- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-13
- Bylos Nr.
- e2-669-618/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. J., nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo nota“ įgaliotam asmeniui H. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Impecca“ ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutuojanti mažoji bendrija (toliau – ir BMB) „Impecca“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. P. 230 808 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
1.1. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iškėlė mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Impecca“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-408-796/2024). Nemokumo administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo nota“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 31 d. Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenis, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. MB „Impecca“ vadovu registruotas A. P., kuris taip pat yra vienintelis mažosios bendrijos narys nuo 2020 m. sausio 16 d. Nemokumo administratorius iš MB „Impecca“ banko sąskaitų duomenų nustatė, kad per 2022 m. – 2023 m. atsakovas A. P. iš MB „Impecca“ bankų sąskaitų į savo asmeninę sąskaitą prasivedė 166 443,19 Eur sumą, nurodymas, kad paskirtis „Išmoka MB nariui“. Iš MB „Impecca“2022 m. – 2023 m. balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad MB „Impecca“ jau 2022 m. – 2023 m. veikė nuostolingai, o įsipareigojimai kreditoriams tik didėjo.
1.2. Kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartimi, yra anksčiausiai susidarę nuo 2021 m. rugsėjo 13 d., t. y. prievolių įvykdymo terminai yra suėję: UAB „Eurobelita“ įsiskolinimas, kuriam prievolės mokėjimo terminai yra suėję, kilęs iš anksčiausiai neapmokėtos 2021 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. UZS210908-08, mokėjimo terminas suėjęs 2021 m. rugsėjo 13 d.; UAB „Neste Lietuva“ įsiskolinimas, kurio prievolės mokėjimo terminai yra suėję, kilęs iš anksčiausiai neapmokėtos 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 069133, mokėjimo terminas suėjęs 2022 m. lapkričio 15 d.; akcinei bendrovei (toliau – ir AB) Swedbank įsiskolinimas, kurio prievolės mokėjimo terminai yra suėję, kilęs iš neapmokėtų administravimo mokesčių nuo 2023 m. sausio 15 d.; UAB „B2Kapital“ pradelsta prievolė dengti paskolą susidarė anksčiausiai buvo 2022 m. balandžio mėnesį, o paskolos dengimas sustojo nuo 2023 m. vasario mėn.; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesumoktas pelno mokestis, kurio mokėjimo terminas suėjęs anksčiausiai fiksuotas nuo 2022 m. rugsėjo 15 d.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus finansinio reikalavimo nesumokėti mokesčiai, kurių mokėjimo terminas suėjęs anksčiausiai fiksuoti 2022 m. balandžio mėn.
1.3. Atsakovas nesilaikė mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – ir MBĮ) ir Mažosios bendrijos nuostatuose nustatytų pelno paskirstymo nariui tvarkos (lėšų išmokėjimo), tokiu būdu padarydamas žąlą bendrijai 166 443,19 Eur sumai. Išsimokėdavo lėšas į asmeninę sąskaitą, nors turėjo įsipareigojimų (prievolių), kurių mokėjimo terminai yra suėję. Taip pat nebuvo sudaromi mažosios bendrijos tarpiniai finansiniai ataskaitų rinkiniai, lėšų paėmimo (pervedimo) dokumentai, prašymai išmokėti lėšas ir kt. Prieigą prie banko sąskaitų turėjo atsakovas (galėjo atlikti pinigines operacijas), o pačios lėšos buvo išmokamos / pervedamos įvairiomis nepagrįstomis sumomis, įvairiomis datomis. Atsakovas neužtikrino, kad MB „Impecca“ bus pajėgi vykdyti savo prievoles ir laiku atsiskaityti su kreditoriais, po tokių piniginių operacijų atlikimo (lėšų pasisavinimo), kurios nėra naudingos MB „Impecca“ ir jos kreditoriams bei pažeidžia pačios MB „Impecca“ nuostatų 25.2 ir 23.3 punktus. „Bendrija turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki prašymo gavimo dienos. Išmokėjusi lėšų Bendrijos nariui Bendrija negalės įvykdyti savo prievolių, kurių terminai sueina per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos“. MBĮ 26 straipsnio, reglamentuojančio tokios įmonės pelno paskirstymą, 6 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai mažosios bendrijos finansinių metų pelno dalis, tenkanti mažosios bendrijos nariui, yra mažesnė negu jo per finansinius metus gautų išmokų kaip avansu išmokėto pelno