- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- 2-7796-1174/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02870-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Klimaitė
- Ieškovas
- K. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui V. Š., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. Ieškovė K. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką tarp ieškovės K. Š. ir atsakovo V. Š., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasadoje N. K., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei K. Š. nustatyti ikisantuokinę pavardę - „K.“, atsakovui V. Š. palikti prigimtinę pavardę - „Š.“; nustačius, kad atsakovas V. Š. turi kreditorių, po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus pripažinti asmenine atsakovo prievole ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmeniniai atsakovo įsipareigojimai kreditoriams bus vykdomi asmeniškai V. Š.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė K. Š. ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas V. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasadoje N. K.. Ieškovės ir atsakovo santuokinio gyvenimo pradžioje santuoka klostėsi kaip ir bet kurios šeimos - sutuoktiniai bandė sukurti darnią šeimą, turėjo bendrus planus ir tikslus. Santykiai buvo geri ir atrodė, kad taip bus visada, tačiau vėliau viskas pradėjo keistis. Sutuoktiniai pradėjo vienas su kitu nesutarti bei vienas kitą erzinti, santykiai ėmė blogėti, o ilgainiui tarpusavio santykiai ir visiškai atšalo. Šiai dienai šalių faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę, bendro ūkio jie neveda ir netvarko. Santuokos nutraukimo priežastys: išryškėjo sutuoktinių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius. Sutuoktiniai gyvena atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam jie nebesukelia jokių jausmų. Šiuo metu šeima faktiškai yra iširusi ir jos atkurti jau nebeįmanoma, santuoka neteko prasmės, todėl yra nutrauktina. Santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nes šiuo atveju abipusiai trūko lojalumo, abipusės pagarbos, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, noro ieškoti kompromisų, o tai ir padarė bendrą šalių gyvenimą negalimu. Santuokoje susilaukė dukros A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini). Atsakovo V. Š. gyvenamoji vieta yra N. K., ieškovės ir šalių nepilnametės dukros – J. K., todėl ieškovė reikalavimų dėl dukros gyvenamosios vietos ir bendravimo su ja tvarkos nustatymo po santuokos nutraukimo nereiškia. Atitinkamai ieškovė taip pat nereiškia reikalavimo ir dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatymo po santuokos nutraukimo, kadangi Lietuvos teismai šiuo atveju neturi jurisdikcijos nagrinėti reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas nei asmeninės, nei bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo. Ieškovė neturi asmeninių prievolių kreditoriams. Turtinių prievolių kreditoriams ieškovė ir atsakovas, kaip sutuoktiniai, taip pat neturi. Dėl atsakovo turimų asmeninių įsipareigojimų ieškovė neturi jokios informacijos ir gauti galimybės tokiai informacijai pateikti neturi. Nutraukus santuoką, ieškovė K. Š. prašo nustatyti jai ikisantuokinę pavardę „K.“, atsakovui V. Š. palikti prigimtinę pavardę - „Š.“. Ieškovė materialinio išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. Š. atsiliepime nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies, kad prašo santuoką nutraukti bendru sutarimu.
Šalies argumentai
4. Ieškovė K. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu sudarę santuoką kartu N. gyveno vienerius metus, atsakovas turėjo daug skolų, todėl su dukra grįžo į Lietuvą, vėliau su dukra išvyko gyventi į A., iki šiol ten gyvena. Prašė bylą nagrinėti iš esmės nurodydama, kad su atsakovu nepavyko santuokos nutraukti bendru sutarimu, todėl dar kartą pateikė ieškinį. Paaiškino, kad jai žinoma, jog klausimas dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo negali būti nagrinėjami Lietuvoje, nes abi šalys ir nepilnametė dukra gyvena užsienyje. Kreditorių neturi, skolą sumokėjo, apie atsakovo kreditorius nežino.
5. Atsakovas V. Š. apie teismo posėdį informuotas tinkamai, į posėdį neatvyko, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė K. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) ir atsakovas V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasadoje N. K., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš akcinės bendrovės „Regitra“ pažymų nustatyta, kad šalių vardu nuosavybės teise registruotų transporto priemonių nėra. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad šalys nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Iš gimimo įrašo nustatyta, kad A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra ieškovė K. Š. ir atsakovas V. Š..
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
8. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
9. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) N. K., tačiau išsiskyrus jų požiūriui į šeimyninį gyvenimą, jo vertybes, pagarbą, pasitikėjimą, šalių santykiai nutrūko po metų, šalys gyvena atskirai, ieškovė su dukra grįžo į Lietuvą iš N., vėliau išvyko į J. K., ten gyvena iki šiol, bendro ūkio neveda, byloje nėra duomenų, jog kuris nors iš sutuoktinių būtų siekęs išsaugoti šeimą, būti jai lojalus, siekęs palaikyti vienas kitą morališkai ar prisidėti prie kito sutuoktinio materialinės gerovės. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, taip pat nedėjo jokių pastangų siekiant atnaujinti bendravimą.
10. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių pareigas, lojalumo, abipusės pagalbos trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Tokias aplinkybes patvirtina bylos nagrinėjamo metu išdėstytos aplinkybės, iš kurių nustatyta, kad abu sutuoktiniai nesiekė išspręsti tarpusavio konfliktų ir tęsti bendravimą, o tiesiog pasirinko gyventi toliau kiekvienas sau, tarsi santuoka nebūtų sudaryta, todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius. Pažymėtina, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
12. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę, teismas ieškovei palieka ikisantuokinę pavardę – „K.“, o atsakovui palieką prigimtinę pavardę – „Š.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
13. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nekelia, o išlaikymas atsakovui nėra reikalingas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymų dėl išlaikymo priteisimo nėra gauta, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje 5 straipsnio 1 dalimi ir 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 20 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgus į tai, kad ieškovės K. Š. ir nepilnametės šalių dukros A. Š. gyvenamoji vieta J. K., atsakovo V. Š. gyvenamoji vieta N., teismas neturi jurisdikcijos spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo (CK 3.127 straipsnio 3 dalyje).
Dėl turimų prievolių padalijimo
15. Šalys kreditorių Lietuvoje neturi (CK 3.126 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
17. Ieškovė prašė byloje priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 152,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo V. Š. ieškovei priteistina 152,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
18. Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 541 straipsnio 3 dalis).
19. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasadoje N. K., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, ieškovei K. Š., palikti ikisantuokinę pavardę – „K.“, atsakovui V. Š. palikti prigimtinę pavardę – „Š.“.
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 152,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 00 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.