Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

T. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Iš pareiškėjo prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.

Pagal ABTĮ 105 straipsnio 4 punktą, teismas skundą palieka nenagrinėtą, nustačius, kad teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I1-876-320/2020, kuri buvo pradėta pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos, kilusios 2019 m. rugsėjo 10 d. - 2019 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu, atlyginimo. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimu T. M. skundas buvo atmestas. Administracinėje byloje Nr. I1-876-320/2020 pareiškėjas prašė priteisti atlyginimą už Pravieniškių PN-AK neteisėtais veiksmais (neveikimu) 2019 m. rugsėjo 10 d. - 2019 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu sukeltą neturtinę žalą. Pareiškėjas kaip neturtinę žalą sukėlusius pažeidimus nurodė tai, jog nurodytu ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK nebuvo vykdomos programos, kurias pataisos įstaiga privalo vykdyti, o pareiškėjo nevienkartiniai prašymai leisti dalyvauti integracijos į visuomenę ir socialinės reabilitacijos programose nebūdavo tenkinami; pareiškėjas buvo nepagrįstai perkeltas iš Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus į Trečiąjį sektorių, neįvertinus fakto, kad jis Trečiajame sektoriuje buvo sumuštas ir jautė pastovią baimę dėl šio įvykio.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje prašomą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, įskaitant ir dėl jo nepagrįsto perkėlimo iš šios pataisos įstaigos Antrojo sektoriaus į Trečiąjį sektorių, kuriame jis buvo sumuštas ir dėl ko iki šiol jaučia įtampą ir baimę, bei dėl to, kad Pravieniškių PN-AK jis negalėjo dalyvauti integracijos į visuomenę ir socialinės reabilitacijos programose.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, jog per visą ginčo laikotarpį Pravieniškių PN-AK pareigūnai jį persekiojo, provokavo, įžeidinėjo, žemino ir diskriminavo.

BVK 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis yra nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, jog atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, o vienas iš BVK įtvirtintų nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslų yra motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgus į nurodytas teisės normas, teisminę praktiką ir teisės mokslą, daroma išvada, kad vykdant bausmę yra siekiama taip paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis susimąstytų dėl savo poelgio žalingumo ir atlikęs bausmę savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

Vienas iš BK įtvirtintų bausmės tikslų yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (41 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisės moksle yra pateikiamas aiškinimas, kad taikomų individualių priemonių visuma turi įtikinti asmenį, jog nusikalstamas elgesys yra nepriimtinas jam pačiam ir visuomenei, todėl atlikęs bausmę jis turėtų sugebėti savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (žr. Abramavičius, A.; Baranskaitė, A.; Čepas, A. Sudarytojas. Prapiestis, J. BK komentaras. 1 knyga: bendroji dalis. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004, p. 265); tarptautinės ir ES teisės nuostatos, teismų jurisprudencija ir baudžiamosios teisės doktrina rodo, kad norint užkardyti naujas nusikalstamas veikas, būtina ne tik įgyvendinti baudžiamosios teisės represinę funkciją, bet ir siekti taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis ateityje daugiau nedarytų nusikalstamų veikų (žr. Švedas, G., ir kiti. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. 1 knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019, p. 23); kaltininkui bausmė skiriama ne tik siekiant jį nubausti, bet ir kad jis atlikdamas bausmę susimąstytų dėl savo poelgio žalingumo ir nepriimtinumo ir ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, gerbtų visuomenėje galiojančias teisės normas (žr. Piesliakas, V. Lietuvos baudžiamoji teisė. 2 knyga. Vilnius: Justitia, 2008, p. 210). Teisminėje praktikoje nurodoma, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės tikslais, be kita ko, siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015; 2019 m. spalio 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-976/2019 ir kt. ).

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustatančio BVK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Iki 2020 m. sausio 22 d. taikomų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, tiksliai vykdo visus teisės aktų reikalavimus, įskaitant ir pareigą pagarbiai ir mandagiai elgtis bendraujant su nuteistaisiais; pareiškėjui taikyti suvaržymai ir režimo reikalavimai skirti tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo pataisos namų nustatytą tvarką bei drausmę; pareigūnai, nustatę režimo pažeidimus, juos užfiksuodavo rašytiniais tarnybiniais pranešimais. Pravieniškių PN-AK teigė, kad nėra nustatyta, jog pareigūnai būtų pažeidę galiojančius įstatymus, o vien tai, kad teisės aktais reglamentuotas pareigūnų elgesys ir pataisos įstaigoje nustatyta tvarka netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo teigti, kad pareigūnai nederamai elgėsi su pareiškėju.

