- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- 2-12-547/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00532-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- S. P.
- Išvadą teikia
- Varėnos rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis, Rūta Kairevičiūtė Butkienė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovei S. S., jos atstovui advokatui Alfredui Sokolovskiui, atsakovui S. P., jo atstovei advokato padėjėjai Rūtai Kairevičiūtei Butkienei, teikiančios išvadą institucijos atstovui G. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui S. P., institucijai teikiančiai išvadą byloje: Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo S. P. priešieškinį ieškovei S. S., išvadą teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl nekilnojamojo turto atidalijimo natūra
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo:
1. atidalinti ieškovei ir atsakovui priklausančias dalis bendroje dalinėje nuosavybėje:
1.1. ieškovei S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui priklausančią ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato ūkinio pastato Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
1.2. atsakovui S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti iš S. S. 9 499,54 Eur (32 800 Lt) piniginę kompensaciją.
2. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas- ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Minėtus nekilnojamuosius daiktus ieškovė nurodo įgijusi 2004-05-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovas minėtų nekilnojamųjų daiktų ½ dalį įsigijo 2013-06-20 turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu, kai iš ieškovės buvusio sutuoktinio G. O. atsakovo naudai buvo vykdomas skolos išieškojimas. Atsakovas minėtais nekilnojamaisiais daiktais nesinaudoja.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2014-02-10 pranešė, jog nori susitarti dėl bendro turto naudojimo ir ji 2014-02-25 išsiuntė atsakovui pasiūlymą parduoti jai ½ dalį bendro turto už antstolės J. J. 2013 m. nustatytą kainą – 32 800 Lt. 2014-03-06 raštu atsakovas atsakė, kad su tokia kaina nesutinka, sutinka parduoti už 52 000 Lt. Ieškovė nurodė, kad tokia atsakovo nurodyta kaina yra aiškiai per didelė. Ji nurodė, kad su atsakovu buvo susitarta dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo pinigais, tačiau nesusitarta dėl piniginės kompensacijos dydžio.
Ieškovė ieškinyje išdėstė, kad gyvenamasis namas yra pritaikytas gyventi vienai šeimai: namas yra vieno aukšto su mansarda ir rūsiu, į namą yra tik vienas įėjimas, name yra įrengta viena šildymo sistema. Akivaizdu, kad namo padalinti į dvi dalis be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Todėl ieškovė nurodo, kad tikslinga ir protinga būtų jai priteisti atsakovui priklausančią nekilnojamųjų daiktų dalį natūra, o iš jos priteisti piniginę kompensaciją atsakovui.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad šiuo turtu ji naudojasi nuo įsigijimo visą laiką, įdirbo žemės sklypą. Atsakovas gi, turtu niekada nesinaudojo, jis turi kitą gyvenamąjį būstą Vilniuje. Ieškovė neturi jokio kito gyvenamojo ploto, tai jos vienintelė gyvenamoji vieta. Todėl laiko, kad toks jos siūlomas atidalinimo variantas: piniginės kompensacijos atsakovui priteisimas yra racionalus ir nepažeidžia bendraturčių teisių ir interesų.
VĮ Registrų centras duomenimis bendra visų nekilnojamųjų daiktų vidutinė rinkos vertė yra 23 002 Lt. Vykdant išieškojimą iš G. O. antstolė J. J. 2013 metais ½ dalį viso turto pardavimo kainą nustatė 32 800 Lt, t. y. didesnė nei VĮ Registrų centro nustatyta viso turto vidutinė rinkos vertė.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad ji nesutinka su atsakovo išdėstytu reikalavimu dėl turto atidalijimo natūra. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo atidalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisės į atidalytąją daikto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.80 straipsnio normas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių yra teisingas ir tinkamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-93/2003; 3K-3-536/2006; 3K-3-473/2006; 3K-3359/2008; 3K-3-492/2011).
Iš atsakovo pateikto vienbučio namo ir žemės sklypo atidalinimo projekto matyti, kad ginčo šalims priklausantį turtą siūloma atidalinti taip, kad lieka turto bendro naudojimo dalys: 1) žemės sklypo dalys, pažymėtos indeksais ,,A“/,,B“ 153 m2 , ,,A“/,,B“ 341 m2; 2) gyvenamojo namo rūsyje patalpa pažymėta indeksu ,,3“ katilinė. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepateikė kito šalims priklausančio turto : garažo, ir dviejų ūkinių pastatų atidalinimo projekto. Šie pastatai sklypo padalinimo projekte tik atskirti per vidurį brūkšniu. Iš tokio padalinimo varianto visiškai nesuprantama kam iš ginčo šalių nuosavybės teise turėtų priklausyti trys atskiri nekilnojamojo turto objektai – garažas ir du ūkiniai pastatai. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad į namų valdą numatytas bendras įvažiavimas per žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu ,,A“/,,B“ 153 m² , nors šiuo metu įvažiavimas yra kitoje vietoje. Atsakovo pasiūlytame variante, neaišku, kaip galės ieškovė privažiuoti iki jai paskirtų ūkinių pastatų ir garažo.
