išsilavinimą. Praeityje buvo kelis kartus baustas administracine tvarka (pagrindiniai nusižengimai dėl kelyje viršyto greičio, vairavimo neprisisegus saugos diržo, naudojimosi telefonu vairuojant), paskirtas baudas sumokėjo. Nurodė, kad tuo metu intensyviai dirbo Bolt pavežėju ir pasitaikydavo kelių eismo taisyklių pažeidimų, visi jie buvo gyvenimiški. Vairuotojo pažymėjimą turi jau 9 metus ir nei karto nebuvo baustas už kelių transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam. Nurodė, kad įvykio dieną kartu su drauge P. S. išgėrė tris kokteilius su viskiu, vėliau tarp jų kilo konfliktas, praėjus porai valandų po paskutinio kokteilio sėdo už automobilio vairo, norėjo šiek tiek nuvažiuoti ir toliau miegoti mašinoje. Tinkamai neįvertino visų aplinkybių ir savo girtumo. Prašo skirti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nurodė, kad laiduotoja yra jo draugės, su kuria kartu gyvena, mama, jie labai artimi, gyvena kaimynystėje, dažnai susitinka, kasdien bendrauja, su savo mama bendrauja retai, jai apie šį įvykį nepasakojo. Su drauge yra kartu 5 metai, ketina susituokti, partnerystė neįregistruota.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo D. K. gynėjas advokatas Aleksandras Kovalevskis nurodė, kad palaiko kaltinamojo duotus parodymus. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad D. K. atitinka visus požymius, kurie numatyti siekiant taikyti laidavimą: jis ankščiau neteistas, nuo pat pradžių elgėsi sąžiningai, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, bendradarbiavo ikiteisminiame tyrime, jo pozicija visada buvo nuosekli. Vertina, kad asmuo supranta, ką padarė, neabejotinai jau dabar jaučia pasekmes, buvo atleistas iš darbo, neteko pajamų, sugriuvo planai sudaryti santuoką. Asmuo yra jauno amžiaus, nesenai baigė profesinius mokslus. Jis dar yra besiformuojanti asmenybė ir bausmės paskirtis turėtų būti ne žlugdyti žmogų, o leisti jam pasitaisyti. Jo padaryta veika nesukėlė realios žalos, tai nebuvo smurtinė veika. Asmuo supranta, kad pasielgė neteisėtai. Padaryta nusikalstama veika palietė visą šeimą, D. K. pasimokė iš šios situacijos ir jam skaudu ne tik psichologiškai, jis jaučia realias pasekmes gyvenime. Šiuo metu yra bedarbis ir nurodo, kad bus sunku finansiškai. Jeigu D. K. būtų skirtas teistumas, tai sugriautų visas galimybes ateityje dirbti valstybės tarnyboje. Teigė, kad D. K. yra vertas teismo pasitikėjimo, praeityje nėra baustas už tai, kad vairavo transporto priemones neblaivus, jo administraciniai nusižengimai yra smulkūs, padaryti 2022 - 2023 m., kai D. K. dirbo Bolt pavėžėju. Šiuo metu D. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Nors D. K. savo elgesį vertina kritiškai, bet tai nereiškia, kad žmogui nereikia pagalbos iš artimų žmonių. Laiduotoja prašo skirti artimą D. K. žmogų. Atkreipė dėmesį į tai, kad pati laiduotoja nurodė, jog D. K. jai yra kaip sūnus, o D. K. nurodė, kad jam laiduotoja yra autoritetas, o tai parodo šių asmenų požiūrį į vienas kitą. Teigė, kad laiduotoja gali daryti D. K. realią įtaką, nes jie bendrauja kiekvieną dieną, be to, ji D. K. poelgį vertina kritiškai. Laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo, turi nepriekaištingą reputaciją, nuoširdžiai paaiškino visas aplinkybes. Vertina, kad laiduotoja gali daryti D. K. realią įtaką. Liudytoja, duodama parodymus teisme, patvirtino, kad D. K. poelgis yra atsitiktinis. Į bylą pateikta charakteristika iš darbovietės patvirtina, kad D. K. charakterizuojamas kaip puikus ir atsakingas darbuotojas. Taip pat prašė teismo atsižvelgti į visas aplinkybes, skiriant baudžiamojo poveikio priemones. Šiuo metu D. K. finansinė situacija yra prasta, tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Prašė netaikyti automobilio konfiskacijos, jo vertė yra nedidelė, tačiau juo naudojasi ir jo gyvenimo draugė, šis automobilis yra šeimos turtas.