BVK įtvirtintos teisės normos nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji maistu aprūpinami nemokamai (173 straipsnio 4 dalis), nuteistojo teisė įsigyti maisto produktų už savo lėšas yra specialioji teisė, kuri įgyvendinama nustatyta tvarka (BVK 92 straipsnis). BVK 94 straipsnio 3 dalis numato, kad į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas. Asmenų, atvykusių į ilgalaikius pasimatymus, maisto produktų įsigijimo laisvės atėmimo vietų įstaigose veikiančiose parduotuvėse ir maitinimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-114 patvirtintas Asmenų, atvykusių į ilgalaikius pasimatymus, apsipirkimo ir maitinimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 6 punkte nustatyta, kad prekių įsigijimo laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje konkretų būdą nustato ir sąlygas įsigyti prekes sudaro laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius, o Aprašo III skyrius reglamentuoja asmenų, atvykusių į ilgalaikius pasimatymus, maitinimo tvarką.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad teisės normos numato alternatyvias galimybes: į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims turi būti sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas BVK 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas.

Nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomas šios pataisos įstaigos direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-147 patvirtintas Asmenų, atvykusių į ilgalaikius pasimatymus, apsipirkimo ir maitinimo Pravieniškių PN-AK tvarkos aprašas (toliau – ir Apsipirkimo ir maitinimo tvarkos aprašas). Apsipirkimo ir maitinimo tvarkos aprašo 5.1 punkte numatyta, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti prekių Pravieniškių PN-AK veikiančiose parduotuvėse, gali jas įsigyti tokiu būdu: atvykęs į ilgalaikį pasimatymą asmuo išsirenka prekes iš pateikto prekių asortimento esančio ilgalaikių pasimatymų kambaryje arba laukiamajame; Pravieniškių PN-AK administracija pateikia ir atnaujina aktualų prekių ir parduotuvių sąrašą. Apsipirkimo ir maitinimo tvarkos aprašo 5.4 punkte nustatyta, kad apsipirkimas ir atsiskaitymas mokėjimo kortele Pravieniškių PN-AK parduotuvėje galimas parduotuvės darbo laiku nuo 8.00 iki 15.00 val.

Be to, Pravieniškių PN-AK taikomas šios pataisos direktoriaus 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-363 patvirtintas Parduotuvių darbo tvarkos aprašas. Pagal šio aprašo 2 punktą, Pravieniškių PN-AK parduotuvės dirba kiekvieną dieną pirmadienį-šeštadienį pagal atskiruose sektoriuose patvirtintą apsipirkimo grafiką; kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną parduotuvės nedirba, t. y. ši diena yra sanitarinė diena.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo ilgalaikis pasimatymas su sutuoktine buvo numatytas 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. paskutinę mėnesio dieną. Remiantis Parduotuvių darbo tvarkos aprašo 2 punktu, nurodytą dieną pataisos namų parduotuvės nedirbo. Taigi, Pravieniškių PN-AK administracija, remdamasis nustatyta prekių įsigijimo laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje tvarka, neturėjo galimybės tenkinti pareiškėjo prašymo apsipirkti 2019 m. gruodžio 31 d. Bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 7-6881 informavo pareiškėją, kad ilgalaikio pasimatymo metu galimas nemokamas maitinimas ilgalaikių pasimatymų patalpose nustatytu laiku, kaip numatyta BVK 173 straipsnio 4 dalyje.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad, nustačius, jog nebuvo galimybės pareiškėjui apsipirkti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje ilgalaikio pasimatymo dieną, pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo sudaryta alternatyvi galimybė ilgalaikio pasimatymo metu būti maitinamiems nemokamai.

Pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad Pravieniškių PN-AK užkirto galimybę stiprinti socialinius ryšius su šeima, nesudarė pakankamų galimybių palaikyti socialinius ryšius su artimais jam žmonėmis, atsisakė suteikti jam papildomus ilgalaikius pasimatymus ir papildomus skambučius.

BVK 94 straipsnio 7 dalis nustato, kad nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Daroma išvada, kad nurodytoje įstatymo normoje yra aiškiai išreikšta įstatymų leidėjo valia, jog BVK 94 straipsnio 7 dalyje numatyti pasimatymai yra papildomi, t. y. jie gali būti suteikti pagal šioje įstatymo normoje nustatytas sąlygas, jei nuteistasis yra pasinaudojęs BVK 73 ir 74 straipsniuose ir 94 straipsnio 1 dalyje numatytu ilgalaikių pasimatymų skaičiumi.

Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko paprastojoje nuteistųjų grupėje. Taigi, pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti BVK 94 straipsnio 7 dalimi ir gauti papildomus pasimatymus. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad BVK 94 straipsnio 7 dalis suteikia pataisos įstaigos vadovui diskrecijos teisę suteikti papildomą ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą, todėl sprendžiant dėl tokio prašymo, turi būti įvertinama visuma aplinkybių, tarp jų - ir nuteistojo asmenybė, jo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje.