suma, mažosios bendrijos narys mažajai bendrijai turi grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį. Tuo atveju, kai mažojoje bendrijoje per finansinius metus yra susidarę nuostolių, nario per finansinius metus iš mažosios bendrijos gautų išmokų suma kaip avansu išmokėtas pelnas turi būti visa grąžinta mažajai bendrijai. Mažosios bendrijos narys mažajai bendrijai šioje dalyje nurodytas išmokų sumas turi grąžinti per 30 dienų nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo dienos. Nagrinėjamu atveju atsakovui 2022 m. ir 2023 m. buvo išmokėta avansu pelno dalis, iš byloje pateiktų balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai. Įrodyta, kad įmonė veikė nuostolingai, todėl atsakovui atsirado įstatyme nustatyta pareiga grąžinti jam avansu išmokėtą pelną. Nesilaikydamas įstatymo reikalavimų atsakovas pažeidė teisinę pareigą, dėl kurios pažeidimo bendrovės kreditoriai neturi galimybių patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto ir patyrė 166 443,19 Eur žalą. Dėl teisinę pareigą pažeidusio atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Tarp atsakovo veikų ir padarytos žalos nėra kitų pašalinių įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę.
1.4. Atsakovas nėra grąžinęs bendrovei 64 364,39 eurų sumos ir tokiu būdu padaręs žalą MB „Impecca“ ir jos kreditoriams. Ši suma buvo apskaitoma ir įtraukta į MB „Impecca“ 2024 m. spalio 31 d. sudarytą balansą, kuris atsakovo buvo sudarytas ir pasirašytas įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip trumpalaikis turtas (gautinos sumos). Atsakovas teikdamas atsiliepimus / prieštaravimus dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nurodydavo, kad MB „Impecca“ turi trumpalaikio turto (gautinos sumos) pagal sudarytus balansus, kas iš esmės yra gautinos lėšos iš atsakovo pagal avansinės apyskaitos registrus. Taip pat atsakovas niekada neginčijo šios sumos dydžio, o priešingai įrodinėjo, kad šios lėšos yra realiai atgautinos – MB „Impecca“ turtas, kuriuo atsakovas disponuoja.
1.5. Atsakovas netinkamai vykdė imperatyviai įstatymų nustatytas ir fiduciarines pareigas įmonei – konkrečiai neišsaugojo įmonės turto ir atitinkamai neįvykdė pareigos perduoti turtą administratoriui – ir taip padarė įmonei žalą.
2. Atsakovui A. P. procesiniai dokumentai įteikti 2025 m. liepos 18 d. Atsiliepimas į ieškinį nepateiktas.
3. Teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nutarta nepriimti sprendimo už akių, byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė. Nurodė, jog ieškovė turi teisę reikšti didesnį reikalavimą nei patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje, nes tokia yra teismų praktika.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį pripažįsta iš dalies. Sutinka su ieškinio sumos dalimi, kuri sudaro patvirtinti bankroto byloje kreditorių finansiniai reikalavimai. Paaiškino, jog pinigai buvo išimti, gali viską pagrįsti. Buvo buhalterė, ji nebuvo dirbusi su komandiruojamais žmonėmis. Nežinojo daug dalykų. Atsakovas nurodė, jog nemanė, kad daro kažką nesąžiningai. Visada rašydavo tą patį „išmoka MB nariui“ tai ir atlyginimas ir komandiruotpinigiai, nuo jų buvo mokesčiai mokami. Norėjo atsiskaityti su visais. Naudos jokios neturėjo. Nurodė, jog valdė visas įmonės sąskaitas, jei reikėdavo ir išsimokėdavo. Pvz. nusiimdavo 40 Eur, kažką pirkdavo savo šeimai, ne bendrijai. Nebuvo vien direktorius, buvo ir darbų vadovas. Nuimti pinigai galėjo būti išleisti ir Suomijoje. Įsakymai dėl komandiruotpinigių turėjo būti ir turėjo būti perduoti nemokumo administratoriui. Ką nusiėmė, sumokėjo mokesčius. Įmonė nuo pradžių buvo nuostolinga. Neturi kaip pagrįsti pinigų nuėmimo faktą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
6. Ginčas byloje kilo dėl bankrutuojančios mažosios bendrijos vadovo iš įmonės banko sąskaitų išsimokėtų išmokų ir pagal avansines apyskaitas negrąžintų lėšų priteisimo nemokumo administratoriaus reikalavimu, kaip įmonės veiklai nepanaudotų lėšų.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė BMB „Impeca“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. sausio 16 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas ieškovo organas – mažosios bendrijos narių susirinkimas. Juridinio asmens dalyviai: vienasmenis atstovavimas, juridinio asmens vardu veikia vadovas. Juridinio asmens vadovas: direktorius A. P..
8. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-162-796/2025 BMB „Impeca“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Verslo nota“.
9. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai yra reguliuojami privatinės teisės normomis. Nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bankroto teisinių santykių specifika lemia, jog, iškėlus įmonei bankroto bylą, visą įmonės veiklos administravimą perima bankroto administratorius, kuris, viena vertus, turi užtikrinti bankrutuojančios įmonės interesus, kita vertus, savo veiklą orientuoti taip, kad būtų patenkinta kaip įmanoma didesnė įmonės kreditorių reikalavimų dalis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai iš esmės sutampa ir neturėtų būti supriešinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).
12. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisės normose įtvirtintą bendrąją ar specialiąją teisinę pareigą. Teisinė pareiga gali būti nustatyta kaip reikalavimas elgtis atitinkamu būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti (neveikimas). CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.
13. Bendrovės valdymo organams, tame tarpe ir vienasmeniam valdymo organui – vadovui, yra taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas – rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys). Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, privalėjo vadovautis šiomis pareigomis. Į šias pareigas, be kita ko, įeina ir draudimas painioti vadovo asmeninius interesus su juridinio asmens interesais bei pareiga elgtis sąžiningai, protingai ir apdairiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs valdymo organų rūpestingumo pareigą, kuri reiškia, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014, 2016 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).
14. Taigi, atsakovas, būdamas ieškovės valdymo organas, turėjo įstatyme įtvirtintą pareigą veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarautų juridinio asmens interesams.
15. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 230 808 Eur žalos atlyginimo. Įrodinėdama atsakovo veiksmų neteisėtumą, ieškovė rėmėsi tuo, kad atsakovas neteisėtai sau išsimokėjo lėšas į asmeninę sąskaitą, kai toks išsimokėjimas nėra galimas pagal MBĮ. Atsakovo sau išsimokėta suma sudaro 166 443,19 Eur. Taip pat ieškovė įrodinėja, jog atsakovas negrąžino lėšų pagal mažosios bendrijos sudarytus avansinės apyskaitos registrus 64 364,39 Eur.
16. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenis, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. MB „Impecca“ vadovu registruotas atsakovas A. P., kuris taip pat yra vienintelis mažosios bendrijos narys nuo 2020 m. sausio 16 d.
17. MBĮ 21 straipsnio 6 dalis nustato, kad mažosios bendrijos atstovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, mažosios bendrijos nuostatais, mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimais. Mažosios bendrijos atstovo teisės ir pareigos nustatytos šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, mažosios bendrijos nuostatuose. Mažųjų bendrijų atstovo pareigos išvardintos šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje, kurios 1 punktas numato mažosios bendrijos atstovas atstovauja mažajai bendrijai, kai mažoji bendrija turi santykių su fiziniais ir juridiniais asmenimis, sudaro sandorius, dėl kurių sudarymo sprendimus yra priėmęs mažosios bendrijos narių susirinkimas; 6 punktas nurodo, kad atstovas organizuoja mažosios bendrijos finansinę apskaitą, finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą.
18. Kaip nustatyta byloje, atsakovas A. P. buvo ne tik mažosios bendrijos atstovas, tačiau ir šios bendrijos valdymo organo – narių susirinkimo narys. Teismo vertinimu, mažosios bendrijos valdymo organo nariui yra taikomos taip pat ir CK 2.87 straipsnio nustatytos juridinio asmens valdymo organo nario pareigos ir atsakomybė. Taigi juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
19. Ieškovė, vykdydamas nemokumo administratoriaus pareigas, iš bendrijos banko sąskaitų duomenų nustatė, kad per 2022 m. – 2023 m. atsakovas A. P. iš mažosios bendrijos bankų sąskaitų į savo asmeninę sąskaitą prasivedė 166 443,19 Eur sumą, nurodymas, kad paskirtis „išmoka MB nariui“: 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. 157 838 Eur, paskirtis „išmoka MB nariui“; 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. – 4,19 Eur sumą, nurodydamas, kad paskirtis „išmoka MB nariui“; 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. – 8 601 Eur sumą, nurodydamas, kad paskirtis „išmoka MB nariui“.
20. MBĮ 24 straipsnis numato, kad mažosios bendrijos narys turi teisę gauti šias išmokas kaip avansu išmokamą pelną, tačiau tenkinant visas įstatymu numatytas sąlygas: 2) mažosios bendrijos pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. MBĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, kad mažosios bendrijos lėšų kaip avansu išmokamo pelno mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams gali paimti asmuo, kuriam tokią teisę suteikia šis įstatymas, o jas gauti – tik mažosios bendrijos nariai. Šių lėšų paėmimo ir gavimo tvarką ir sąlygos nustatomos mažosios bendrijos nuostatuose. Mažosios bendrijos nuostatų VI skyrius „Bendrijos lėšų, kaip avansu išmokamo pelno, bendrijos narių asmeniniams poreikiams paėmimo ir gavimo tvarka ir sąlygos“ 25 dalis numato: „Bendrijos nario prašymas gauti Bendrijos lėšų jo asmeniniams poreikiams netenkinamas, jeigu“: 25.1 prašymas neatitinka šiuose nuostatuose nustatytų reikalavimų; 25.2 Bendrija turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki prašymo gavimo dienos; 25.3 išmokėjusi lėšų Bendrijos nariui Bendrija negalės įvykdyti savo prievolių, kurių terminai sueina per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
21. MBĮ 26 straipsnio 6 dalis numato, jog tuo atveju, kai mažosios bendrijos finansinių metų pelno dalis, tenkanti mažosios bendrijos nariui, yra mažesnė negu jo per finansinius metus gautų išmokų kaip avansu išmokėto pelno suma, mažosios bendrijos narys mažajai bendrijai turi grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį. Tuo atveju, kai mažojoje bendrijoje per finansinius metus yra susidarę nuostolių, nario per finansinius metus iš mažosios bendrijos gautų išmokų suma kaip avansu išmokėtas pelnas turi būti visa grąžinta mažajai bendrijai. Mažosios bendrijos narys mažajai bendrijai šioje dalyje nurodytas išmokų sumas turi grąžinti per 30 dienų nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo dienos.
22. MBĮ 26 straipsnio 8 dalis numato, kada mažosios bendrijos narių susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti pelno, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) nėra patvirtintas mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir (arba) nėra atliktas auditas, kai jis privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą; 2) mažoji bendrija turi neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminai suėjo iki sprendimo priėmimo; 3) paskirstytinojo finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama.
23. MBĮ 26 straipsnio 9 dalis numato, jog mažosios bendrijos narių susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti pelno už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį mažosios bendrijos nariams, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) nėra patvirtintas ankstesnių finansinių metų mažosios bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinys; 2) nėra patvirtintas mažosios bendrijos trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio, už kurį skirstoma mažosios bendrijos nariams skirta pelno dalis, finansinių ataskaitų rinkinys; 3) mažoji bendrija turi neįvykdytų prievolių, kurių įvykdymo terminai suėjo iki šio sprendimo priėmimo; 4) mažoji bendrija, išmokėjusi pelną už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį mažosios bendrijos nariams, būtų nepajėgi įvykdyti savo prievolių už einamuosius finansinius metus; 5) trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio pelno (nuostolių) suma yra neigiama.
24. Iš mažosios bendrijos 2022 m. – 2023 m. balansų matyti, jog mažoji bendrija veikė nuostolingai. Iš 2022 m gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad mažosios bendrijos 2022 m. nuostolis yra 107 466 Eur, bendrijos įsipareigojimai sudaro 80 459 Eur. Iš 2023 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad mažosios bendrijos 2023 m. nuostolis yra 31 083 Eur, bendrijos įsipareigojimai sudaro 101 124 Eur. Taigi, iš 2022 m. – 2023 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, jog mažoji bendrija 2022 m. – 2023 m. veikė nuostolingai.
25. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-162-796/2025 patvirtinti MB „Impecca“ kreditorių finansiniai reikalavimai 52 393,47 Eur sumai. Kreditorei UAB „Eurobelita“ įsiskolinimas, kuriam prievolės mokėjimo terminai yra suėję, kilęs iš anksčiausiai neapmokėtos 2021 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. UZS210908-08, mokėjimo terminas suėjęs 2021 m. rugsėjo 13 d.; kreditorei UAB „Neste Lietuva“ įsiskolinimas, kurio prievolės mokėjimo terminai yra suėję, kilęs iš anksčiausiai neapmokėtos 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 069133, mokėjimo terminas suėjęs 2022 m. lapkričio 15 d.; kreditorei AB Swedbank, įsiskolinimas, kurio prievolės mokėjimo terminai yra suėję, kilęs iš neapmokėtų administravimo mokesčių nuo 2023 m. sausio 15 d.; kreditorei UAB „B2Kapital“ pradelsta prievolė dengti paskolą susidarė anksčiausiai buvo 2022 m. balandžio mėnesį, o paskolos dengimas aplamai sustojo nuo 2023 m. vasario mėn.; kreditorei valstybinei mokesčių inspekcijai nesumoktas pelno mokestis, kurio mokėjimo terminas suėjęs anksčiausiai fiksuotas nuo 2022 m. rugsėjo 15 d.; valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus kreditorinio reikalavimo nesumokėti mokesčiai, kurių mokėjimo terminas suėjęs anksčiausiai fiksuoti 2022 m. balandžio mėn.
26. Teismas daro išvadą, jog atsakovas, veikdamas priešingai mažosios bendrijos nuostatų ir nustatytos pelno paskirstymo tvarkos reikalavimams, savavališkai išmokėdavo lėšas į savo asmeninę sąskaitą. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė pareigą užtikrinti bendrijos mokumą ir atsiskaitymą su kreditoriais, nors bendrija turėjo neįvykdytų prievolių, kurių terminai buvo suėję. Lėšų paėmimai buvo atliekami nepagrįstomis sumomis ir datomis, nesant pagrindo. Kadangi mažoji bendrija veikė nuostolingai, o atsakovui vis tiek buvo išmokėtos reikšmingos sumos kaip tariamas avansinis pelnas, 166 443,19 Eur dydžio išmokos laikytinos nepagrįstomis ir privalo būti grąžintos bendrijai.
27. Pagal 2021 m. – 2024 m. avansinės apyskaitos registrus atsakovas A. P. nėra grąžinęs mažajai bendrijai 64 364,39 Eur. Preliminaraus balanso, sudaryto 2024 m. spalio 31 d. duomenimis, suma, sudaranti 64 364,39 Eur, apskaitoje įtraukta kaip trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos. Nustatyta, kad atsakovas minėtos sumos mažajai bendrijai nėra grąžinęs, o gautų piniginių lėšų panaudojimo mažosios bendrijos veiklos reikmėms nėra pagrindęs jokiais buhalterinę apskaitą patvirtinančiais dokumentais. Šios lėšos buvo apskaitytos bendrijos buhalterinėje apskaitoje pagal 2021–2024 m. avansines apyskaitas ir 2024 m. spalio 31 d. balanse nurodytos kaip trumpalaikis turtas (gautinos sumos). Pažymėtina, kad atsakovas šios sumos dydžio ar jos buvimo fakto niekada neginčijo, priešingai – pats nemokumo byloje teikdamas procesinius dokumentus pripažino, jog minėta suma atspindi realų mažosios bendrijos turtą.
28. Apibendrinant išdėstytą, sprendžiama, kad atsakovui A. P. atliekant neteisėtus veiksmus ir netinkamai vykdant mažosios bendrijos atstovo bei valdymo organo nario pareigas, ne įmonės veiklai buvo paimtas ir panaudotas bankrutuojančios mažosios bendrijos turtas.