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja S. V. nurodė, kad ji yra būsima kaltinamojo uošvienė, pažįstami 5 metus, gyvena pusės kilometro atstumu, labai daug laiko praleidžia kartu, bendrauja, tariasi ir kalba apie ateitį, gerai sutaria, nebijo jo pamokyti. D. K. į jo atžvilgiu išsakytas pastabas reaguoja įvairiai: būna, kad pritaria, o būna - pasiginčija. D. K. gyvena kartu su jos dukra. Ji kartu negyvena, tačiau yra registruota viename bute. Į jų gyvenimą nesikiša, nemoko jų kaip gyventi, bet visada pasako, jeigu mato, kad kažką daro blogai. Nurodė, kad tiki ir pasitiki D. K. kaip savo sūnumi ir nori, kad ši situacija susitvarkytų. Nesupranta, kaip viskas įvyko. Jis jų gyvenime daug reiškia, labai padeda šeimoje. Ji pati turi problemų su sveikata, tai D. K. padeda su mažesniais vaikais, nuveža ir paima juos iš būrelių, padeda pasirūpinti jos pačios mama. Dukra dirba ir padeda su vaikais vakarais. Jie viską daro bendromis jėgomis, palaiko vienas kitą. Šiuo metu labai trūksta D. K. pagalbos su automobiliu. Kiek kalbėjo su D. K. po šios įvykio, jis žadėjo tokių dalykų gyvenime nebedaryti, jaučia savo kaltę. Kiek žino, tai pirmas atvejis, kur jis net pats nesuprato, kas nutiko, gailisi dėl savo poelgio, pajuto pasekmes, neteko darbo ir nebegauna pajamų. D. K. mama gyvena toli ir turi mažamečių vaikų, jie mažai bendrauja, kiek žino, jos gyvenimas nėra lengvas. Žino, kad pati už D. K. veiksmus atsakyti negali, taip pat negali apsaugoti nuo administracinių nusižengimų, tačiau kaip laiduotoja juo tiki ir pasitiki, nes jis jai pažadėjo, kad daugiau tokios situacijos nesikartos. Vertina, kad D. K. tikrai supranta, kad pasielgė blogai. D. K. yra suaugęs ir savo kaltę pripažįsta, tačiau patarimai ir pamokymai jam nėra pro šalį. Nurodė, kad D. K. padarytą nusikalstamą veiką vertina labai blogai, jo nepateisina, bet supranta, kad gyvenime visi klysta, negali nuo jo nusisukti ir tiki juo bei tuo, jog jis pasitaisys ir daugiau tokių klaidų gyvenime nedarys. Praeityje buvo bausta administracine tvarka už automobilio pastatymą ne vietoje. Dėl sunkios finansinės padėties prašė skirti laidavimą be užstato. Nurodė, kad šeimoje auga 7 ir 11 m. vaikai, kainuoja būsto išlaikymas ir vaikų būreliai, pati dirba darželyje virėja, gauna 900,00 Eur atlyginimą, sutuoktinis dirba užsienyje, uždirba apie 3000,00 Eur per mėnesį. Tuo atveju, jeigu teismas paskirtų laidavimą su užstatu, sutinka jį sumokėti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta P. S. nurodė, kad su D. K. draugauja 5 metus, kartu gyvena, jai labai skaudu dėl to, kas jam nutiko, sugriuvo daug planų, nuo šio D. K. poelgio kenčia visa šeima. Ketino susituokti, tačiau šiai dienai planai nukelti. Patvirtino, kad D. K. niekada turėjo problemų dėl alkoholio, ji pati nevartoja alkoholio ir netoleruotų tokio žmogaus šalia. Žino, kad D. K. turi daug motyvacijos tam, kad pasikeistų ir tokie įvykiai daugiau nepasikartotų. Paaiškino, kad įvykio dieną D. K. buvo išgėręs, konfliktas kilo iš niekur, jis buvo nereikšmingas, smurto nebuvo. Ji nežinojo, kad jis, būdamas neblaivus, sės už automobilio vairo, tai buvo pirmas kartas. Mano, kad D. K. viską supranta ir tiki, kad jis pasitaisys. Kalbėjo su D. K. apie įvykį ir ne kartą, mato, kad jis gailisi, padarytas įvykis jam yra visiškai nebūdingas, jis pats išgyvena dėl to, kad visa šeima kenčia. Nurodė, kad ji pati, jos mama ir mamos sutuoktinis vairuoja transporto priemones. Dėl laidavimo nieko negalėjo pakomentuoti, tačiau garantavo, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Paaiškino, kad jie visada bendrauja su jos mama, daro tai kiekvieną dieną, daug laiko praleidžia kartu. Jos mama tapo ir D. K. mama, jos mama yra autoritetas šeimoje. D. K. su savo mama nelabai bendrauja.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Iš kaltinamojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 15 d., apie 20.00 val., su drauge gėrė viskį, susipyko ir 2024 m. lapkričio 16 d., apie 2.00 val. išėjo iš namų, sėdo į savo automobilį BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo link Šventosios kapinių, kur planavo aikštelėje mašinoje išmiegoti. Važiuojant link Šventosios kapinių, (duomenys neskelbtini), jį sustabdė pasienio pareigūnai, kurie paklausė, ar yra gėręs alkoholį. Atsakius, kad vartojo, jie iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai du kartus patikrino neblaivumą, pirmą kartą nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, antrą - 2,05 promilių. Gailisi, kad vairavo neblaivus.