Be to, bylos duomenimis, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją prašymais suteikti jam papildomą ilgalaikį pasimatymą, dalis pareiškėjo prašymų nebuvo tenkinta dėl pareiškėjo turimų galiojančių nuobaudų ir nepatenkinamo elgesio.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu įtvirtina BVK 102 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu; skambinimo dažnumą nustato BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai; pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. BVK 73 straipsnio 4 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Vidaus tvarkos taisyklių 124 punktas numato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija; nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 125 punktas numato, kad pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, priėmęs sprendimą leisti nuteistajam papildomai vieną kartą paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių arba neleisti, nuteistojo prašyme daro motyvuotus įrašus; su šiais įrašais nuteistasis supažindinamas pasirašytinai; nuteistųjų papildomi telefoniniai pokalbiai taip pat registruojami specialiame žurnale arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Pareiškėjas skunde neteikė argumentų apie jo teisės paskambinti telefonu 2 kartus per savaitę apribojimą, tačiau tvirtino, kad jam nebuvo suteikti papildomi skambučiai, t. y. tokie skambučiai, kurie, remiantis BVK 102 straipsnio nuostatomis, gali būti suteikiami tik dėl svarbių priežasčių ir tik tuo atveju, kai jau yra išnaudoti priklausantys skambučiai.

Atsižvelgus į BVK 102 straipsnio 1 dalyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 125 punkte vartojamas formuluotes „turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu“, „priėmęs sprendimą leisti nuteistajam papildomai vieną kartą paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių arba neleisti“, daroma išvada, kad pataisos įstaigos direktorius turi teisę (gali) leisti nuteistajam papildomai paskambinti telefonu tik dėl svarbių aplinkybių ir tai yra pataisos įstaigos direktoriaus teisė, o ne pareiga. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad įstatymas suteikia pataisos įstaigos direktoriui diskrecijos teisę nuspręsti dėl papildomo skambučio suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2019-575/2016; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-624/2019 ir kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas teikė Pravieniškių PN-AK direktoriui prašymus suteikti jam papildomus skambučius socialiniams ryšiams palaikyti, tačiau dalis šių prašymų nebuvo tenkinami, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nebuvo nurodęs svarbių aplinkybių ar turėjo neišnaudojęs jam priklausančių skambučių.

Nuteistiesiems taikomos drausminės nuobaudos reikšmingos kaip įstatymams paklusnų elgesį skatinančios priemonės neteistiesiems atliekant bausmes. Pažeidus nustatytą bausmės atlikimo tvarką, režimą, yra taikomos numatytos teisinės sankcijos, sukeliančios negatyvias pasekmes. Drausminių nuobaudų taikymu yra sukuriama nuteistųjų laikymo sąlygų ir jų teisinės padėties kitimo sistema, leidžianti valdyti nuteistųjų laisvės atėmimu elgesį, nukreipti jį į teisės aktams paklusnaus elgesio pusę. Be to, teismas vertina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pagal BVK 10 straipsnį, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teismo nuosprendyje; nuteistųjų teisių bei laisvių suvaržymus, tam tikrus draudimus ir (ar) pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui už pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymą 2019 m. rugsėjo 10 d. - 2020 m. sausio 25 d. laikotarpiu buvo paskirta 11 nuobaudų, paskatinimo priemonių ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo skirta. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2019 m. lapkričio 26 d., 2019 m. gruodžio 16 d., 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. sausio 24 d. pataisos namų direktoriaus nutarimais paskirtomis nuobaudomis, teikė skundus Kalėjimų departamento direktoriui, kuris savo sprendimais šiuos nutarimus paliko galioti; Kalėjimų departamento direktoriaus priimtų sprendimų BVK 183 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka pareiškėjas administraciniam teismui neskundė.

Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rūšis ir tvarką reglamentuoja BVK 142 ir 143 straipsniai. BVK 143 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu. Vidaus tvarkos taisyklių 202 punkte nurodyta, kad teisę skirti BVK numatytas nuobaudas turi tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. BVK 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. BVK numatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (183 straipsnio 2 dalis), o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgus į taikomą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad drausminės nuobaudos paskyrimo aplinkybės turi būti vertinamos bei dėl nuobaudos paskyrimo pagrįstumo sprendžiama, pareiškėjui teisės aktų nustatytą tvarka apskundus pataisos įstaigos nutarimą, kuriuo jam drausminė nuobauda buvo paskirta. Taigi, pareiškėjui nepateikus objektyvių duomenų, kad jis BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka ginčijo pataisos namų direktoriaus nutarimus, kuriais jam paskirtos drausminės nuobaudos, ir kad šie nutarimai panaikinti kaip neteisėti, pareiškėjo argumentai dėl paskirtų drausminių nuobaudų sukeltos neturtinės žalos atmetami.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė patirtas ypatingas pažeminimas, kai dienos metu iš kameros buvo paimamas čiužinys.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Šių taisyklių 220 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal BBVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis); patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką; greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą; ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami, apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą. BVK 173 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Iš šios nuostatos matyti, kad patalynei priskiriama ir antklodė, ir čiužinys, ir pagalvė. Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priede Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos (redakcija galiojanti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.) patalynei yra priskiriami šie daiktai: antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) ir rankšluostis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems. Taigi, tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.