29. Iš Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos BMB „Impecca“ bankroto bylos Nr. eB2-162-796/2025 nustatyta, jog teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 52 393,47 Eur sumai. Terminas teikti kreditorinius reikalavimus yra pasibaigęs. Teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi BMB „Impecca“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 15 d. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 230 808 Eur sumą, kuri kelis kartus viršija teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus. Teismo vertinimu, patenkinus ieškinį visa apimtimi būtų sukurta teisinė situacija, kai iš atsakovo A. P. pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą būtų vykdomas išieškojimas ne tik kreditorių, bet ir paties atsakovo A. P. naudai. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarautų ne tik principui, kad visos bankrutavusios įmonės lėšos naudojamos tik administravimo išlaidoms padengti ir kreditorių reikalavimams tenkinti, bet ir fundamentaliems civilinio proceso bei logikos principams. Jei ieškovės reikalavimas būtų patenkintas visa apimtimi, susidarytų paradoksali situacija, kai bankroto procese būtų formaliai pripažintas reikalavimas, kurio dydis kelis kartus viršija patvirtintą kreditorių reikalavimų dydį, o teismo išduotas vykdomasis raštas leistų išieškoti sumas, viršijančias įmonės realių įsipareigojimų mastą. Tokiu atveju išieškojimas iš atsakovo būtų nukreiptas ne tik į kreditorių, bet ir į paties atsakovo interesus, nes peržengus kreditorių reikalavimų ribas, likutinės lėšos teisiškai priklausytų pačiai įmonei, kurios veikla jau nutraukta. Tai reikštų, kad atsakovas tarsi taptų pats savo kreditoriumi – situacija, kuri ne tik nesuderinama su teisinės logikos principais, bet ir paneigtų bankroto instituto esmę, kurios tikslas yra proporcingas kreditorių reikalavimų tenkinimas, o ne pelno ar naudos kūrimas pačiam bankrutuojančiam subjektui. Tokia padėtis pažeistų ir civilinio proceso tikslingumo bei ekonomiškumo principus, nes vykdymo procese atsirastų formalus, bet beprasmis išieškojimo veiksmas – iš bankrutavusios įmonės būtų išieškoma jos pačios naudai. Tai paneigtų vykdomojo rašto esmę, kuri suponuoja, kad egzistuoja dvi skirtingos šalys – išieškotojas ir skolininkas, o ne tas pats subjektas, veikiantis abiejuose procesuose. Teismas konstatuoja, kad ieškinio patenkinimas visa apimtimi reikštų teisiškai neįmanomą situaciją, prieštaraujančią Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatoms, civilinės teisės logikai ir teisingumo principams.
30. Nemokumo administratorius turi įstatyminę pareigą ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. JANĮ 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas nurodo, kad nemokumo administratorius gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamoje situacijoje lėšų priteisimas iš atsakovo ir išieškojus žalos atlyginimą, jų skyrimas tam pačiam atsakovui reikštų neproporcingą veiksmą, kuris neatitinka nemokumo proceso tikslo ir paskirties. Nemokumo administratoriaus veiksmai ginant juridinio asmens teises, kai ieškinys iš esmės reiškiamas ir asmens, iš kurio prašomas žalos atlyginimas, interesais, nėra pagrįstas.
31. Ieškovės atstovas prašė remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-548-969/2018, kurioje konstatuota, kad bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumomis. Teismas vertina, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo bylos ratio decidendi skiriasi. Nagrinėjamoje byloje yra aiškiai apibrėžti įmonės dalyviai, kurių yra tik vienas – atsakovas A. P.. Kasacinio teismo byloje buvo nustatyta, kad atsakovas nėra vienintelis akcininkas, o kitų akcininkų pozicija nebuvo žinoma. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi nėra teisinės galimybės sudaryti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą. Taip pat nėra ir jokių faktinių aplinkybių, kurios rodytų, kad BMB „Impeca“ dalyvis ketintų atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti veiklą. Dėl ko atsirastų pareiga bankroto proceso metu gautas ir nepanaudotas lėšas grąžinti dalyviui.
32. Todėl teismas sprendžia, kad ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal bankroto byloje priteistų kreditorių reikalavimų sumą bei bankroto proceso išlaidų sumą.
33. JANĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens turtą, kuris liko patenkinus kreditorių reikalavimus ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas, nemokumo administratorius perduoda juridinio asmens dalyviams vadovaudamasis konkretaus juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu.
34. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai tikslios sumos, skirtos bankroto proceso išlaidoms padengti, nurodyti negalėjo. Teismas remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-162-796/2025 nustatytu baziniu atlygiu už bankroto proceso administravimą – 4 620 Eur, 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtina administravimo išlaidų sąmata – 580,80 Eur, viso 5 200,80 Eur. Duomenų apie kitas patirtas bankroto proceso išlaidas bylos nagrinėjimo metu nepateikta. Pažymėtina, jog teismas atsisakė priimti sprendimą už akių, todėl byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teismo posėdis buvo surengtas laikantis proceso teisės normų reikalavimų, jame dalyvavo ieškovės – bankrutuojančios įmonės – bankroto administratorė bei jos atstovas – advokatas, kurie turėjo galimybę pateikti paaiškinimus, argumentus bei įrodymus dėl bankroto proceso išlaidų dydžio ir pagrįstumo. Nepaisant šios galimybės, papildomų duomenų, pagrindžiančių kitokias ar didesnes bankroto proceso išlaidas, teismui nepateikta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nustatyta ir patvirtinta bankroto proceso išlaidų suma – 5 200,80 Eur – yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, ieškovė įrodymų apie kitas patirtas išlaidas teismui nepateikė.
35. Taigi, nustatyta, jog atsakovas, būdamas juridinio asmens vadovu, nebuvo lojalus juridiniam asmeniui bei painiojo juridinio asmens turtą su savo turtu ar kitų asmenų turtu, neatliko būtinų veiksmų, kad įmonės turtas būtų išsaugotas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas nemokumo administratorei. Atsakovo veiksmai prieštaravo juridinio asmens tikslams ir interesams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė tiek CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalies, tiek JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog juridinio asmens valdymo organas yra atsakingas už juridinio asmens turto išsaugojimą ir bankroto atveju, turi pareigą šį turtą perduoti nemokumo administratoriui, laikytina, jog atsakovas yra atsakingas už tai, jog buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), kuri pasireiškė kreditorių teisės atgauti skolas pažeidimu. Atsakovas, savo veiksmais iš esmės pažeidė kreditorių teises, kadangi ieškovei iškėlus bankroto bylą, ieškovė neturi turto įvykdyti kreditorių reikalavimus.
36. Civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda tik esant priežastiniam ryšiui (CK 6.247 straipsnis) tarp asmens veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atsakovas turėjo teisines pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.263 straipsnio 1 dalyje, JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje. Nesilaikydamas įstatymo reikalavimų, atsakovas pažeidė jam tenkančią teisinę pareigą, dėl kurios pažeidimo bendrovės kreditoriai patyrė 52 393,47 Eur dydžio žalą. Be to, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo patirtos ir bankroto administravimo išlaidos, sudarančios 5 200,80 Eur sumą. Administravimo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su atsakovo pareigų nevykdymu bei laikytinos žalos dalimi, kurią atsakovas privalo atlyginti. Dėl teisinę pareigą pažeidusio atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Tarp atsakovo veikų ir padarytos žalos nėra kitų pašalinių įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę.
37. Atsakovui prezumpcijos nepaneigus, jo kaltė (CK 6.248 straipsnis) preziumuojama. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo elgtis taip, kaip turėjo pasielgti protingas ir rūpestingas žmogus, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis sąžiningai, teisingai ir protingai.
38. Remiantis išdėstytu sprendžiama, kad ieškovė įrodė neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį bei bankrutuojančiai įmonei padarytą žalą. Tai sudaro pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo A. P. atlyginti visą bendrovei padarytą žalą, kurią, sprendimo priėmimo dieną, sudaro bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai (52 393,47 Eur) ir bendrovės bankroto procesui skirtų išlaidų suma (5 200,80 Eur), viso 57 594,27 Eur (52 393,47 + 4 620 Eur + 580,80 Eur).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
39. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
40. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalies terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
41. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistos sumos (57 594,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
43. Šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
44. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
45. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, kuris šioje byloje sudaro 1 089 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), priteistinas iš atsakovo A. P. (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutuojanti mažajai bendrijai „Impecca“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57 594,27 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 27 euro centus) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. P. 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.