Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-03-25 · Civilinė byla Nr. 2-335-955/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-25Kauno apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-17Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-18Kauno apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2019-09-23Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-10Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-29Kauno apygardos teismas
  7. KasacijaNutartis · 2020-10-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  8. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-04-12Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  9. ApeliacijaNutartis · 2021-10-07Kauno apygardos teismas
  10. KasacijaNutartis · 2021-12-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  11. KasacijaNutartis · 2022-01-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2022-02-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-25
Bylos Nr.
2-335-955/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-26228-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
L. B.
Trečiasis asmuo
V. B., J. U., Luminor Bank
Advokatai
Tomas Ryzgelis, Diana Višinskienė, Eglė Grucytė, Jurgis Šliogeris
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-335-955/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26228-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.15.; 3.1.7.4; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui,atsakovei L. B., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei,trečiajam asmeniui V. B., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei,trečiajam asmeniui J. U.,

trečiojo asmens Luminor Bank, AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių atstovui advokato padėjėjui Jurgiui Šliogeriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei L. B., tretiesiems asmenims V. B., J. U., Luminor Bank, AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, notarei Ramutei Siliūnienei dėl dovanojimo sutarties pripažinimo tariamu sandoriu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas V. B. (toliau – ir ieškovas) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo 2008 m. liepos 3 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Dovanojimo suartis), patvirtintą Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ramutės Siliūnienės, kaip sudarytą dėl akių; taikyti restituciją – įpareigoti L. B. grąžinti V. B. butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas).

Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovas nurodė, jog 2008 m. liepos 3 d. padovanojo savo motinai L. B. butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė – 12 900 Eur, kuris ieškovui priklausė nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. ir kurį jam buvo perleidę tėvai L. B. ir V. B.. 2008 m. liepos 29 d. atsakovė su sutuoktiniu V. B. ir jo seserimi J. U. sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su akcine bendrove (toliau – AB) DNB banku dėl 19 983,78 skolos buto remontui (toliau – ir Kreditavimo sutartis). Minėta sutartimi buvo įkeistas Butas, tačiau nei po Dovanojimo sutarties sudarymo, nei dabar atsakovė Butu nesinaudoja, jame negyvena, mokesčių nemoka. Visus mokesčius moka ieškovas. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl akių, nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių. Sandoriu buvo siekiama įgyti nekilnojamojo turto, kurio įkeitimu būtų užtikrinamas paskolos atsakovei suteikimas. Sudarius Dovanojimo sutartį visi elgėsi taip, lyg Buto savininkas yra ieškovas. Teismo posėdyje ieškovas papildomai paaiškino, jog Butas buvo nupirktas pirmiausia tėvų vardu, tačiau dalį piniginių lėšų už jį sumokėjo pats ieškovas. Ieškovas teigė, jog už tėvų vardu nupirktą Butą su tėvais yra pilnai atsiskaitęs. Kadangi Butui buvo reikalingas remontas visa šeima nutarė Butą įkeisti bankui, todėl ieškovas Butą perdovanojo atsakovei, užtikrinant paskolos grąžinimą. Šiuo metu kreditą moka sesuo J. U..

Ieškovo atstovas pagrindė ieškinio reikalavimus teisiniais argumentais. Nurodė, jog ieškinį tenkinus, hipoteka sektų paskui daiktą, dėl to nebūtų pažeisti banko interesai. Atstovo nuomone, tokiu atveju atsirastų svetimo daikto hipotekos pagrindai.

Atsakovė L. B. (toliau – atsakovė) ir jos atstovė nurodė, jog su ieškiniu visiškai sutinka. Atsakovė nurodė, jog Butą pirko už 48 300 Lt. 2007 m. liepos 14 d. V. B. grąžino tėvams 14 000 Eur. Dėl Dovanojimo sandorio buvo susitarusi visa šeima.

