Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, neapreiškiantis savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbiami).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pasibaigus dviejų metų terminui, situacija nepakito, atsakovas nesirūpina savo vaikais, retai juos lanko globos institucijoje. Atsakovas niekur nedirba, jo pajamų šaltinis – netekto darbingumo pensija. Atsakovas papildomo darbo nesusiranda, darbo biržoje nesiregistruoja. Ieškovė nurodė, jog atsakovas pats pripažįsta, jog dėl finansinių sunkumų negali pasirūpinti vaikais, neturi nuosavo būsto, gyvena pas motiną jos bute, motina gauna pensiją, todėl prisidėti prie vaikų išlaikymo, kurie taip pat turi sveikatos problemų, neturi galimybės. Pastebėjo, jog atsakovas taip pat turi sveikatos problemų, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, jis yra priklausomas nuo savo motinos, tiek dėl sveikatos būklės, tiek finansiškai, vaikų aplankyti į globos namus atvyksta kartu su ja. Nurodė, jog atsakovas neprieštarauja, kad jam būtų ribota tėvo valdžia. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys liudija, kad atsakovas nevykdo įstatymo nustatytų tėvo pareigų, išskyrus tai, jog teikia išlaikymą, tačiau teikiamas išlaikymas neatitinka vaikų interesų ir jų poreikių, vaikų gerovę – auklėjimą, ugdymą, sveikatos priežiūrą bei išlaikymą užtikrina globos institucija, todėl yra pagrindas neterminuotai riboti tėvo valdžią.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog atsakovas dėl sveikatos problemų negali pasirūpinti savo vaikais, jų ir nelanko, jis pats priklausomas nuo savo motinos su kuria ir gyvena. Nurodė, jog vaikai į šeimą grįžti neturi galimybių, todėl prašoma neterminuotai riboti atsakovo valdžią į vaikus. Atsakovas vaikais nesirūpina, jų nelanko. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovė paaiškino, jog nepilnamečių vaikų mama turi specialių poreikių, vaikų senelė (iš motinos pusės) stengiasi dėl vaikų, dažnai vaikus pasiima atostogų, stengiasi palaikyti emocinį ryšį su vaikais. Nurodė, jog vaikų tėvas su nepilnamečiais vaikais nebendrauja. Paaiškino, jog ieškinį palaiko.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnis). Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. e2-11130-1032/2016, teismas pripažino, jog M. K. nėra nepilnamečių R. K., gim. (duomenys neskelbiami), ir G. K., gim. (duomenys neskelbiami), biologinis tėvas, pripažino, jog atsakovas R. P. yra nepilnamečių vaikų biologinis tėvas, o nepilnamečiai G. K. ir R. K. atsakovo R. P. biologiniai vaikai, pripažino negaliojančiais vaikų gimimo įrašuose nurodytus įrašus, kad vaikų tėvas M. K.; atskyrė nepilnamečius vaikus G. K. ir R. K. nuo jų motinos A. R.; laikinai dviem metams apribojo atsakovo R. P. tėvo valdžią į vaikus R. K. ir G. K., nustatė nepilnamečiams vaikams nuolatinę globą ir globėju paskyrė BĮ (duomenys neskelbiami) joje nustatant nuolatinės globos vietą; priteisė iš atsakovės A. R. nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 20 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, o iš atsakovo R. P. – nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 35 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirstė bylinėjimosi išlaidas (b. l. 12-23).

Nepilnamečių vaikų R. R., gim. (duomenys neskelbiami), ir G. R., gim. (duomenys neskelbiami), gimimo įrašuose vaikų tėvu nurodomas atsakovas R. P. (b. l. 24, 25). Nepilnamečiams vaikams buvo pakeista pavardė (b. l. 26-27, 28). 2018 m. gegužės 23 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte įvertinant nepilnamečio vaiko R. R. poreikius siūloma tęsti institucinę globą, kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo (b. l. 29-32). Analogiškos išvados ir pasiūlymai nurodyti 2018 m. gegužės 23 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte įvertinant nepilnamečio vaiko G. R. poreikius (b. l. 38-41).

Byloje pateiktas atsakovo 2018 m. birželio 7 d. paaiškinimas vaiko teisių apsaugos institucijai, kuriuo atsakovas nurodė neprieštaraujantis, kad jam neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia į nepilnamečius vaikus, nes neturi galimybių juos prižiūrėti (b. l. 4). 2018 m. birželio 7 d. šeimos aplankymo akte nustatyta, jog atsakovas gyvena su motina jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute (viename kambaryje įsikūręs jis, kitame – jo motina), dėl sveikatos sutrikimų gali dirbti 3-4 valandas, tačiau tokio darbo neranda; atsakovas socialiniams darbuotojams paaiškino, jog su vaikais pasikalba telefonu, keletą kartų juos lankė, tačiau dažniau to daryti negali dėl finansinių galimybių ir atstumo (b. l. 5- 6). Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovas teikia nepilnamečiams vaikams įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą išlaikymą (b. l. 33, 42).

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu atsakovo R. P. tėvo valdžia į nepilnamečius vaikus buvo laikinai (dvejų metų laikotarpiui) apribota. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovo elgesys per dvejus metus nepasikeitė. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas su vaikais nebendrauja, ryšio nepalaiko. Iš byloje pateiktų nepilnamečių vaikų poreikių vertinio išvadų turinio matyti, jog vaikai tėvo nemini, trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog nepilnamečių vaikų senelė (motinos mama) stengiasi palaikyti emocinį ryšį su vaikais, atsakovas vaikų nelanko. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas neprieštarauja, kad jam neterminuotai būtų ribojama tėvo valdžia į nepilnamečius vaikus, nurodė, jog neturi galimybių prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus ir juos auklėti. Nors atsakovas moka įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kitų savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų atsakovas neįgyvendinta, yra nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, savo nepilnamečių vaikų poreikių nežino, pastangų dalyvauti savo nepilnamečių vaikų gyvenime nededa, vaikų gerovę užtikrina bei jais rūpinasi globos institucija. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61). Atsakovas savo tėvo valdžios vaikų atžvilgiu neįgyvendina, su vaikais nebendrauja ir byloje nėra duomenų, jog ši situacija pasikeistų, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti tėvo valdžią į nepilnamečius vaikus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžią į sūnų R. R. ir dukrą G. R. (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

Dėl globos nustatymo ir kitų klausimų

CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Pagal Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu c. b. Nr. e2-11130-1032/2016, buvo išspręsti klausimai dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams R. R. ir G. R. nustatymo, globėjo paskyrimo ir globos vietos nustatymo, išlaikymo iš tėvų priteisimo. Teismo posėdyje dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog nepilnamečiams vaikams yra teikiama institucinė globa, nuolatinis globėjas ir globos vieta nepakito. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, netikslinga inicijuoti atskirą bylą vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo klausimams spręsti, todėl atskira civilinė byla neinicijuotina (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis, 496¹ straipsnio1 dalis).

Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog įsiteisėjusiu teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas išspręstas, išlaikymas vaikams priteistas, todėl šioje byloje nespręstinas (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.195 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką, ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 4,5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į nepilnamečius vaikus R. R., gimusį (duomenys neskelbiami) (asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. R., gimusią (duomenys neskelbiami) (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.