Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2) sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 110–111).

2025 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, išanalizavus ROIK 0124000556322 kortelę, nustatyta, jog M. K. įvykio vietoje buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Kvito pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nėra, nes į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, pareiškimas rašomas nebuvo, o ikiteisminis tyrimas pradėtas 2024 m. rugsėjo 11 d. gavus pareiškimą (1 t., b. l. 123).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį veikos požymių nepakanka, turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020, 2K-239-697/2022 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, paprastai vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-719/2012, 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-367-511/2018, 2K-239-697/2022 ir kt.). Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad:

1) I. A. buvo padarytos intradermalinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kaklo kairėje ir odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje bei kairiajame kelyje. Teismas nenustatė pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 2836/2024(01) nustatytomis aplinkybėmis ir ją surašiusio specialisto kompetencija. M. K. bylą nagrinėjant teisme taip pat pripažino, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam galėjo atsirasti minėti sužalojimai;

2) M. K. bylai reikšmingu laiku ir vietoje paėmė rankomis I. A. už kaklo ir smaugė, kol juos išskyrė pašaliniai asmenys, tada nuėjo į degalinę, bet netrukus grįžo, vėl pribėgo prie I. A., tyčia paėmė rankomis I. A. už kaklo, pagriovė ant žemės ir smaugė, kol juos išskyrė pašaliniai asmenys.

M. K. teisme pripažino, kad jis smaugė I. A. (buvo suėmęs nukentėjusįjį už kaklo), tačiau teigė, kad jis nesudavė smūgio I. A. į veido sritį. Kita vertus, nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme kategoriškai nurodė, kad M. K. dešine ranka sudavė smūgį jam į veidą ir iš karto pradėjo smaugti jį. I. A. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus (1 t., b. l. 16–17, 22–23). Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis sudavė smūgį jam į galvos sritį ir surašytame pareiškime (1 t., b. l. 1, 4–5). Teismas nenustatė pagrindų, kad I. A. yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti M. K., jo parodymai baudžiamojo proceso metu buvo iš esmės tokie patys, todėl laikytini patikimais. I. A. 2024 m. rugsėjo 11 d. pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu iš tiesų nurodė, kad jam buvo suduota į dešinės pusės veido sritį, tuo metu 2024 m. gruodžio 6 d. papildomoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad jam buvo suduota į kairę veido pusę. Kita vertus, toks parodymų nenuoseklumas nelaikytinas esminiu, dėl kurio būtų pagrindas apskritai nesivadovauti I. A. parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiojo užpuolimas buvo netikėtas ir gana intensyvus, todėl I. A. galėjo dėl tokių objektyvių priežasčių tiksliai neatsiminti visos nagrinėjamo įvykio eigos. Šiame kontekste pasakytina, kad nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė kūno vietą, į kurią sudavė M. K. – veido sritį.

Tai, kad M. K. sudavė smūgį I. A., netiesiogiai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvada Nr. G 2836/2024(01), kurioje užfiksuota, kad nukentėjusiajam nustatytos intradermalinės kraujosruvos nosies nugarėlėje. Bylą nagrinėjant teisme, buvo apklaustas minėtą specialisto išvadą surašęs specialistas S. L., kuris kategoriškai nurodė, kad tokios kraujosruvos gali atsirasti dėl smūgio. Dėl nukentėjusiajam nustatyto sužalojimo tai – nedidelis plotas atskiroje kūno vietoje, plotas 1 cm (veidui kontaktuojant su plokštuma ar grindiniu būtų kitokie sužalojimai, o ne tokie lokalūs). Dinaminio poveikio požymiai tikėtini labiau nubrozdinimai kažkokie. Mažai tikėtina, kad, atsitrenkus į grindinį, gali atsirasti tokie sužalojimai. I. A. nustatytas sužalojimas (intradermalinės kraujosruvos nosies nugarėlėje), jo lokalizacija iš esmės atitinka jo nurodytą sužalojimo mechanizmą, taip pat nagrinėjamo įvykio eigą. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam aptariamas sužalojimas atsirado kitu, o ne bylai reikšmingu laiku ir būdu.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad M. K., bylai reikšmingu laiku ir vietoje pribėgo prie I. A. ir tyčia sudavė vieną smūgį ranka I. A. į veido sritį, po to tyčia paėmė rankomis I. A. už kaklo ir smaugė, kol juos išskyrė pašaliniai asmenys, tada nuėjo į degalinę, bet netrukus grįžo, vėl pribėgo prie I. A., tyčia paėmė rankomis I. A. už kaklo, pagriovė ant žemės ir smaugė, kol juos išskyrė pašaliniai asmenys, taip sukėlė I. A. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį intradermalinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis kaklo kairėje ir odos nubrozdinimais kairėje alkūnėje bei kairiajame kelyje.