Iš 2024 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės turinio nustatyta, kad įvykio vieta yra ties (duomenys neskelbtini), kurioje rastas kelkraštyje stovintis automobilis BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš 2024 m. lapkričio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo turinio nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų Body kameros įrašai, kuriuose užfiksuota D. K. neblaivumo nustatymo procedūra.

Iš Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK neblaivumo nustatymo akto turinio nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 16 d., 2.19 val., D. K. nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, 2.37 val. - 2,05 promilių girtumas.

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. K.

Iš 2024 m. lapkričio 16 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto turinio nustatyta, jog iš įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) transporto priemonė - automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežta į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu Tiekėjų g. 32, Kretinga.

Iš viešosios įstaigos (toliau - VšĮ) „Emprekis“ 2024 m. lapkričio leidinio duomenimis vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini) (benzinas, variklio darbinis tūris 2171 cm³, 2004 metų gamybos) kaina su PVM yra 2290,00 Eur.

D. K. 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta tai, kad kaltinamasis D. K. 2024 m. lapkričio 16 d., 02.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2024 m. lapkričio 16 d., 02.19 val. nustatytas 1,92 promilės neblaivumas).

Kaltinamasis D. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų – apžiūros protokolų ir tarnybinių pranešimų duomenys, neblaivumo nustatymo duomenys ir kita byloje esanti medžiaga, patvirtinanti jo kaltę. Kaltinamojo D. K. kaltė įrodyta ir jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis D. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, D. K. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Baudžiamojoje byloje kaltinamojo gynėjas advokatas Aleksandras Kovalevskis pateikė prašymą atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant piniginio užstato. Teisminio nagrinėjimo metu savo prašymą palaikė, prašė jį tenkinti.

Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad D. K. nėra piktybiškas teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį būtų galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, nors kaltinamasis ir padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, tačiau savo kaltę pripažino, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos padarymo faktas, todėl yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir, tikėtina, paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Be kita ko, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog S. V. nėra teista, anksčiau du kartus bausta administracine tvarka, daug metų dirba lopšelyje darželyje „S.“, turi šeimą, neturi jokių žalingų įpročių ir charakterizuojama iš esmės tik teigiamai. S. V. su D. K. palaiko artimus santykius, faktiškai gyvena kaimynystėje Palangoje, nuolat matosi ir reguliariai bendrauja, turi D. K. pasitikėjimą bei didelį autoritetą jam. Baudžiamojoje byloje nėra S. V. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Įvertinęs laiduotoją S. V. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamojo paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į S. V. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad S. V. yra kaltinamajam D. K. artimas žmogus – būsima uošvienė, taip pat į tai, kad S. V. niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymą, jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jos būsimas žentas daugiau įstatymų nepažeis, teismas turi pagrindą manyti, kad S. V. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad laidavimo institutas turi būti taikomas tiems asmenims, kuriems būtina elgesio korekcija, kurie nėra susiformavę arba jiems būtina priežiūra, todėl šioje situacijoje laidavimas negali būti taikomas, nes kaltinamasis yra subrendusi asmenybė, kuriai korekcijos ar priežiūros nereikia, todėl prašė kaltinamajam skirti piniginę baudą. Tačiau šioje situacijoje teismas atsižvelgia į tai, kad S. V. yra autoritetingas artimas šeimos žmogus, moka spręsti konfliktines situacijas ir išdėstyti tinkamus teiginius, kurie neabejotinai darys gerą poveikį kaltinamajam. Iš teisme duotų parodymų matyti, kad galima laiduotoja neigiamai įvertino D. K. elgesį, su juo nuolat kalbasi, padeda analizuoti savo elgesį, akcentuoja neigiamas tokio elgesio pasekmes ir pan.

Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, pagal laiduotojos S. V. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, D. K. asmenybę, laiduotojos S. V. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas maksimaliam vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė D. K. (BK 40 straipsnio 4 dalis).

BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. D. K. gynėjas advokatas Aleksandras Kovalevskis prašyme dėl kaltinamojo perdavimo pagal laidavimą prašė taikyti laidavimą be užstato. Teismas, įvertinęs dabartinę šalyje susiklosčiusią ekonominę situaciją, aukštą infliacijos lygį ir kitas aplinkybes bei vertindamas tai, kad laidavimas be užstato neskatintų laiduotojos kontroliuoti kaltinamojo elgesio bei daryti jam įtakos, stabdančios ne tik nuo naujų nusikalstamų veikų, bet ir nuo kitų teisės pažeidimų padarymo, šiuo atveju sprendžia, kad laidavimas skiriamas su 400,00 Eur užstatu.

Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla D. K. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones

Kadangi D. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių kaltininko kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – 3 metai. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam D. K. nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas šiuo atveju atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis): kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis neteistas, padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), padarinius (žala nusikalstama veika nepadaryta), nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio atsisakė vartoti alkoholį ir daugiau jo visiškai nevartoja. Tai rodo, kad kaltinamasis daro išvadas iš savo padarytų neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų terminui. Šis terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. lapkričio 20 d. (nutarimo skirti kardomąją priemonę priėmimo dienos). Atsižvelgiant į kaltinamojo šios konkrečios bylos atveju padarytos veikos pavojingumą, teismo vertinimu, būtent tokio draudimo naudotis specialiąja teise termino nustatymas, nepažeis proporcingumo, teisingumo principų ir nesukurs praktikos, paneigiančios baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad D. K. teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo nuteistojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas D. K. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai ir vėl nepasikartotų, – kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš informacijos apie kelių transporto priemones išrašo, pateikto iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. K. Tai yra kaltinamasis vairavo jam priklausantį automobilį. Nors VšĮ „Emprekis“ 2024 m. lapkričio leidinio duomenimis vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini) (benzinas, variklio darbinis tūris 2171 cm3, 2004 metų gamybos) kaina su PVM yra 2290,00 Eur, tačiau byloje pateikta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog 2023 m. birželio 9 d. D. K. automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo už 1700,00 Eur.

D. K. gynėjas advokatas Aleksandras Kovalevskis prašyme dėl kaltinamojo perdavimo pagal laidavimą nurodė, kad automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojasi taip pat ir P. S. bei jos šeima. Taip pat automobilis yra reikalingas P. S. močiutės G. S. priežiūrai, kuri yra pensininkė ir turi nustatytą neįgalumą (apribotas judėjimas) bei gyvena kartu su savo anūke ir jos sugyventiniu D. K., adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis 2023 m. birželio 9 d. buvo pirktas už 1700,00 Eur kainą, nuo jo pirkimo dienos buvo intensyviai naudojamas ir šiai dienai yra nuvertėjęs (nusidėvėjęs), taip pat turintis įvairių kėbulo defektų, panašių automobilių kaina rinkoje prasideda nuo 1000,00 Eur. Remiantis šiais duomenimis, vertina, kad tikroji (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertė galėtų būti apie 1000,00 Eur.

Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas sau suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018. 2K-114-1073/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218- 648/2018).

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą ir proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į šias D. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes (asmuo yra jauno amžiaus, kelių eismo taisykles, nustatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, automobilis yra naudojamas jo artimųjų poreikiams tenkinti). Taip pat teismas atsižvelgia į D. K. padarytos veikos aplinkybes, apibūdinančias veiką ir kaltinamojo elgesį įvykio metu ir po jo (kaltinamasis alkoholį vartojo prieš kurį laiką, buvo šeimyninio konflikto ir negalėjo tinkamai įvertinti savo būsenos ir galimybės vairuoti automobilį; sustabdytas pareigūnų kaltinamasis neneigė vartojęs alkoholį, vykdė visus pareigūnų nurodymus, sutiko, kad jam alkotesteriu būtų atliktas blaivumo patikrinimas, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi ir kaltę visiškai pripažino; jokio eismo įvykio nesukėlė, žalos kitiems asmenims ar jų turtui nepadarė; šiuo metu savo veiksmus vertina neigiamai ir dėl padaryto pažeidimo labai išgyvena). Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. K. šiuo metu niekur nedirba ir jokių pajamų negauna, kito turto neturi, todėl, konfiskavus automobilį, jo artimieji, kurie automobiliu naudojosi iki įvykio, patirtų didelius nepatogumus. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje transporto priemonės (automobilio (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas neatitiktų šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirties ir prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimams.

Dėl kitų klausimų

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam panaikintinos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

D. K. laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 303 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

D. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei 1 (vienerių) metų laikotarpiui su 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) užstatu, kuris iki 2025 m. vasario 27 d. turi būti įmokėtas į Klaipėdos apylinkės teismo (juridinio asmens kodas 191443889) depozitinę sąskaitą, esančią AB Swedbank, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. LT 95 7300 0101 4535 3622, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama, vardą, pavardę. Tuo atveju, jeigu laiduotoja nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad ji atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Baudžiamąją bylą D. K. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti D. K., jog tuo atveju, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. V., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat išaiškinti, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo (2024 m. lapkričio 20 d.).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.