Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-02 · Civilinė byla Nr. e2S-344-613/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-02
Bylos Nr.
e2S-344-613/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Ieškovas
S. I.
Atsakovas
V. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-344-613/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15993-2016-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. I. atstovo advokato H. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nutarties, kuria ieškovė atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei įpareigota sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio, civilinėje byloje pagal ieškovės S. I. ieškinį atsakovui V. I. (V. I.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

teisme gautas ieškovės S. I. ieškinys atsakovui V. I. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turto padalijimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad už reikalavimą nutraukti santuoką su išvestiniais reikalavimais ir reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo teikiant elektroninių ryšių priemonėmis turėtų mokėti 546,00 Eur žyminio mokesčio. Dalį žyminio mokesčio – 50,00 Eur sumokėjo. Prašė nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atleisti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-06 nutartimi tenkino ieškovės prašymą iš dalies, atleido ieškovę nuo 273,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti likusią 223,00 Eur dalį žyminio mokesčio.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovės atstovas advokatas H. M. dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-06 pateikė atskirąjį skundą, juo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba atidėti 223,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Asmens teisė į teisminę gynybą negali būti apribota tais atvejais, kai ieškovas, kreipdamasis į teismą, neturi pakankamai lėšų teismo išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, apmokėti;Sumokėti likusią 223,00 Eur žyminio mokesčio dalį ieškovė neturi finansinių galimybių, jos gaunamas darbo užmokestis neviršija net Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, jos gaunamos mėnesinės pajamos siekia tik apie 300 Eur;Aplinkybės, jog ieškovė byloje yra atstovaujamas privataus advokato, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės turtinė padėtis yra gera.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose (atskiruosiuose) skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei nustatytas 7 dienų terminas žyminio mokesčio daliai sumokėti.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė.Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, tačiau teismai turi užtikrinti proporciją tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Kaip pažymima teismų praktikoje, reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamais reikalavimais, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali pasinaudoti jam suteikta teisė pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Pažymėtina, kad tik išimtiniais atvejais, kai šių duomenų nurodymas ieškinyje, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, turi esminę reikšmę civilinės bylos iškėlimui, gali būti taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje, vertindamas ieškinio sumos ir žyminio mokesčio dydžio klausimą, nustatė, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė yra 31569,00 Eur. Ieškovė savo vardu nekilnojamojo turto neturi. Su atsakovu turi 5956,25 Eur dydžio įsiskolinimą akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui. Ieškovė prašymą atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo motyvuoja tuo, kad jos gaunamos mėnesinės pajamos yra maždaug 300 Eur, kad viena išlaiko butą ir sūnų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė byloje yra atstovaujama dviejų privačių advokatų.Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Įstatymas numato, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai ir nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Vertinant, ar procesinis dokumentas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikėtų vertinti keletą aspektų: koks procesiniame dokumente nenurodytų duomenų tikslas ir pobūdis, ar šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant būtent procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose etapuose, ar nenurodyti duomenys yra besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padariniai, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti procesiniame dokumente, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti.Nustatyta, kad ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 50 Eur dydžio žyminį mokestį, nuo likusios 496 Eur dalies prašė atleisti. Ieškovė prašymą atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo grindė tuo, kad gauna mažas pajamas, viena išlaiko butą ir sūnų. Pirmosios instancijos teismas atleido ieškovę nuo 273,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kitą dalį – 223,00 Eur- įpareigojo sumokėti per 7 dienas nuo skundžiamos nutarties įteikimo ieškovei dienos.Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą reglamentuojantis CPK 84 straipsnis numato, jog, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas – nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Tuo žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio normos. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje dėl CPK 84 straipsnio aiškinimo bei taikymo laikomasi pozicijos, kad teismas gali atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1311/2013; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-257/2013; kt.). Teismas spręsdamas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo pagrįstumo turi įvertinti aplinkybes dėl šalies turtinės padėties, iš pateiktų duomenų turi būti aišku, kad buvo įgyta pakankamai turto santuokos metu, taip pat iš pateiktų duomenų teismas turi įvertinti, nuo kokios sumos žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas. Ieškovė pateikė duomenis apie gaunamas minimalias mėnesines pajamas. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo institutas taikomas sunkioje finansinėje padėtyje esantiems asmenims, siekiant neužkirsti kelio pasinaudoti teismine gynyba. Ieškovės nurodytas motyvas apie mažas gaunamas pajamas yra pagrindas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimui. Sutiktina su atskirojo skundo motyvu, jog vien aplinkybė, kad ieškovę byloje atstovauja privatus advokatas, nėra pagrindas atsisakyti atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą (Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1370-123/2013).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į byloje nustatytas aplinkybes, siekiant proceso ekonomiškumo ir operatyvumo, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) - ieškovės atstovo prašymas atidėti 223,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo tenkintinas (CPK 84 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), prašymą atidėti 223,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo tenkinti.

Teisėja Giedrė Seselskytė