Atsakovo pateiktame gyvenamojo namo atidalinimo projekte nenurodyti pagrindiniai normatyviniai dokumentai ir duomenys, kuriais vadovaujantis parengtas atidalinimo projektas. Projektas įvardintas kaip supaprastintas projektas, tuo tarpu pagal Statybos įstatymo 2 str. 21 d. Statinio paprastasis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Iš pateikto projekto matyti, kad laikančioje sienoje reikėtų kirsti angas durims įrengti. Pagal statybos darbų teisinį reglamentavimą toks remontas priskiriamas prie kapitalinio remonto, nes Statybos įstatymo 2 str. 20 d. numatyta, kad Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan.).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad atsakovo pateiktas atidalinimo variantas neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai. Šio reglamento 12.1 – 12.7 punktuose nurodyta, kad namo butas susideda iš šios paskirties patalpų: kambario, virtuvės, vonios patalpos arba dušinės, tualeto, sandėliuko arba (ir) sieninės spintos, techninės įrangos patalpų (kai jos reikalingos). Atidalinimo projekte nesuprojektuotos nei pirmame, nei antrame aukšte vonios patalpos arba dušinės, taip pat nėra sandėliuko nei sieninės spintos. Pateiktame atidalinimo projekte nėra pažymėti suprojektuotų patalpų aukščiai, todėl negalima patikrinti ar atsakovo projektuojamų atskirų butų patalpų matmenys atitinka STR 2.02.09:2005 reikalavimus. Pateiktas atidalinimo projektas neatitinka ir kito statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 GYVENAMIEJI PASTATAI 14 punkto reikalavimų, nes nesilaikyta minimalių plotų reikalavimų. Atidalinimo projekte nėra numatoma ar bus pertvarkomi ir kaip inžinerinės sistemos: 1) patalpų šildymo, kuri šiuo metu yra viena. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad gyvenamuoju namu bus galima naudotis bendraturčiams nepriklausomai vienas nuo kito; 2) šalto ir karšto vandens tiekimo. Projekte numatyta įrengti naujus san. mazgus ir virtuvę mansardiniame aukšte, tačiau vandens tiekimo klausimas neišspręstas; 3) buities nuotekų klausimas neaptartas; 4) elektros energijos tiekimo tinklai turi būti atskirti; 5) vėdinimo ir buitinių atliekų pašalinimo.
Projekte nenumatyta kokiu darbus reikės atlikti, kas juos atliks ir kieno lėšomis, nenumatyta šių darbų kaina. Kadangi atidalinimo projekte yra likusių bendro naudojimo patalpų, tai teikia prielaidų konfliktinėms situacijoms kilti.
Atsakovo pateiktame projekte atsakovui siūloma priteisti patalpas gyvenamajame name, kurių bendras plotas yra 119,61 m² , o ieškovei priteisti patalpas ,kurių bendras plotas yra 41,52 m² . Tad atsakovas reikalauja priteisti patalpų daugiau, nei jam priklauso. Dėl visų nurodytų atidalinimo projekto trūkumų ir netikslumų, prašo priešieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji visą laiką nuo šio namo įsigijimo naudojosi nekilnojamuoju turtu, įdirbo žemę. Dabar atsakovas nori už jos sutuoktinio skolas atimti jos vienintelį gyvenamąjį būstą. Ieškovė paaiškino, kad atsakovo pasiūlytas patalpų atidalinimas yra nerealus, jai būtų sudėtinga įsirengti naujas patalpas, neaišku, kiek tai kainuotų. Be to mano, kad taip atidalinus dar liktų ir bendro naudojimo patalpų, o bendrai naudotis būtų neįmanoma, nes su atsakovu jie nesutaria, tad nuolat kiltų ginčai. Ji mano, kad tikslingiausia yra turtą natūra priteisti jai, o atsakovui ji sutinka išmokėti 32 800 Lt kompensaciją. Nurodo, kad atsakovo reikalaujama 52 000 Lt kompensacija yra aiškiai neadekvati turto vertei. Tokio dydžio kompensacijos ji išmokėti negali.
Šalies argumentai
Atsakovas S. P. priešieškiniu prašo pagal architektės V. B. parengtą projektą atidalinti natūra S. S. ir S. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei priteisti atsakovui iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad iš teismui pateikto projekto akivaizdu, jog visas namo patalpas galima padalyti ir pertvarkyti taip, kad būtų suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie būtų pritaikyti gyventi dviem šeimoms, turėtų atskirus įėjimus. Kiekvienai šeimai tektų vienodo dydžio gyvenamasis plotas. Tokiu pat būdu galima atidalyti ir ginčo šalims priklausantį žemės sklypą, ūkinius pastatus bei garažą.
Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.
Kadangi pagal pateiktą projektą yra galima visus bendrosios dalinės nuosavybės objektus atidalinti natūra, nepadarant turtui žalos, tai jis ir turi būti atidalijamas natūra.
Atsiliepimas
Atsakovas visiškai nesutinka su ieškovės pasiūlytu variantu dėl atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais. Jis nurodė, kad ieškovės nurodyta turto kaina yra nereali, aiškiai per maža.
Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dabar jo visiškai netenkina piniginė kompensacija, nes jis nusprendė savo turimą butą Vilniuje palikti dukrai, tad pats lieka be gyvenamosios vietos, todėl jam reikalinga atsidalinti turtą natūra. Jis paaiškino, kad nors buvo labai kritikuojamas jo pateiktas projektas, tačiau jame viskas yra teisingai nurodyta. Atsakovas paaiškino, kad rūsio patalpas jie pasidalintų, bendram naudojimui liktų tik katilinė, pirmame aukšte didžioji dalis patalpų liktų jam, o mansardoje visos patalpos ieškovei. Jis nurodė, kad antrame aukšte galima įrengti ir virtuvę ir dušą reikėtų tik pakelti vamzdžius į mansardą bei įrengti kanalizaciją. Jis nurodė, kad kokio dydžio būtų išlaidos tiksliai pasakyti negali, tačiau nelabai didelės. Kiekvienas turėtų susimokėti pats už daromus pertvarkymus, reikėtų tartis su ieškove dėl būtinų darbų ir dėl apmokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tekintinas. Priešieškinys atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011 nurodė: „CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti.“
2010-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė: „teisėjų kolegija pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į tai, jog nagrinėjama byla priklauso specifinei bylų grupei – joje sprendžiamas ginčas dėl tam tikros naudojimosi tvarkos nekilnojamojo turto objektais nustatymo. Šios kategorijos bylos yra ypatingos, nes, minėta, klausimas dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo turi būti sprendžiamas kompleksiškai dėl visų susijusių bendrosios dalinės nuosavybės objektų kartu, be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje R. L. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-303/2003). Bylose dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo nagrinėjimo metu pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus. Dėl to kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiose bylose formalus šalių pareikštų reikalavimų ribų laikymasis reikštų jų atmetimą net ir tuo atveju, kai galimybė išspręsti ginčą egzistuoja iš esmės nenukrypstant nuo projektų, kuriais grindžiami šalių reikalavimai. Tuo tarpu, minėta, teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir ginčo šalys, įgyvendindamos savo teises ir atlikdamos pareigas, taip pat privalo veikti pagal tuos pačius principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisinių santykių dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Dėl to, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų, o ginčą privalo spręsti kompleksiškai, laikydamasis pirmiau šioje nutartyje nurodytų principų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi. CK 4.75 straipsnis, kuriame nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų patenkinimo kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, o ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra pažymėta, kad bendraturčio teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įgyvendinama laikantis proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų. Atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtinausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus, pvz., kompensuoti turto vertę pinigais ar daiktais. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklauso ne vienas, o keli daiktai, tai atidalijimas natūra, atsižvelgiant į bendraturčių interesus, poreikius, išreikštus pageidavimus, gali būti atliktas paskiriant jiems asmeninėn nuosavybėn atskirus daiktus. Toks atidalijimo būdas yra pranašesnis, nes leidžia išvengti to paties daikto dalijimo keliems bendraturčiams ir atitinkamai – papildomų padalijimo sąnaudų ar galimos žalos daikto paskirčiai.
LR CK 4.75 str. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad ieškovei, S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui S. P., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam priklauso po 1/2 viso įregistruoto turto pastatų ir žemės sklypo. Ieškovė S. S. nuosavybės teisę į turtą įgijo 2004-05-26 prikimo-pardavimo sutarties pagrindu, o atsakovas S. P. – 2013-06-20 turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu (b. l. 7-9, 10-11).
Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, kad ieškovė S. S. realiai gyvena ir gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).
Gyventojų registro tarnybos duomenimis S. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 91).
Atsakovas S. P. turi registruoto ir kito nekilnojamojo turto, t. y. (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklauso 22/100 kitų statinių (b. l. 29-30) ir butas (b. l. 31).
Centro Kubas 2012 birželio mėnesį apžiūrėjo turtą ir pateikė turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodė, kad vertinamojo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2012-06-18 yra 82 000 litų (b. l. 48).
Byloje taip pat yra pateikta konsultacija dėl turto kainos. Centrinė nekilnojamojo turto birža, į kuriuos kreipėsi atsakovas, nurodė, kad žemės sklypo su jame esančiais pastatais , adresu (duomenys neskelbtini), galima rinkos pardavimo kaina yra 97 000 Lt.
Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad byloje pateikti atsakovo projektiniai sprendiniai neišsprendžia reikiamo žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių nustatymo, gyvenamojo namo patalpų naudojimosi ar pasidalijimo tarp bendraturčių. Pateikti projektiniai sprendiniai neišsprendžia teisingo ir racionalaus turto pasidalijimo tarp bendraturčių, neužtikrina tinkamos pastatų eksploatacijos pagal jų paskirtį, o tai gali sukelti dar neaiškesnį ir dar konfliktiškesnį turto naudojimąsi.
Posėdžio metu institucijos atstovas nurodė, kad pagal pateiktą projektą, esamas įvažiavimas į sklypą yra panaikintas, sukurtas naujas, tačiau jis neišsprendžia privažiavimo iki garažo. Jei būtų padarytas toks privažiavimas, tai ieškovė neturėtų jokių galimybių įvažiuoti į garažą, nes atstumas yra aiškiai per mažas, techniškai to padaryti neįmanoma. Visiškai neaptartas nuotekų išvežimo klausimas.
Iš byloje esančio atidalijimo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad planuojama žemės sklypą ir visus statinius ieškovei ir atsakovui atidalinti po ½ dalį. Nurodoma, kad padalijus gyvenamąjį namą į du turtinius vienetus ir ateityje numačius atskirą patekimą į rūsio patalpas S. P., gyvenamuoju namu bus galima naudotis bendrasavininkams nepriklausomai vienas nuo kito. Tačiau pateiktame projekte kiek kitaip dalinami ūkiniai pastatai, nei nurodoma aiškinamajame rašte. Iš pateikto projekto matyti, kad siūloma vieną ūkinį pastatą palikti atsakovui S. P. ir kito ūkinio pastato ½ dalį. Ieškovei S. S. – ½ dalį ūkinio pastato ir garažą. Žemės sklypo padalinimas taip pat neaiškus, nes nesuformuotas įvažiavimas į ieškovei priskirtą garažą, dalis sklypo pažymėta bendram naudojimui, neaptarta, fekalijų šulinio buvimo vieta ir jo naudojimas bei galimybės jį išvalyti, iki jo privažiuoti. Kaip jau buvo nurodyta rūsio patalpose taip pat yra numatyta palikti vieną patalpą, kurioje yra katilinė bendram naudojimui, kaip paaiškinamajame rašte nurodyta iki tol, kol atsakovas įsirengs atskirą katilinę. Pirmajame aukšte didžioji dalis patalpų yra skiriama S. P., tačiau į tas patalpas neįmanoma patekti, nes vienintelis esantis įėjimas yra paskiriamas ieškovei S. S., o atsakovas ketintų įsirengti atskirą įėjimą per jam paskirtas patalpas. Visos patalpos mansardoje būtų skirtos S. S., kur nėra virtuvės patalpų, nėra dušo ar vonios. Projekte nurodoma, kad mansardoje yra suprojektuoti du san. mazgai patalpoje Nr. 2 – 1,49 m² ir patalpoje Nr. 4 – 1,09 m². Kaminai pirmame aukšte eitų tik per atsakovui paskirtas patalpas, tuo tarpu mansardoje – tik per ieškovei paskirtas patalpas. Teismas laiko, kad toks pateiktas atidalijimo variantas realiai neišsprendžia turto atidalijimo visoje apimtyje. Kadangi yra paliekamos bendro naudojimo patalpos rūsyje, neišspręstas garažo ir dviejų ūkinių pastatų atidalijimas, įvažiavimo į žemės sklypą ir privažiavimo prie garažo ir ūkinių pastatų klausimai, tad darytina išvada, kad tokiu būdu šalims priklausantis bendras nekilnojamasis turtas nebūtų visiškai atidalintas. Iš šalių pozicijų akivaizdu, kad šalys nesutaria dėl turto valdymo dėl naudojimosi juo, tad palikti bendrai naudojamo turto nelogiška, nes tai apsunkintų šalims naudojimąsi juo ir jo valdymą.
