Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1218-221/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
e2S-1218-221/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07805-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
S. V.
Atsakovas
D. Z., I. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1218-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07805-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.3; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovams D. Z. ir I. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti solidariai iš atsakovų D. Z. ir I. Z. (toliau kartu – atsakovai) 17 000 Eur skolą, 6 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, obligacijas, turtines teises 23 000 Eur sumai, šio turto nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus, kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis.

Šalies argumentai

3. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad, atsakovui D. Z. negrąžinus paskolos sumos, ieškovė 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. birželio 28 d. raginimais ir reikalavimais prašė atsakovų grąžinti 17 000 Eur paskolos sumą ir sumokėti 6 000 Eur baudą. Atsakovai nereagavo į ieškovės raginimus gera valia grąžinti skolą. Suėjus paskolos sutartyje numatytam galutiniam paskolos grąžinimo terminui (2018 m. gruodžio 13 d.), atsakovė I. Z. ėmėsi veiksmų, siekdama suvaržyti vienintelį jai priklausantį likvidų turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 2 d. atsakovė I. Z. įkeitė minėtą butą, taip siekdama išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, o iš atsakovų prašoma priteisti 23 000 Eur suma laikoma pakankamai didele fiziniams asmenims, todėl kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga išpildyta. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės buvimą būsimo procesinio sprendimo įvykdymui. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo teismas nustatė, kad ieškovė suteikė atsakovui D. Z. 17 000 Eur paskolą ir šio susitarimo vykdymą užtikrino šalių pasirašyta laidavimo sutartimi, pagal kurios 1.1 punktą laiduotoja (atsakovė I. Z.) „neatlygintinai, neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja atsakyti Kreditoriui savo užstatomu turtu, žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jei Skolininkas už kurio prievoles laiduojama, neįvykdys savo prievolių, kylančių Paskolos sutarties pagrindu“. Teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovai laidavimą pasirinko kaip prievolės užtikrinimo būdą, susitarė, kad laiduotoja, prievolės neįvykdymo atveju, atsakys ieškovei užstatytu savo nekilnojamuoju turtu, nurodytu laidavimo sutartyje. Priešingai, nei nurodė ieškovė, atsakovė hipoteka suvaržė nevienintelį jos nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina aplinkybę, jog atsakovei I. Z. nuosavybės teise priklauso taip pat ir nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, nurodytas šalių sudarytoje 2017 m. gruodžio 12 d. laidavimo sutartyje. Teismas sprendė, kad nepateikta kitų pagrįstų įrodymų apie atsakovų turtinę padėtį ir veiksmus, kuriais būtų siekiama eliminuoti pareigą vykdyti prievolę atsiskaityti su ieškove, todėl teismas negali daryti išvados apie atsakovų galimą nesąžiningumą, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti galbūt nepalankų atsakovams teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, jog argumentai, kad atsakovai vengia bendradarbiauti su ieškove, geranoriškai negrąžina skolos ir nemoka sutartinės vienkartinio pobūdžio baudos, pati skolos suma ir bauda yra pakankamai didelė atsakovams, kaip fiziniams asmenims, nesuponuoja teismui pagrįsto pagrindo įžvelgti atsakovų nesąžiningumą, kadangi prievolės kreditorei nevykdymas ar nepalanki skolininkų (atsakovų) turtinė padėtis, patys savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė nenurodė pagrįstų aplinkybių, nepateikė objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovai neketintų vykdyti jiems teismo sprendimo pagrindu galbūt teksiančių įpareigojimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Vien faktas, kad šalių sudaryta sutartis buvo užtikrinta papildomu prievolės užtikrinimo būdu (laidavimu), nešalina grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ir neįrodo atsakovų sąžiningumo.

1.2. Su ieškiniu ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė I. Z. iki bylos iškėlimo pradėjo elgtis nesąžiningai ir ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas būtų padarytas sunkiai įvykdomu. Atsakovui D. Z. negrąžinus paskolos, ieškovė 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. birželio 28 d. raginimais ir reikalavimais prašė atsakovų grąžinti 17 000 Eur paskolos sumą ir sumokėti 6 000 Eur baudą. Atsakovai nereagavo į ieškovės raginimus ir negrąžino skolos. 2019 m. liepos 2 d. atsakovė I. Z. įkeitė vienintelį jai priklausantį likvidų turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

1.3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė turėjo pateikti įrodymus apie atsakovų turtinę padėtį.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.

10. Preliminariai įvertinęs ieškinio turinį ir su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tikėtina, jog gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenustatęs konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovų nesąžiningumą, siekiant išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuodama iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus duomenis apie atsakovų nesąžiningumą.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioms principinėms nuostatoms nenusižengė.

12. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia tuo, kad ieškovė pateikė įrodymus, jos teigimu, patvirtinančius, jog atsakovė I. Z. iki bylos iškėlimo pradėjo elgtis nesąžiningai ir ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti – įkeitė vienintelį jai priklausantį likvidų turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra pateikusi konkrečių įrodymų apie atsakovų nesąžiningus ketinimus sumažinti savo turtą, siekiant išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovei I. Z. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimas nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo ir siekio sumažinti turimą turtą. Pažymėtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė, jog atsakovė I. Z. ėmėsi veiksmų, siekdama suvaržyti vienintelį jai priklausantį likvidų turtą, žinodama, kad kitas atsakovei I. Z. priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas ieškovės naudai. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pagrįstai įvertino aplinkybę, kad 2017 m. gruodžio 12 d. laidavimo sutarties 1.1 punkte yra numatyta, jog atsakovė I. Z. prievolių, kylančių 2017 m. gruodžio 12 d. paskolos sutarties pagrindu, neįvykdymo atveju atsakys ieškovei savo užstatomu turtu, nurodytu laidavimo sutartyje – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

13. Ieškovė, prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovai geruoju nevykdo savo prievolės ieškovei, nereaguoja į raginimus ją įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galbūt nesąžiningi atsakovų veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip galbūt nesąžiningus, nurodo atsakovų veiksmus, kurie sudaro pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, t. y. ieškovės argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Atsakovų veiksmų teisėtumas sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamas kaip jau įrodytas ar pagrindžiantis atsakovų nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1250-196/2017).

14. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių atsakovų nesąžiningus veiksmus, susijusius su siekiu perleisti ar sumažinti turimą turtą, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), todėl vien tik ieškovės kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą ir reikalavimų, nagrinėtinų pagal ginčo teisenos taisykles, pareiškimas neteikia jai pranašumo antrosios ginčo šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė