- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- 2S-375-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14043-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB banko, UAB „Litagros prekyba“, Bigbank, Lietuvos filialas, UAB „General Financing“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Lukoil Baltija“
- Pareiškėjas
- E. V.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-375-730/2016
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-14043-2015-1) Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.5.2.; 3.3.2.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. vasario 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Litagros prekyba“, AB DNB bankas, Bigbank, AS, Lietuvos filialas, UAB „General Financing“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Lukoil Baltija“, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Vida Daugirdienė, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, antstolė Reda Vizgaudienė, VSDFV Klaipėdos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo prašė teismo iškelti jai, E. V., bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti R. P., patvirtinti 359,00 Eur sumą, reikalingą būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti. Nurodė, kad 2012 m. birželio mėn. pradėjo ūkininkauti. Su finansiniais sunkumais susidūrė 2013 m. pradžioje, kuomet iššalo 2012 m. pasėti žieminiai javai ir reikėjo visus plotus atsėti vasariniais javais, dėl ko neužteko lėšų grūdams, chemikalams, kurui ir reikėjo skolintis. Rudenį pardavus grūdus neužteko lėšų atsiskaityti su kreditoriais ir vėl reikėjo skolintis. Taip pat nurodė, kad jokio turto nebeturi, kadangi priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas antstolių, mėnesio pajamos sudaro 358,98 Eur, iš kurių turi išlaikyti du vaikus. Gaunamų lėšų pakanka tik šeimos poreikiams tenkinti, o atsiskaityti su kreditoriais pareiškėja neturi finansinių galimybių. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėja mano, kad yra nemoki ir kad jai turi būti iškelta bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-16 nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino. Iškėlė E. V. bankroto bylą, paskyrė E. V. bankroto administratoriumi R. P., buveinės adresas (duomenys neskelbtini), sąrašo Nr. B-FA135, nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, patvirtino 400,00 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius R. P. turi teisę naudoti E. V. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 359,00 Eur dydžio lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos E. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nuosavybės teise nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto neturi. Pareiškėja šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna 315,98 Eur motinystės pašalpą. Pareiškėja turi du išlaikytinius: augina nepilnametę dukterį L. A., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat teikia paramą aukštojoje mokykloje besimokančiai L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kadangi skolinių įsipareigojimų suma yra didelė (20701,31 Eur), gerokai viršija 25 MMA sumą ir tokių įsipareigojimų pagal savo gaunamas pajamas pareiškėja nei šiuo metu, nei per protingą terminą negali įvykdyti. Nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jai bankroto bylą. Pagal formuojamą teismų praktiką, skiriant administratorių fizinio asmens bankroto byloje, pareiškėjui siūlant administratorių ir šiam atitinkant įstatymo keliamus reikalavimus, jam turėtų būti teikiamas prioritetas prieš kreditorių siūlomus administratorius, siekiant užtikrinti efektyvų ir sklandų bankroto procesą. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie R. P. suinteresuotumą šios bylos baigtimi, bankroto administratoriumi paskyrė R. P.. Kadangi šioje stadijoje sprendžiama dėl lėšų, kurias pareiškėja galės naudoti iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, o ne viso bankroto proceso metu, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas sumas, reikalingas kiekvieną mėnesį būtiniesiems jos ir jos išlaikytinių poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino pareiškėjai kiekvieną mėnesį reikalingą 359,00 Eur dydžio piniginių lėšų sumą.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-12-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, formaliai sprendė dėl pareiškėjos nesąžiningumo, todėl nepagrįstai nusprendė iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Pareiškėjos nemokumas nulemtas neatsakingo skolinimosi, neįvertinant finansinių galimybių, žinodama tai, pati pareiškėja sau sukėlė nemokumą.Pareiškėjos visos gaunamos lėšos skiriamos jos būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl nėra lėšų, kurios galėtų būti naudojamos kreditorių reikalavimams tenkinti, tokiems asmenims, vadovaujantis formuojama teismų praktika, fizinio asmens bankroto byla negali būti keliama.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Litagros prekyba“ prašo tenkinti atskirąjį skundą. Nurodė, kad palaiko suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirajame skunde nurodytus motyvus ir argumentus.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Lukoil Baltija“ prašo tenkinti atskirąjį skundą. Nurodė, kad palaiko suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos bankroto administratoriumi paskirtas R. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumo nėra pagrindo, kadangi pareiškėja visus finansinius įsipareigojimus prisiėmė siekdama atkurti, toliau vystyti ūkininko ūkį. Tokie veiksmai negali būti vertinami kaip nerūpestingas elgesys. Teiginys, kad pareiškėja sudarinėjo nebūtinus sandorius, nepagrįstas jokiais įrodymais. Visas lėšas pareiškėja panaudojo ūkio reikmėms, savo buities skolintomis lėšomis negerino. Tai, kad pareiškėja nenurodė tikrųjų pajamų, nepagrįsta, kadangi kreditorei UAB „Litagros prekyba“ buvo pervestos 5213,16 Eur lėšos, tačiau šios lėšos buvo AB DNB banko sąskaitoje, todėl apeliantei turėjo būti žinoma, kad jos gautos deklaravus pasėlius. Pareiškėja po motinystės atostogų grįžo į darbą, todėl jos pajamos gerokai padidės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta pareiškėjai fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2012-06-21 įregistravo ūkininko ūkį (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus išduotas pažymėjimas ŪP Nr. 0126916). Pareiškėja pagrindine nemokumo priežastimi įvardijo tai, kad 2012 metais pradėjus ūkininkauti, iššalo 2012 metais pasodinti javai, todėl 2013 metais teko skolintis papildomas lėšas ūkiui vystyti. Tačiau iš derliaus gautų pajamų neužteko skoloms kreditoriams atiduoti. Pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ir suinteresuotų asmenų pateiktais duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos skolą sudaro: UAB „Litagros prekyba“ 2301,92 Eur, AB DNB bankui 2845,82 Eur, Bigbank, AS, Lietuvos filialui 3345,73 Eur, UAB „General Financing“ 3734,62 Eur, UAB „Mokilizingas“ 3696,15 Eur, UAB „Lukoil Baltija“ 3561,17 Eur, VSDFV Klaipėdos skyriui 1215,90 Eur, taip pat priverstinį išieškojimą vykdantiems antstoliams pareiškėja skolinga jų patirtas vykdymo išlaidas.
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, formaliai sprendė dėl pareiškėjos nesąžiningumo, todėl nepagrįstai nusprendė iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Pareiškėjos nemokumas nulemtas neatsakingo skolinimosi, neįvertinant finansinių galimybių, žinodama tai, pati pareiškėja sau sukėlė nemokumą.
Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Nuo 2016-01-01 įsigaliojo nauja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, pagal kurią teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pažymėtina, jog naujos redakcijos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos turi būti taikomos nepriklausomai nuo to, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas (LR fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 str. 5 d.).
Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus. FABĮ tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 156–167).
Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos veiksmų sąžiningumą, nurodė, kad teismui neprivalu atlikti išsamaus tyrimo dėl fizinio asmens sąžiningumo, kadangi vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius, be to, teismui nepateikta jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pareiškėjos sąžiningumu. Įvertinus esančius byloje įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pareiškėjos sąžiningumą, nevertino pareiškėjos elgesio FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
Iš pareiškimo turinio nustatyta, kad pareiškėja turi 11 kreditorių. Matyti, jog pareiškėja yra sudariusi 4 kredito sutartis su kreditoriais AB DNB banku, Bigbank, AS, filialu, UAB „General Financing“, UAB „Mokilizingas“ bei dvi su sutartis su UAB „Litagros prekyba“ ir UAB „Lukoil Baltija“. Pareiškėja teigia, jog visos kredito sutarys sudarytos su kredito įstaigomis AB DNB banku, Bigbank, AS, filialu, UAB „General Financing“, UAB „Mokilizingas“, siekiant gauti lėšų pareiškėjos ūkiui vystyti. Tačiau į bylą nėra pateiktos minėtos kredito sutartys, išskyrus Vartojimo kredito sutartį su UAB „General Financing“. Iš kitų kreditorių, su kuriais sudarytos vartojimo kredito sutartys, atsiliepimų matyti tik tai, kad sutartys buvo sudarytos, tačiau nėra galimybės nustatyti, kokie įsipareigojimai, kada, kokiam terminui ir kokiu tikslu prisiimti. Teismo posėdžio metu pareiškėja negalėjo tiksliai paaiškinti, nei kokias sumas tiksliai skolinosi, nei skolos likučių. Byloje taip pat nėra įrodymų, išskyrus pareiškėjos paaiškinimus, jog vartojimo kreditai panaudoti būtent ūkiui vystyti, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino, ar šių įsipareigojimų prisiėmimas buvo būtinas ir neišvengiamas.
