Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-08-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1370-123/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-21
Bylos Nr.
2S-1370-123/2013
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00909-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
V. Y.
Atsakovas
J. Y.
Trečiasis asmuo
BAB bankui Snoras
Išvadą teikia
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1370-123/2013

Teisėja L. Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-3-00909-2013-5)
Procesinio sprendimo kategorijos 103.4; 106.3; 122.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Y. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Y. ieškinį atsakovei J. Y., trečiajam asmeniui BAB bankui Snoras, institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-05-31 Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas ieškovo V. Y. ieškinys atsakovei J. Y., trečiajam asmeniui BAB bankui Snoras, institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-06-03 nutartimi ieškovui V. Y. nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y., į bylą kaip instituciją, teikiančią išvadą byloje, įtraukti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių; pateikti ieškinį, atitinkantį oficialaus dokumento įforminimo ir rengimo bendruosius reikalavimus; primokėti trūkstamą 2 304 Lt žyminį mokestį. Nurodo, kad institucija, teikianti išvadą byloje, yra Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius, tačiau ieškovo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), todėl tikslinga Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių įtraukti į bylą kaip instituciją, teikiančią išvadą byloje. Pateiktas ieškinys neatitinka oficialių dokumentų įforminimo ir rengimo bendrųjų reikalavimų, nes atspausdintas ant abiejų lapo pusių. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui priklauso IĮ „Y. statyba“, atliekanti statybos, paslaugų, prekybos, gamybos ūkinę-komercinę veiklą, į aplinkybę, kad ieškovas ketina sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, be to, ieškovą byloje atstovauja privatus advokatas, teismas darė išvadą, jog ieškovo finansinė padėtis nėra sunki, todėl įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 2 304 Lt.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. Y. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-03 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad ieškovo procesiniame dokumente nurodyta ne to administracinio vieneto vaiko teisių institucija (vietoje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodomas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius) laikytina ieškinio netikslumu, o ne trūkumu. Ištaisydamas rašymo apsirikimą ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, nurodydamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu patvirtintos dokumentų rengimo taisyklės fiziniams asmenims yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl mano, jog aplinkybę, kad ieškinys atspausdintas ant abiejų lapo pusių, teismas nepagrįstai laikė ieškinio trūkumu. Pateikdamas ieškinį ieškovas yra sumokėjęs 1 000 Lt žyminio mokesčio, ir dėl sunkios turtinės padėties negali sumokėti viso žyminio mokesčio. Iš gaunamų pajamų ieškovas moka už maistą sau ir vaikui, rūbus, mokymosi ir lavinimo inventorių, paskolą bankui, jam tenka nekilnojamojo turto išlaikymo našta. Su atskiruoju skundu teismui pateikė IĮ „Y. statyba“ 2011–2012 m. pelno mokesčių deklaracijas, įrodančias, kad 2011 m. įmonė per mėnesį uždirbo 646,16 Lt, o 2012 m. – 1 001,16 Lt per mėnesį. Nesutinka su kitais teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas įvertino turtinę ieškovo padėtį. Teismas visiškai nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111–114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tikslinga į civilinę bylą kaip instituciją, teikiančią išvadą byloje, įtraukti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių vietoje ieškovo nurodyto Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Tačiau sutiktina su apelianto nurodytu argumentu, kad nagrinėjamu atveju taikytina CPK 115 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį – t. y. trūkumų šalinimo institutą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame į bylą vietoje pirminiame ieškinyje nurodyto Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus kaip instituciją, teikiančią išvadą byloje, įtraukė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pateiktas ieškinys neatitinka oficialių dokumentų įforminimo ir rengimo bendrųjų reikalavimų, nes atspausdintas ant abiejų lapo pusių. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 patvirtintų dokumentų rengimo taisyklių 93 punktas nustato, kad dokumentai spausdinami vienoje lapo pusėje, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Tačiau nurodytų taisyklių 1, 2 punktai nustato, kad dokumentų rengimo taisyklės nustato valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, valstybės įgaliotų asmenų oficialių dokumentų įforminimo ir rengimo bendruosius reikalavimus, o šiose taisyklėse nustatyti dokumentų įforminimo ir rengimo reikalavimai nevalstybinėms organizacijoms, privatiems juridiniams asmenims, išskyrus tuos dokumentus, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai, yra rekomendaciniai. CPK 111–114, 135 straipsniai nenustato reikalavimų, keliamų teismui pateikiamo procesinio dokumento surašymo formai ir būdui, t. y. nenustato, kad teismui teikiamas procesinis dokumentas privalo būti atspausdintas vienoje lapo pusėje. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad dokumentų rengimo taisyklės fiziniam asmeniui, besikreipiančiam į teismą su ieškiniu dėl galimai pažeistų teisių gynimo, yra rekomendacinio pobūdžio, ir jų nesilaikymas negali būti pagrindu taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Byloje dalyvaujantis asmuo, prašantis atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo, privalo įrodyti tokio prašymo pagrįstumą, t. y. įrodinėjimo pareiga tenka prašymą pateikusiam asmeniui (CPK 12 str., 178 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (CPK 80 str.), atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei šio mokesčio atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83 str., 84 str.), kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Ieškovas pateikdamas ieškinį privalėjo sumokėti 3 304 Lt žyminį mokestį, sumokėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio ir prašė teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki civilinės bylos išnagrinėjimo dėl sunkios materialinės padėties. Išvadą apie ieškovo turtinę padėtį teismas padarė atsižvelgdamas į ieškovui priklausančios IĮ „Y. statyba“ veiklos pobūdį – statybos, paslaugų, prekybos, gamybos ūkinė-komercinė veikla, į aplinkybę, kad ieškovas ketina sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, ir į aplinkybę, kad ieškovą byloje atstovauja privatus advokatas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų įrodymų – IĮ „Y. statyba“ metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 ir 2012 m. matyti, kad ieškovo įmonės gaunamos pajamos atitinkamai sudarė 646,16 Lt ir 1 001,16 Lt per mėnesį (b. l. 13–18). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas paduodamas ieškinį yra sumokėjęs beveik 1/3 mokėtino už ieškinį žyminio mokesčio, taip pat nesvarstė žyminio mokesčio atidėjimo klausimo, t. y. nesprendė, ar ieškovas būtų pajėgus sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį per ilgesnį laiko tarpą. Pagal pateiktus duomenis šiuo metu yra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas neturi pakankamai lėšų sumokėti visą žyminį mokestį, o aplinkybės, jog ieškovas byloje yra atstovaujamas privataus advokato ir ieškiniu prašo iš jo priteisti atsakovei piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovo turtinė padėtis yra gera.

Tenkinti apelianto prašymą ir spręsti ieškinio priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo, nes šio klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 str.).

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-03 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė