- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- 1S-688-383/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15737-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės R. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje V. B. ir G. K. Č. G. yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, grąžinta prokurorui nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti, nustatant 1 mėnesio terminą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. B. ir G. K. Č. G. yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 14 d. nutartimi grąžino baudžiamąją bylą Nr. 1-2747-408/2021 prokurorui, nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti, nustatant 1 mėnesio terminą. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad iš teismui pateikto kaltinimo neįmanoma suprasti kada, kokiais veiksmais ir ką padarė kiekvienas iš kaltinamųjų.
Šalies argumentai
2. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorė R. Č. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.
2.1. Skunde nurodė, jog kaltinimai suformuluoti apibrėžtai ir aiškiai. Teismas nutartyje tik deklaratyviai nurodė, kad neįmanoma suprasti kada, kokiais veiksmais ir ką padarė kiekvienas iš kaltinamųjų, nors nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte V. B. ir G. K. Č. G., inkriminuojant BK 182 straipsnio 2 dalį, objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, įgyjant didelės vertės turtą atskleisti tinkamai - yra nurodyti visi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 punkto reikalaujami duomenys dėl nusikalstamos veikos aprašymo tiek, kiek ir kokiu tikslumu juos, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos tęstinį pobūdį, kelių asmenų dalyvavimą joje ir kartojant iš esmės tuos pačius veiksmus.
2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog V. B. kaltinime yra nurodyta: kada ir kokią apgaulę naudodamas savo naudai įgijo 3 550 eurų - 2020 m. kovo mėnesio pradžioje jis nukentėjusiajai N. Š. prisistatė T. L. vardu ir nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 16 d. piktnaudžiavo jos pasitikėjimu, skolos užtikrinimui surašė, T. L. vardu pasirašė skolos raštelį, taip sudarydamas patikimo asmens įspūdį ir įsipareigodamas skolą grąžinti, iš N. Š. per 5 kartus pasiskolino ir negrąžino 3 550 eurų. Taip pat nurodyta, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 8 d., bendrininkų grupėje su G. K. Č G. ir Ž. Ž. piktnaudžiavo N. Š. pasitikėjimu. Nurodyta, kokio turinio apgaulę naudojo jis - V. B. (pokalbių telefonu metu ir trumposiomis žinutėmis prašė N. Š. apmokėti jo rankos gydymo išlaidas, melagingai nurodydamas, kad rankai, kurią ji buvo apliejusi karšta arbata, reikalingas gydymas ligoninėje ir yra atliekamos operacijos). Atskleistas jo ryšys su G. K. Č. G. ir Ž. Ž. bei šių asmenų vaidmuo, kokio turinio apgaulę nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo jie, kad nukentėjusiąją suklaidintų ir apgaule iš jos, ne mažiau kaip per 16 kartų, įgytų N. Š. priklausančius 36 210 eurų ir 200 eurų vertės planšetinį kompiuterį. Analogiška situacija ir dėl G. K. Č. G. kaltinimo.
2.3. Prokurorė pažymi, jog kaltinamajame akte visi BPK 219 straipsnyje nurodyti duomenys yra išdėstyti, jie pagrįsti baudžiamosios bylos medžiaga, todėl nagrinėjimui teisme kliūčių nėra. Bylos medžiaga rodo, kad sukčiavimas įvykdytas ne vieno asmens, ne vienkartinio kontakto su nukentėjusiąją metu, nes sukčiavimas tęsėsi apie mėnesį laiko, šiuo laikotarpiu nukentėjusioji buvo nuolat klaidinama, apgaulę naudojo ne vienas asmuo, o V. B., G. K. Č. G. ir Ž. Ž. su ja bendraudami tiek tiesiogiai, tiek telefoninių pokalbių metu, tiek trumposiomis žinutėmis ir suklaidinta N. Š. per daugiau kaip 20 kartų, skirtingose vietose perdavė savo turtą V. B. ir jo pasitelktiems asmenims. Dėl to akivaizdu, kad kaltinimo formuluotė nėra ir negali būti paprasta, tačiau ji, vertinant nusikalstamos veikos aplinkybių visumą, yra pakankamai aiški, išsami ir nėra ydinga. Bylos nagrinėjimas teisme šiuo atveju nepažeidžia kaltinamųjų teisių ir nesudaro kliūčių tinkamai jų gynybai. Aplinkybę, kad kaltinamiesiems suformuluotų kaltinimų turinys yra tinkamas, pagrindžia ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu jiems įteikus pranešimus apie įtarimą, abiems įtariamiesiems pranešimų apie įtarimą esmė buvo aiški ir jie davė parodymus dėl pranešimuose apie įtarimą nurodytų aplinkybių. Dėl to nėra pagrindo išvadai, jog dėl nutartyje kaltinamojo akto trūkumais vadinamų aplinkybių yra pažeista kaltinamųjų teisė į gynybą.
2.4. Prokurorė akcentuoja, kad BPK 256 straipsnio nuostatos įtvirtina galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines (tiek patikslinti esamas, tiek papildyti naujomis ar pašalinti perteklines ir pan.) ir veikos kvalifikavimą. Bylos nagrinėjimo metu teismui tiksliau nustačius datas ir laikus, kada, kuris iš kaltinamųjų klaidino nukentėjusiąją arba kada, kuris iš kaltinamųjų ar kitų asmenų paėmė iš jos pinigus ar kitą turtą, teismo kaltinamojo akto trūkumais laikomos aplinkybės galėtų būti patikslintos bylos nagrinėjimo metu.
3. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės R. Č. skundas tenkinamas.
4. BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.
5. Kai bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, teismas, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ją perduoda prokurorui. BPK 219 straipsnyje yra nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto turinio sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.
6. Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi bylos perdavimą prokurorui grindė tuo, kad iš teismui pateikto kaltinamojo akto nėra aišku kada, kokiais veiksmais ir ką padarė kiekvienas iš kaltinamųjų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, kad jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, todėl apylinkės teismas tik deklaratyviais pagrindais grąžino baudžiamąją bylą prokurorui ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus. Kaip teisingai skunde pažymėjo prokurorė, iš kaltinamiesiems V. B. ir G. K. Č. G. suformuluoto kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymo, matyti, kad kaltinime nurodyta: nusikalstamos veikos padarymo laikas (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 8 d.), vieta (duomenys neskelbtini)), būdas (veikiant bendrininkų grupe su Ž. Ž., piktnaudžiaujant N. Š. pasitikėjimu) ir padariniai (apgaule užvaldė svetimą turtą, detalizuojant jį) ir kitos svarbios aplinkybės (detalizuoti kiekvieno kaltinamojo veiksmai, aplinkybės). Iš šių duomenų matyti, kad kaltinime nurodytos visos aplinkybės, numatytos BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Iš dalies sutiktina su apylinkės teismo motyvu, kad kaltinimas nagrinėjamu atveju suformuluotas gana painiai, tačiau iš nusikalstamos veikos aprašymo galima suprasti kokiais konkrečiais veiksmais kaltinamas kiekvienas kaltinamasis. Be to, kaip teisingai pažymėjo prokurorė, kaltinimo formuluotė ir neaiškios bylos aplinkybės gali būti tikslinamos bylos nagrinėjimo metu.
8. Akcentuojama, kad kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. BPK 255 straipsnio 1 dalis numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tuo remiantis, teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų, tačiau nagrinėjantis bylą teismas privalo taip pat būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016). Be to, pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimą. Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Be to, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kvalifikaciją.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Minėta, kad teismas gali bylą grąžinti prokurorui tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme. Vis dėlto, tokių aplinkybių nenustatė apygardos teismas. Bylos grąžinimas prokurorui šiuo atveju prieštarautų operatyvumo principui. Grąžinus bylą į prokuratūrą procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamojo teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, negali būti pripažinti teisingais, o bylos perdavimas prokurorui, nesant nustatytų tokių aptariamo procesinio dokumento trūkumų, pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui ir netrukdo bylos nagrinėti iš esmės. Tuo remiantis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartis pripažintina kaip nepagrįsta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės R. Č. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui, o baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.