Pažymėtina, kad, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015, 2K-291-489/2017). Nagrinėjamu atveju anksčiau aptartų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pakanka M. K. kaltei pagrįsti pagal jam pareikštą kaltinimą. Todėl vien tai, kad liudytojai nematė, kaip M. K. sudavė smūgį I. A. į veido sritį, ar tokia aplinkybė nėra užfiksuota byloje esančiuose vaizdo įrašuose, savaime nepaneigia, kad kaltinamasis neatliko minėto veiksmo prieš nukentėjusįjį. Kaip minėta, M. K. staiga užpuolė I. A. ir gana intensyviai naudojo fizinį smurtą prieš jį, todėl liudytojai galėjo tiksliai nepastebėti visos nagrinėjamo įvykio eigos, juolab kaltinamasis sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį. Nukentėjusiojo pateikti vaizdo įrašai užfiksavo tik dalį tarp kaltinamojo ir jo buvusio konflikto eigos, o vaizdo įrašo iš degalinės kokybė nėra visiškai gera, kad būtų galima nustatyti visus M. K. veiksmus prieš I. A..

Nagrinėjamu atveju nors M. K. nusikalstama veika buvo padaryta nakties metu, tačiau viešoje vietoje – degalinės teritorijoje, kurioje paprastai būna žmonių. Ši aplinkybė ir buvo nustatyta, nes nagrinėjamą įvykį ar jo dalį stebėjo pašaliniai asmenys – liudytojai E. U., T. S., G. K., M. B. ir D. A.. M. K. panaudojo fizinį smurtą prieš I. A., kurio kaltinamasis anksčiau nepažinojo. Byloje nenustatyta jokia svarbi priežastis, dėl kurios kaltinamasis turėjo naudoti fizinį smurtą. Vien M. K. manymas, kad nukentėjusysis bendravo su kaltinamojo mergina, nepateisina fizinio smurto panaudojimo. Šiuo atveju įvertintina ir tai, kad M. K. per trumpą laiką kelis kartus užpuolė I. A., kaltinamasis baigė fizinio smurto naudojimą prieš nukentėjusįjį tik, kai jis buvo atitrauktas pašalinių asmenų. Minėtas M. K. elgesys laikytinas įžūliu. Pats kaltinamasis teisme neneigė, kad jo nusikalstami veiksmai laikytini įžūliais. Kaltinamojo veiksmai atkreipė su konfliktu nesusijusių asmenų dėmesį, dėl jo elgesio buvo iškviesta policija. Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir sukelti padariniai leidžia daryti išvadą, kad M. K. nusikalstama veika viešoje vietoje buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad M. K., veikdamas viešoje vietoje, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. K. 2024 n. rugsėjo 5 d. apie 2 val. viešoje vietoje – prie degalinės „Circle K“, esančios Vilniuje, Laisvės pr. 43C, apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje be rimtos priežasties, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pribėgo prie I. A., kurio iki įvykio visiškai nepažinojo, ir tyčia sudavė vieną smūgį ranka I. A. į veido sritį, po to tyčia paėmė rankomis I. A. už kaklo ir smaugė, kol juos išskyrė pašaliniai asmenys, tada nuėjo į degalinę, bet netrukus grįžo, vėl pribėgo prie I. A., tyčia paėmė rankomis I. A. už kaklo, pagriovė ant žemės ir smaugė, kol juos išskyrė pašaliniai asmenys, taip sukėlė I. A. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį intradermalinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis kaklo kairėje ir odos nubrozdinimais kairėje alkūnėje bei kairiajame kelyje, kas sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes tai sukėlė nesaugumo jausmą pašaliniams asmenims, kurie pranešė telefonu apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui, prašydami policijos pagalbos.

Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad M. K. nusikalto „galimai siekdamas keršto“, nes toks nusikaltimo motyvas pagal byloje surinktus įrodymus nenustatytas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų veiksmų prieš nukentėjusįjį pobūdį, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus.

M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš dalies kaltės pripažinimas nėra laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis teisme pripažino, kad nagrinėjamo įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sutiko, kad jam galėjo būti nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Įvertinus anksčiau aptartą M. K. veiksmų prieš I. A. pobūdį, jokių svarbių priežasčių, kurios leistų naudoti fizinį smurtą, nebuvimą, akivaizdu, kad kaltinamojo neblaivumas buvo esminė priežastis jam nusikalsti. Todėl nustatytina minėta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 47), per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, sumokėjęs paskirtas baudas (2 t., b. l. 43–46). M. K. dirba. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, beveik minimali už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvylikos mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

V. Civiliniai ieškiniai

I. A. bylą nagrinėjant teisme pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 187, 2 t., b. l. 1). Nukentėjusysis teisme nurodė, kad neturtinė žala sudaro apie 2 000 Eur. Taigi iš tokių I. A. parodymų matyti, kad jis padarytą turtinę žalą vertina 1 000 Eur.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 171,67 Eur išlaidų atlyginimą už I. A. gydymą ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimą už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo (1 t., b. l. 114–116).

I. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad finansinę žalą paskaičiavo, nes neteko darbo. Dėl neturtinės (moralinės žalos) jis patyrė sužalojimus, bijo vaikščioti gatvėmis vienas (kai eina su kompanija, tai nebijo; iki tol tokios baimės nebuvo). Vizualiai sužalojimai buvo matomi apie porą savaičių. Po nagrinėjamo įvykio turi problemų su atmintimi (pavyzdžiui, ką valgė pusryčiams). Iki tol neturėjo problemų su atmintimi. Dėl savo psichinės būsenos niekur nesikreipė, tik gėrė vitaminus. Iki nagrinėjamo įvykio dirbo (duomenys neskelbtini), atlyginimas apie 740 Eur „po mokesčių“. Po nagrinėjamo įvykio visą rugsėjo mėn. turėjo nedarbingumą, po nedarbingumo išėjo į darbą ir vadovas paprašė parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru, nes nelabai galėjo dirbti. Negalėjo toliau dirbti to darbo, nes juto skausmą kaklo srityje, taip pat negalėjo pilna jėga sukti varžtų, reikėjo dirbti tam tikromis pozomis, o jam nebuvo patogu. Po išėjimo iš darbo, nedirbo keturis mėnesius nuo 2024 m. spalio mėn. iki 2025 m. sausio mėn. Šių metų vasario mėn. susirado darbą. Mėnesį po to, kai išėjo iš darbo, dėl fizinės būklės niekur negalėjo dirbti. Turtinę žalą sudaro negautos pajamos. Jis registravosi Užimtumo tarnyboje, bet jo darbo stažas buvo tik šeši mėnesiai, todėl negavo nedarbo išmokos.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki nagrinėjamo įvykio I. A. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), o po nagrinėjamo įvykio jis 2024 m. rugsėjo 27 d. išėjo iš darbo iš minėtos bendrovės. Nukentėjusysis pradėjo dirbti kitą darbą MB (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 11 d. (2 t., b. l. 2). I. A. sieja išėjimą iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) su M. K. padaryta nusikalstama veika, t. y. kaip minėta, nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jis po patirtų sužalojimų negalėjo toliau dirbti darbo, nes juto skausmą kaklo srityje, taip pat negalėjo pilna jėga sukti varžtų, reikėjo dirbti tam tikromis pozomis, o jam nebuvo patogu. Teismas nenustatė pagrindo manyti, kad I. A. yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus. Taigi nėra abejonių, kad nukentėjusysis nebedirbo UAB (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos padarymo prieš jį. Tarp M. K. nusikalstamų veiksmų ir I. A. patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas gavo papildomus dokumentus iš UAB (duomenys neskelbtini) dėl nukentėjusiajam mokėto atlyginimo iki nagrinėjamo įvykio, t. y. 2024 m. kovo – rugsėjo mėn. atlyginimas svyravo nuo 892,81 iki 978,60 Eur (2 t., b. l. 30–31). Įvertinus iki nagrinėjamo įvykio I. A. gautą darbo užmokestį, taip pat nedirbą laiką, nukentėjusiojo prašoma 1 000 Eur turtinė žala laikytina protinga ir ne per didelė. Todėl minėto dydžio turtinė žala priteisiama iš M. K..