Tretysis asmuo V. B. ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Tretysis asmuo paneigė, jog sūnus V. B. būtų grąžinęs tėvams už Butą sumokėtus pinigus. Iki prasidedant santuokos nutraukimo tarp jo ir atsakovės procesui, tretysis asmuo mokėjo kredito įmokas bankui. Tik prasidėjus skyrybų procesui trečiajam asmeniui tapo žinoma, jog V. B. Butą padovanojo vien tik atsakovei, nors prieš tai Butas priklausė abiem sutuoktiniams. Nuo 2016 metų tretysis asmuo kredito įmokų nemoka. Kadangi šeima dirbo bendrame versle, tretysis asmuo pasirašydavo daug dokumentų, todėl net nepastebėjo, jog Dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik tarp ieškovo ir atsakovės. Kredito paėmimo metu šeimos pajamos buvo pakankamos, kad būtų grąžintas kreditas. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje teisiniais argumentais pagrindė trečiojo asmens atsikirtimus.

Tretysis asmuo J. U. teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Nurodė, jog ji nuo 2016 m. gegužės mėnesio moka kredito įmokas, nors Butu naudojasi ir jame gyvena ieškovas.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog tarp Banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų V. B., L. B. ir J. U. iš kitos pusės, sudaryta 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kredito gavėjams kaip solidariems bendraskoliams suteiktas 19 983,78 Eur kreditas būsto remontui terminui iki 2025 m. liepos 31 d. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas buto/patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) hipoteka. Negrąžinto kredito likutis 2016 m. sausio 13 d. sudarė 13 304,15 Eur. Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka ieškovui. Ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia išimtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Ieškovas privalo pateikti į bylą objektyvius duomenis, kad sudarydamas Dovanojimo sutartį, šalys buvo nesąžiningos. Tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog Dovanojimo sutartis sukėlė teisines pasekmes, t. y. atsakovė realiai įgijo asmeninę nuosavybę į Butą. Byloje neįrodyta, kad abiejų šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, priešingai, matyti, jog buvo abiejų šalių suderinta valia neatlygintinai perleisti nuosavybę į Butą. Pastebėtina, kad atsakovė tuoj po nuosavybės teisės į Butą perėjimo jai perleistą butą įregistravo savo vardu ir jį valdo kaip asmeninę nuosavybę. Taigi, matyti, jog šie veiksmai neabejotinai sukūrė įprastai Dovanojimo sandoriams būdingą teisinę pasekmę – nuosavybės teisės perėjimą. Be to, atsakovė tuoj po nuosavybės teisės perėjimo į Butą momento su kitais bendraskoliais sudarė Kreditavimo sutartį, kuria įgijo kreditą buto remontui. Šios Kreditavimo sutarties vykdymo užtikrinimui, sąžiningo kreditoriaus Banko naudai, atsakovė įkeitė teisėtai įgytą asmeninės nuosavybės teise valdomą Butą. Šie aktyvūs atsakovės veiksmai po Dovanojimo sutarties sudarymo neabejotinai patvirtina ne ketinimą sudaryti išorinį sandorio vaizdą, bet rodo sandorio vykdymą. Ieškovas tik deklaratyviai teigia, jog atsakovė butu nesinaudoja ir jame negyvena. Akivaizdu, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklostę akivaizdūs faktinės panaudos santykiai, besitęsiantys iki šiol. Tokie sūnaus ir motinos santykiai negali būti vertinami kaip paneigiantys atsakovės nuosavybės teisę į ginčo Butą. Tai, kad po Dovanojimo sandorio ieškovas galimai moka komunalinius mokesčius, neįgalina jo laikyti šio Buto savininku, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.636 straipsniu panaudos gavėjui nustatyta pareiga apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Ieškovą ir atsakovę sieja šeiminiai santykiai, todėl nenuostabu, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena ieškovas. Bankas, sudarydamas Kreditavimo sutartį, neturėjo jokių duomenų, kad buto Dovanojimo sutartis yra, neva, tariama. Bankas užtikrindamas prievolių bankui pagal Kreditavimo sutartį vykdymą hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė ginčo Butą. Hipotekos sandorio sudarymo metu nebuvo žinoma jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti, kad įkeičiamas Butas yra, neva, ieškovo, kuris nėra Kredito sutarties šalis, nuosavybė. Hipotekos kreditorius, sandorius tvirtinęs notaras, hipotekos įstaiga rėmėsi viešųjų registrų duomenimis, laikėsi įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo pripažinti įkeitimo sandorius negaliojančiais. Atsakovė yra sąžiningas Buto įgijėjas, o Bankas – sąžiningas kreditorius, kurio teises saugo ir gina įstatymas. Pripažinus Dovanojimo sutartį tariama ir pripažinus Kreditavimo sutartį negaliojančia, būtų pažeistas susiklosčiusių santykių stabilumas, sąžiningo kreditoriaus Banko teisės ir teisėti interesai. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje teisiniais argumentais pagrindė atsikirtimus į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2008 m. liepos 3 d. Sutartimi V. B. padovanojo savo motinai L. B. butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–10). Ieškovo AB SEB banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog ieškovas nuo 2015 m. sausio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. mokėjo komunalinius mokesčius (b. l. 14–15). Swedbank, AB mokėjimo nurodymai patvirtina, jog nuo 2015 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. vasario 21 d. ieškovas mokėjo komunalinius mokesčius (b. l. 16–23). Atsakovė ieškinio pripažinimo aktu nurodė, jog su ieškiniu sutinka (b. l. 33). Tarp Banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų V. B., L. B. ir J. (B.) U. iš kitos pusės sudaryta 2008 m. liepos 29 d. kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kredito gavėjams kaip solidariems bendraskoliams suteiktas 19 983,78 Eur kreditas būsto remontui terminui iki 2025 m. liepos 31 d. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas buto/patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) hipoteka (b. l. 39–61). V. B. 2010 m. spalio 21 d. sudarė kabelinio skaitmeninio TV imtuvo nuomos sutartį butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 121-130). AB „Kauno energijos“, UAB „Kauno vandenys“, DNSB „Stumbras‘ mokėjimo kvitai patvirtina, jog V. B. moka komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 132–142).

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Dovanojimo sandorio pripažinimo tariamu CK 1.86 straipsnio pagrindu.

Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 34, 35 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės – pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 28 punktas).

Ieškovas prašo pripažinti 2008 m. liepos 3 d. Dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ramutės Siliūnienės, kaip sudarytą dėl akių (tariamąjį sandorį). Kaip nurodyta, pareiga įrodyti sandorio tariamumą kyla tokį reikalavimą reiškiančiai bylos šaliai. Ieškovas Dovanojimo sutarties tariamumą įrodinėjo aplinkybėmis, kad padovanojo ginčo Butą motinai tik dėl to, jog jį būtų galima įkeisti bankui už šeimos nariams suteikiamą kreditą. Kompleksiškai įvertinęs visų byloje dalyvavusių asmenų parodymus ir rašytinę medžiagą, teismas daro išvadą, jog sandorio tariamumas šiuo atveju nebuvo įrodytas. Byloje ieškovas neįrodė, jog šalys tik sukūrė sandorio sudarymo įvaizdį, tačiau jo nevykdė. Kaip matyti, sudaryta Dovanojimo sutartis sukėlė atsakovei teisines pasekmes, t. y. atsakovė realiai įgijo asmeninę nuosavybę į Butą, įregistravo nuosavybės teises į jį, po nuosavybės teisės perėjimo į Butą momento su kitais bendraskoliais sudarė Kreditavimo sutartį, kuria įgijo kreditą buto remontui. Šios Kreditavimo sutarties vykdymo užtikrinimui, atsakovė įkeitė teisėtai įgytą asmeninės nuosavybės teise valdomą Butą. Šie atsakovės veiksmai po Dovanojimo sutarties sudarymo patvirtina ne ketinimą sudaryti tariamą sandorį, o tai, jog atsakovė sandorį vykdė. Teismas kritiškai vertina ieškovo argumentus, neva ginčo Butas prieš dovanojant jį motinai buvo įsigytas už jo asmenines lėšas. Teismas pažymi, jog jokių duomenų apie tai, kad ieškovas faktiškai iš savo lėšų pirko butą, byloje nėra. Ieškovo argumentus, jog faktinis buto valdytojas yra jis paneigia ir tai, jog dėl neva ieškovui priklausančio buvo remonto kreditą paėmė ieškovo tėvai ir sesuo. Įvertinęs 2008 m. liepos 3 d. Dovanojimo sutarties turinį, teismas neturi pagrindo spręsti, jog ši sutartis atskleistų jos šalių valios ydingumą (siekio nesukelti jokių teisinių padarinių). Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad kitų argumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas ir atsakovė turėjo kitokį nei dovanoti nurodytą Butą (paslėptą) Dovanojimo sutarties tikslą, konstatuoja, kad Dovanojimo sutartis atitiko joje nurodytą sandorio tikslą – perleisti turtą atsakovei.

Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog už ginčo Butą jis moka komunalinius mokesčius. Susipažinus su šiais rašytiniais įrodymais matyti, jog ieškovas sutartį dėl televizijos paslaugų teikimo sudarė dėl buto (duomenys neskelbtini). AB „Kauno energijos“ sąskaitose taip pat nurodyta, kad paslaugos teikiamos butui (duomenys neskelbtini). Teismui ieškovas taip ir nepaaiškino kodėl teikia mokėjimus patvirtinančius įrodymus už minėtą butą, nors iš esmės byloje keliamas klausimas dėl Buto (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties nuginčijimo. Net ir tuo atveju, jeigu Buto numeris nesutampa dėl techninių ar kitokių netikslumų, teismo vertinimu, šie rašytiniai įrodymai nepatvirtina ginčijamo sandorio tariamumo. Įvertinęs tai, jog iš esmės visas ginčas vyksta tarp šeimos narių, teismas laiko, jog trečiojo asmens Luminor Bank, AS argumentai dėl tarp šalių faktiškai susiklosčiusių panaudos teisinių santykių yra visiškai pagrįsti. Pažymėtina, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2008 m. liepos 3 d., tačiau, kaip matyti, ginčyti šį sandorį ieškovas nusprendė tik tada, kai prasidėjo L. ir V. B. santuokos nutraukimo procesas. Tokį ieškovo elgesį teismas pagrįstai gali vertinti kaip sūnaus siekį pašalinti iš sutuoktinių (tėvų) turto balanso ginčo butą, kad dėl šio objekto nebūtų pasisakyta priimant galutinį teismo sprendimą santuokos nutraukimo byloje.

Teismas visiškai pagrįstais laiko ir kitus trečiojo asmens argumentus, jog sandorio nuginčijimas pažeistų kreditoriaus interesus. Atsakovė yra sąžininga Buto įgijėja, o Bankas – sąžiningas kreditorius, kurio teises saugo ir gina įstatymas. Pripažinus Dovanojimo sutartį tariama, būtų pažeistas susiklosčiusių santykių stabilumas, sąžiningo kreditoriaus teisės ir teisėti interesai, kuris Kreditavimo sutarties sudarymo metu ir hipotekos sudarymo metu, niekaip nebuvo informuotas dėl Dovanojimo sandorio tariamumo.

Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog 2008 m. liepos 3 d. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant teisinių pasekmių, todėl yra pagrindas visiškai atmesti ieškinio reikalavimą (CPK 197 straipsnis, 200 straipsnis).

Atmetus reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, teismas dėl reikalavimo taikyti restituciją nepasisako.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje nepateikta duomenų, kad šalys būtų patyrusios bylinėjimosi išlaidų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad valstybė šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios iš ieškovo priteisiamos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,64 Eur (šešių eurų šešiasdešimt keturių ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė