Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui R. D., pareiškėjo atstovei advokatei Sandrai Marcinkėnaitei-Venskienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Po motinos mirties pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti paliktą turtą kaip savo turtą, t. y. priėmė palikėjos turtą tokį, kokį jį turėjo visa apimtimi. Mirus A. D. liko nekilnojamojo turto, registruotojos vardu: ½ buto su rūsiu (12,58 m2, R-l R-2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po A. D. mirties toliau gyveno bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, kiek leido finansinės galimybės, gerino buitį. Pareiškėjas tinkamai palaidojo motiną, prižiūri jos kapą. Po motinos mirties tvarkėsi butą, nereikalingus velionės asmeninius daiktus sunaikino, tinkamus naudoti perėmė savo žinion. Toliau naudojosi visu butu, jame esančiais namų apyvokos daiktais, baldais (pvz., sekcija, spinta ir pan.), dalį baldų, netinkamų naudoti, po laidotuvių išmetė, visada išlaikė butą, mokėjo mokesčius už elektrą, tiekiamą vandenį, komunalinių atliekų išvežimą. Buto rūsyje laikė ir telaiko daržoves, buityje naudojamus rakandus ir pan. Iš karto po motinos mirties naudojosi tvartu, malkine, ir jais naudojasi iki šiol, malkinėje laiko malkas, o tvarte briketus. Išsaugojo motinos paliktus dokumentus, pvz., žemės dokumentus, mirties liudijimus ir pan. Viename iš paliktų sklypų buvo motinos daržas, tai 2010 m. rudenį pareiškėjas nuėmė derlių, jį suvartojo. Toliau kasmet iki pat dabar jo šeima naudojasi dalimi žemės sklypų, o nereikalingas dalis yra perleidę dirbti ūkininkui, t. y. tam pačiam ūkininkui, su kuriuo motina buvo sudariusi panaudos sutartis dėl žemės sklypų. Visi aplinkiniai pareiškėją laikė (ir laiko) A. D. palikto turto savininku ir niekada nereiškė niekas jam (pareiškėjui) jokių pretenzijų.

4. Pareiškime nurodoma, kad aukščiau nurodyti pareiškėjo aktyvūs veiksmai leidžia daryti išvadą, jog jis siekė turtą įgyti nuosavybės teise. Be to iš tokių veiksmų aiškiai matyti, kad jis perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininku (tvarkė turtą, juo naudojosi, atliko kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Mano, jog aukščiau nurodytos aplinkybės bei prie pareiškimo pridėti rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėjas po savo motinos A. D. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas siekia, jog būtų nustatytas juridinis faktas, t. y., kad jis priėmė savo motinos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (el. b. l. 1-4).

7. Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjo sugyventinė. Paaiškino, kad A. D. iki mirties gyveno su pareiškėju. Po A. mirties darė remontą, dėjo langus, tapetavo kambarius, pirko malkas. Už komunalines paslaugas mokėdavo jie su pareiškėju. Likusiuose sklypuose, dalyje jų, patys auginosi daržoves, kitą išnuomojo ūkininkui. Patvirtino, kad niekas nereiškė pretenzijų dėl likusio turto.

8. Liudytojas M. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas yra jo sūnėnas. Paaiškino, kad po A. D. mirties pareiškėjas liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose jis gyveno ir iki motinos mirties. Patvirtino, kad niekas daugiau nepretendavo į turtą. Paaiškino, kad pareiškėjas tvarkėsi, prižiūrėjo namus, kūreno malkas šildymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai

11. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

13 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

14. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai).

15. Nagrinėjamu atveju po motinos A. D. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9) pareiškėjas paveldėjo po motinos mirties likusį turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pati palikėja po savo sutuoktinio J. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio mirties likusį turtą (el. b. l. 10). Palikėja A. D. testamento nepaliko, palikimo priėmimo faktų nenustatyta. Į bylą pateikti dokumentai, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjo duoti parodymai patvirtina, kad po palikėjos mirties liko nekilnojamasis turtas: ½ buto su rūsiu (12,58 m2, R-l R-2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 20-33).

16. Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui atitenka visas palikimas, atsiradęs po A. D. mirties (CK 5.11 straipsni).

17. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 15 punkte, pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojai D. S. ir M. D.. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas išsaugojo visus namuose buvusius daiktus, dokumentus (tėvų santuokos liudijimą, vaikų gimimo liudijimus, tėvų mirties liudijimus ir kt.). Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėjas perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.

18. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 17 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėjas atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėjas prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugo palikėjos paliktus dokumentus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

19. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas R. D. priėmė palikimą po savo motinos A. D. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjęs faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. D. mirties, paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs A. D. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. D. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.