Pareiškimas iškelti pareiškėjai bankroto bylą pirmosios instancijos teisme priimtas 2015-11-12, todėl pareiškėjos veiksmų (neveikimo) sąžiningumas turėtų būti vertinamas laikotarpiu nuo 2012-11-12 iki 2015-11-20. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė tikslių sandorių, kurių pagrindu atsirado finansiniai įsipareigojimai, sudarymo datų, kyla pagrįstų abejonių, ar visi pareiškėjos sandoriai sudaryti minėtu laikotarpiu ir vertintini, sprendžiant dėl pareiškėjos veiksmų sąžiningumo.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju paimti vartojimo kreditai sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, būtina nustatyti, ar pareiškėjas pasiskolintas lėšas naudojo būtiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti, kokia apimtimi pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie šių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar šių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais būdais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar šiems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas, siekdamas išvengti skolinimosi. Be to, būtina nustatyti, kokią reikšmę naujai prisiimti skoliniai įsipareigojimai turėjo bendrai pareiškėjo nemokumo dinamikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. R. ir J. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-217-969/2015).
Atskirajame skunde teigiama, kad pareiškėja galimai gauna didesnes pajamas, nes teigdama, jog su finansiniais sunkumais susidūrė 2013 metais, 2014-02-18 vienam iš kreditorių UAB „Litagros prekyba“ sumokėjo 5213,16 Eur skolos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjos pajamas laikotarpiu nuo 2015-01-20 iki 2015-09-20 sudarė 315,98 Eur bei 43,00 Eur išlaikymas dukrai L. V.. Kaip jau minėta anksčiau, kitokio turto ir pajamų pareiškėja neturi. Įrodymų apie pajamas finansinių įsipareigojimų prisiėmimo metu nėra pateikta. Teismo posėdžio metu pareiškėja teigė, kad gaudavo lėšas už deklaruotus žemės sklypus, tačiau įrodymų apie gautas pajamas iš ūkininkavimo nebuvo pateikta teismui. Pareiškėja teismui paaiškino, kad ūkininkauti pradėjo, neturėdama jokių finansinių išteklių, tik 1,8 ha žemės sklypą. Papildomai nurodė, jog nuomojosi apie 80 ha žemės iš kitų ūkininkų, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai apie sudarytas žemės nuomos sutartis, kurios pagrįstų pareiškėjos nurodomas aplinkybes bei patvirtintų nuomos sandorių vertę. Iš teismo posėdžio garso įrašo taip pat nustatyta, kad pareiškėja nuomojosi techniką žemės plotams dirbti, tačiau aplinkybės, iš kokių lėšų, kiek konkrečiai sumokėta už technikos nuomą, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino. Pareiškėja teigia, jog 2013 m. buvo sudariusi sutartį su UAB „Lukoil Baltija“, iš kurios įsigijo kuro, reikalingo technikai, tačiau įrodymų, koks kiekis kuro ir už kokią kainą įgytas, bei pirkimo–pardavimo sutarties nebuvo pateikta teismui. Šių aplinkybių analizavimas yra reikšmingas, kadangi pareiškėja teigia, jog kredito sutartys sudarytos tik 2013 metais, todėl nėra aišku, iš kokių lėšų buvo nuomojami žemės sklypai, žemės ūkio technika bei 2014-02-18 UAB „Litagros prekyba“ sumokėta dalis skolos. Įrodymų apie pajamas finansinių įsipareigojimų prisiėmimo metu taip pat nėra pateikta.
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino pareiškėjos finansinių galimybių grąžinti skolas, kai pareiškėja skolinosi iš juridinių asmenų įvairias pinigų sumas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog būtina nustatyti, kokias pajamas finansinių įsipareigojimų prisėmimo metu gaudavo ir kokias išlaidas patirdavo pareiškėjai, kokie buvo jų būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra reikšmingos vertinant pareiškėjos sąžiningumą, nes bankroto byla gali būti keliama tik sąžiningiems asmenims.
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl pareiškėjos sąžiningumo, nes nėra įvertintos visos byloje pateiktos aplinkybės, nėra išreikalauti tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek juridinio, tiek fizinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas jose turi būti aktyvus; tai apima teismo teisę ex officio tikrinti fizinio asmens sudarytus sandorius ir teisę rinkti įrodymus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. S. ir M. S. prašymą, bylos Nr. 3K-3-106/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).
Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirųjų skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti, kadangi tik ištyrus apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes, vertinant pareiškėjos sąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra įvertinus, ar pareiškėja pasiskolintas lėšas naudojo ūkio vystymui, kokia apimtimi pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie šių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar šių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais būdais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėja, siekdama išvengti skolinimosi, bei išreikalavus papildomus įrodymus apie pareiškėjos pajamas, išlaidas, būtinuosius poreikius finansinių įsipareigojimų prisiėmimo metu, pateikus kredito sutartis bei kitus finansinius įsipareigojimus pagrindžiančius įrodymus, įrodymus apie pasiskolintų lėšų panaudojimo būdą, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali pareiškimo išnagrinėti iš esmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis, neatskleidus bylos esmės, naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjai E. V. iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.