Projekte nurodoma, kad ateityje būtų įrengiamas atskiras įėjimas į rūsį, turėtų būti įrengiamas naujas dar vienas įėjimas į namą, tai reiškia, kad laikančioje sienoje bus kertamos angos durims įrengti. Pagal statybos darbų teisinį reglamentavimą, toks remontas priskiriamas kapitaliniam remontui, nes Statybos įstatymo 2 str. 20 d. numatyta, kad Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas - pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų). Atsakovas ketina prie namo įrengti laiptinę, t. y. pastatyti priestatą, o tokie darbai laikomi statinio rekonstravimu (STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys 9.5 punktas). Kadangi atsakovas ketina atlikti pastato rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbus, todėl turi būti parengtas rekonstravimo ir kapitalinio remonto projektas ir jam turi pritarti atitinkamų institucijų įgalioti valstybės tarnautojai.
STR 2.02.09:2005 reglamentuojami namo patalpų mažiausi aukščiai ir kambarių bei kitų patalpų matmenys. Atidalinimo projekte nurodyti ne visų patalpų matmenys, mansardos matmenys visai nenurodyti, todėl negalima patikrinti, ar atsakovo projektuojamų atskirų butų patalpų matmenys atitinka STR 2.02.09:2005 reikalavimus.
Pateiktame projekte numatomas didžiausio san. mazgo plotas yra 3,23 m² (patalpa 5 pirmame aukšte), didžiausio kambario plotas 12,93 m² patalpa 3 mansardiniame aukšte. Šie nurodyti dydžiai neatitinka statybos techninio reglamento GYVENAMIEJI PASTATAI STR 2.02.01:2004 14 punkto reikalavimų, kur nurodomi minimalūs plotai : 14.1 vonios kartu su tualetu plotas – 4 m²; 14.2 buto bent vieno kambario plotas – 16 m² .
Byloje nėra jokių duomenų kiek kainuotų visi nurodyti drabai, kas ir kaip juos atliktų ir ar būtų rastas tarp bendraturčių sutarimas dėl daugelio bendrų darbų.
Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, kad statiniai turi būti formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Priklausomai nuo statinio tipo, jam nustatyti ir atitinkami techniniai reikalavimai. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus (LAT nutartis Nr.3K-3-260/2009).
Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės pagal atsakovo pateiktą projektą, paliekant bendro naudojimo statinius ir įrangą, žemės sklypo dalį prieštarauja šios normos prasmei. Todėl teismas daro išvadą, kad bendraturčio atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės ieškovės prašomu būdu natūroje yra negalimas.
Atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją būtina sąlyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Taigi atidalijant bendraturčio dalį svarbu išsiaiškinti bendraturčiams tenkančių dalių dydžius ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Kompensacija paprastai pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę, todėl nustatant kompensacijos dydį vadovaujamasi į bylą pateiktais daikto rinkos vertės duomenimis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-417/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką analogiškos kategorijos bylose, pažymėjo, jog tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (pvz. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).
Byloje yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai 2014-04-18, kur nurodoma, kad bendra ginčo objektų vidutinė rinkos vertė yra 23 002 Lt (b. l. 7-11). Kaip jau nurodyta, ieškovė nurodydama kompensaciją už ½ turto dalį – 32800 Lt, vadovavosi antstolės nustatyta turto kaina, kai buvo rengiamasi turtą parduoti iš varžytinių. Ši kaina buvo nustatyta vadovaujantis CPK 718 str., kur nurodoma, kad pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų šio Kodekso 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos.
Vykdymo procese 2012-06-18 atlikus turto vertinimą buvo nustatyta, kad turto rinkos vertė – 82 000 Lt. Tokią turto rinkos vertę nustatė UAB ,,Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“. Iš byloje esančios vertinimo ataskaitos matyti, kad rengiant šį dokumentą buvo vadovaujamasi LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Šia kaina vadovavosi antstolė skelbdama varžytines, šios kainos dalimi (80 proc.) vadovaujasi ir ieškovė.
Atsakovas pateikė UAB ,,Centrinės nekilnojamojo turto biržos” 2014-08-11 konsultaciją dėl turto rinkos kainos, kur nurodė, jog ginčo objektų galima rinkos pardavimo kaina yra 97000 Lt.
Teismas laiko, kad vadovautinasi UAB ,,Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nustatyta turto verte 82 000 Lt. Nors ši turto vertė buvo nustatyta 2012 metų birželio mėnesį, tačiau ataskaitoje nurodyti vertinimo kriterijai, pasirinkti lyginamieji objektai yra aiškūs, atitinkantys vertinamą turtą, padarytos išvados yra aiškios. Antstolė nustatydama varžytinių kainą taip pat vadovavosi šia kaina, nes 32800 Lt yra 80 procentų nuo ½ dalies 82000 Lt, t. y. nuo 41 000 Lt. Be to nuo turto vertinimo praėjo ne tiek daug laiko ir turint omenyje, kad vertinamas objektas yra kaimo vietovėje, tad jo rinkos vertė negalėjo ryškiai pasikeisti per praėjusį laiką.
Atsakovo pateiktoje konsultacijoje nurodyta turto kaina teismas negali vadovautis, nes apskritai neaišku kelis pasirinktus objektus vertino vertintojas. Prie konsultacijos pateiktoje pirkimo-pardavimų analizės lentelėje Nr. 1 yra nurodyta daug objektų, kurių dalis pačiame Varėnos mieste, sandoriai buvo sudaryti 2014-07 , suma 90000 Lt, kiti objektai Varėnos rajono kaimuose ir kaina svyruoja nuo 100000 iki 80000 Lt, o sandorių laikas nuo 2013-02 iki 2014-07. Tačiau konsultacijoje nenurodyta konkreti konkretaus sandorio kaina, kokie veiksniai ją lėmė, todėl nėra galimybės šių kainų palyginti ir vertinti.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kadangi teismas laiko, jog ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita 2012 metų yra reali, atitinkanti įstatymo reikalavimus turto vertinimui, jos vertė yra didesnė, nei RC nurodyta vidutinė rinkos vertė įvertinta masiniu vertinimu, tad ir vadovautinasi šiuo dokumentu. Be to šia kaina iš esmės vadovavosi ir ieškovė. Tokio turto vertinimo vykdymo procese neginčijo ir atsakovas. Turto vertinimo ataskaita teismo vertinimu yra turintis didesnę įrodomąją galią dokumentas nei turto vertės nustatymo konsultacija.
Todėl išanalizavus visus surinktus įrodymus, teismas laiko, kad ieškovė, nurodydama priteistiną kompensaciją 32 800 Lt be jokio pagrindo sumažino atsakovui priklausančios ½ turto dalies vertę. Kadangi šalių dalys turte lygios, tad jų vertė laikytina po 41 000 Lt ir iš ieškovės atsakovui priteistina 41 000 Lt kompensacijos arba 11 874,42 Eur. Ieškinyje ieškovė nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų atsakovo turto dalies vertės sumažėjimą.
Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė buvo sumokėjusi 984 Lt ( 284,98 Eur) žyminio mokesčio bei 930 Eur advokatui už darbą (b. l. 118). Šioje byloje pasirengimas vyko parengiamųjų dokumentų būdu, tad ieškovės atstovas rengė ieškinį, dubliką ir atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose. Todėl teismas laiko, kad nurodyta suma kaip atlygis advokatui už darbą nėra per didelė, ji atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius todėl priteistina iš atsakovo ieškovei. Sumokėtas žyminis mokestis taip pat priteistinas iš atsakovo ieškovei (CPK 93, 98 str.).
Bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo 14,95 Eur priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CK 4. 75 str., LR CPK 259, 263-270 str.
nusprendė:
Ieškinį tenkinti .
1. atidalinti ieškovei ir atsakovui priklausančias dalis bendroje dalinėje nuosavybėje:
1.1. ieškovei S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui S. P. priklausančią ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato ūkinio pastato Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
1.2. atsakovui S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti iš S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 11 874,42 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis euro 42 euro centus) (41 000 Lt) piniginę kompensaciją.
Priešieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones , taikytas Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-06-11 nutartimi.
Priteisti iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 284,98 EUR žyminio mokesčio ir 930 Eur už advokato atstovavimą S. S..
Priteisti iš S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 14,95 EUR pašto išlaidų. Šios išlaidas sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.