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. K. tyčiniai nusikalstama veika sukėlė fizinį skausmą I. A. ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą (kaltinamasis sudavė vieną smūgį ranka I. A. į veido sritį, po to paėmė rankomis I. A. už kaklo ir smaugė, vėliau vėl paėmė rankomis I. A. už kaklo, pagriovė ant žemės ir smaugė). Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs intradermalinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis kaklo kairėje ir odos nubrozdinimais kairėje alkūnėje bei kairiajame kelyje. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos I. A. patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, taip pat patyrė fizinį skausmą. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. Vizualiai I. A. sužalojimai buvo matomi apie porą savaičių. Teismas nenustatė, kad I. A. buvo padaryti kokie nors ilgalaikiai fiziniai sužalojimai. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos I. A. išėjo iš darbo, jis bijo vaikščioti gatvėmis vienas (kai eina su kompanija, tai nebijo; iki tol tokios baimės nebuvo). Po nagrinėjamo įvykio turi problemų su atmintimi. Iki tol neturėjo problemų su atmintimi. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad I. A. po nagrinėjamo įvykio kreipėsi pas psichologus, vartojo išrašytus vaistus (pavyzdžiui, raminamuosius), taip pat nepateikti medicinos dokumentai, patvirtinantys, kad nukentėjusiajam itin pablogėjo atmintis, ir kt. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie dydžiai yra įvairūs, pavyzdžiui, 300 ir 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018); 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020).

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad I. A. priteistinas iš M. K. 500 Eur neturtinės žalos dydis, kuris šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis (2 000 Eur) yra gerokai per didelis. Vien I. A. prašomas neturtinės žalos dydis teismo neįpareigoja.

Kaip minėta, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 171,67 Eur išlaidų atlyginimą už I. A. gydymą ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimą už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo (1 t., b. l. 114–116).

Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių I. A. buvo gydamas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, padaryti kaltinamojo nusikalstama veika (tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 171,67 Eur – ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo – priteisiant iš M. K..

Byloje gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštas dėl procesinių teisių perėmimo iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos. Todėl civilinis ieškinys priteisiamas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

VI. Kiti klausimai

M. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 84–84¹). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką su kompaktiniais diskais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 75 MGL (3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų)) dydžio baudą.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) nukentėjusiajam I. A. 1 000 Eur (tūkstantį eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo;

2) civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 171,67 Eur (šimtą septyniasdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt septynis euro centus), susijusius I. A. gydymo išlaidomis, ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką su kompaktiniais diskais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylika) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – 1-1951-1100/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (I. A. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo vertimo išsiuntimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.