Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“) patikslintą ieškinį atsakovams V. B., L. B., trečiajam asmeniui R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė posėdžio metu patvirtino patikslintame ieškinyje, dublike ir papildomuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad dėl gamtinių dujų tiekimo adresu (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu V. B. 2001 m. gruodžio 28 d. sudarė Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o pasikeitus atsiskaitymo tvarkai, ieškovė su atsakovu 2006 m. rugsėjo 14 d. sudarė Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Posėdžio metu patikslino, kad ieškovės prašomas priteisti 499,90 Eur įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. (2019 m. kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas 5 min. 32 sek.–5 min. 41 sek.). Kadangi atsakovų santuoka minėtu laikotarpiu nebuvo nutraukta, tai reiškiamas reikalavimas yra solidarus. Pažymėjo, kad skolos susidarymo laikotarpiu gamtinių dujų tiekimas buvo nutrauktas 2016 m. kovo 24 d., gavus vartotojo prašymą dėl laikino gamtinių dujų tiekimo nutraukimo. Prieš nutraukiant gamtinių dujų tiekimą (2016 m. vasario mėn. pabaigoje), įsiskolinimas iki gamtinių dujų apskaitos prietaiso rodmenų buvo 1 011 m³. Šiuos rodmenis, be kita ko, deklaravo ne pats vartotojas vykdydamas sutartinę prievolę, bet uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas apsilankymo pas vartotoją metu. Nesumokėtų už dujas suma siekė 116,34 Eur. Tokia pat suma 116,34 Eur buvo sumokėta vartotojo gamtinių dujų tiekimo nutraukimo dieną. Nepaisant to, nutraukiant gamtinių dujų tiekimą buvo fiksuotas gamtinių dujų apskaitos prietaiso rodmuo – 2 407 m³ ir nustatytas 1 396 m³ nedeklaruotas suvartotas gamtinių dujų kiekis. Atlikus priskaitymą gamtinių dujų tiekimo dieną 2016 m. kovo 24 d. galiojusiu gamtinių dujų tarifu buvo suskaičiuota ieškovei mokėtina suma 586,32 Eur. Gamtinių dujų tiekimas buvo atnaujintas 2016 m. balandžio 14 d. vadovaujantis Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi. Nuo to laiko iki pakartotinio gamtinių dujų tiekimo nutraukimo 2016 m. lapkričio 16 d., kurio metu fiksuotas gamtinių dujų apskaitos prietaiso rodmuo 2 684 m³, galutinė ieškovei mokėtina suma yra 499,90 Eur. Atsakovai nepateikė duomenų apie nustatytą ir patvirtintą tarpusavio atsiskaitymo už teikiamas paslaugas tvarką, todėl abu, kaip nekilnojamojo turto savininkai, turi sutartinę prievolę, kylančią iš Sutarties 4.2 punkto mokėti už suvartotas dujas, nepriklausomai nuo to, ar jie abu, ar tik vienas iš jų faktiškai gyvena bute. Paaiškino, kad atsakovams priklausančiame būste gamtinės dujos naudojamos ne tik karštam vandeniui, bet ir būsto šildymui. Posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad savo duomenų apskaitoje jie nerado papildomų mokėjimų, kurie būtų neužskaityti. Elektros sutartyje elektros vartotojo kodas yra kitas ir ten atliekami mokėjimai pagal kitą kodą (2019 m. kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas 2 min. 44 sek.–3 min. 00 sek.). Be to, posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad 3,99 Eur suma už liepos mėnesio abonentinį mokestį yra išskaičiuota iš skolos sumos. Kiekvieną mėnesį yra mokamas mėnesinis mokestis. 2015 m. lapkričio 10 d. buvo fiksuoti rodmenys ir neapmokėtas skirtumas siekia 201 m³. Padauginus minėtą skirtumą iš tuo metu galiojusio 0,42 Eur tarifo, susidariusi skola yra 84,42 Eur. Fiksavus duomenis 2016 m. kovo 24 d., buvo gauti duomenys, kad skirtumas tarp abiejų patikrinimų yra 1 396 m³, o tai padauginus iš tuo metu galiojančio 0,420 Eur tarifo, gaunasi 586,32 Eur skolos suma. Dujų skaitiklių atjungimo metu buvo patikrinti skaitikliai ir fiksuotas rodmuo 2 684 m³, kas reiškia, kad susidaręs skirtumas tarp paskutiniojo patikrinimo ir šio yra 277 m³ (2 684 – 2 407). Padauginus minėtą skirtumą iš tarifo 0,360 Eur, gaunasi 99,72 Eur skola. Taigi skolos suma gaunasi 770,46 Eur (84,42 Eur + 586,32 Eur + 99,72 Eur), abonentinių mokesčių suma lygi 63,08 Eur (14×3,99 Eur + 2,96 Eur + 2,26 + 2,00). Sudėjus skolų sumą ir abonentinius mokesčius skola siekia 833,54 Eur. Iš šios sumos atėmus 116,34 Eur ir 217,30 Eur gaunasi skolos suma 499,90 Eur (2019 m. kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas 13 min. 50 sek.–17 min. 00 sek.).

Trečiasis asmuo R. B. į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta, atsiliepimas į patikslintą ieškinį nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2006 m. rugsėjo 11 d. tarp V. B. ir AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo (toliau – ir tiekėjas) buvo sudaryta Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu tiekėjas įsipareigojo užtikrinti patikimą dujų tiekimą ir kt., o vartotojas – saugiai vartoti tiekiamas dujas, laiku ir teisingai pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį ir kt. objekte (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–10). Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. objekte (duomenys neskelbtini) buvo vartojamos dujos, ko pasėkoje susidarė 499,90 Eur įsiskolinimas. Minėtu laikotarpiu už minėtą objekto įsiskolinimą sutuoktinių sūnus V. B. atliko du pavedimus: 2016 m. kovo 24 d. – 116,34 Eur suma ir 2016 m. rugsėjo 11 d. – 217,30 Eur suma (b. l. 13, 69, 70, 98). Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė V. B. imtis bet kokių veiksmų, susijusių su dujų ir bet kokių kitų komunalinių paslaugų tiekimo sutarčių objektui, adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimu, į kurį nuosavybės teisė registruota V. B. vardu. Ta pačia nutartimi UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ buvo įpareigotas be V. B. sutikimo atnaujinti dujų tiekimą objektui, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovę L. B. įpareigota atsiskaityti už patiektas dujas minėtam objektui nuo dujų tiekimo atnaujinimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 75–77). 2016 m. balandžio 14 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ surašė Vartotojo dujų sistemos atjungimo ir užplombavimo aktą, iš kurio matyti, kad objekte (duomenys neskelbtini) buvo atjungta dujų sistema ir užplombuotas dujų skaitiklis. Patikrintas dujų skaitiklis Elster BK-G4MT Nr. (duomenys neskelbtini), matomų išorinių dujų apskaitos priemonių pažeidimų nepastebėta, gamyklinės, metrologinės plombos Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti gamtinių dujų skaitiklio rodmens duomenys – 2 407 m³. Po patikros dujų tiekimas atnaujintas (b. l. 12). 2016 m. rugpjūčio 31 d. antstolis Saulius Užkuraitis konstatavo faktines aplinkybes, tai yra gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 20–23). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, V. B. asmeninės nuosavybės teise 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutarties pagrindu priklauso pastatas-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39/100 dalys pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 39/100 dalys kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos atsiskaityti už patiektas dujas ir dėl įmokų paskirstymo kelioms skoloms dengti eiliškumo.

Visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 straipsniai), o šilumos energijos pirkimą–pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, bei jį detalizuojantys teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. CK 6.383 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį, energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Taigi kiekvienas asmuo privalo sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai keisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (CK 6.4, 6.38, 6.59 straipsniai).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai gamtinių dujų pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tai yra atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini) buvo tiekiamos gamtinės dujos ir teikiamos su tuo susijusios paslaugos, o atsakovai šiomis paslaugomis naudojosi, todėl jiems atsirado prievolė sumokėti už ieškovės tiektas dujas ir teiktas paslaugas.

Atsakovė L. B. iš esmės neginčija savo prievolės kreditorei, tačiau nurodo, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, nes mano, kad savo dalį jau apmokėjo, tai yra sūnus V. B. jos vardu atliko du pavedimus: 2016 m. kovo 24 d. – 116,34 Eur sumai ir 2016 m. rugsėjo 11 d. – 217,30 Eur sumai.

Atsakovas V. B. nesutinka su pareikštu ieškiniu, prašo jį atmesti, nurodo, kad skolos susidarymo laikotarpiu minėtame nekilnojamojo turto objekte negyveno, todėl ieškovės pateiktų dujų nevartojo.

CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. Tokiomis be kita ko laikomos ir prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

Taigi, nors ginčo nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui V. B., tačiau atsakovai kaip bendraskoliai atsako solidariai už susidariusį įsiskolinimą už suvartotas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas pagal atsakovo su ieškove sudarytą Sutartį remiantis CK 3.109 straipsnio nuostatomis. O tai, kad atsakovas V. B. nurodė, kad nuo 2010 m. balandžio 1 d. kartu su atsakove L. B. negyvena, o jam priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, esančia (duomenys neskelbtini)visą laiką nuo 2010 m. balandžio 1 d. naudojosi išimtinai atsakovė L. B., teismas vertina kritiškai, nes ši aplinkybė esamo turto teisinio režimo nepakeičia, dėl ko atsakovų prievolė ieškovės atžvilgiu išlieka solidari. Šiuo atveju prievolės solidarumas suteikia teisę kreditorei reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė turėjo teisę reikalavimą dėl skolos priteisimo pareikšti abiem sutuoktiniams. Juolab, kad byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys egzistavus atsakovų tarpusavio susitarimui dėl vienasmeniško atsakovės prievolių ieškovei vykdymo. O ir pati atsakovė L. B. patvirtino, kad ji ginčo nekilnojamajame turte gyveno, gamtinėmis dujomis naudojosi ir dalį skolos apmokėjo.

Prievolės kaip ir sutartys turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, o vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.200, 6.201, 6.205 straipsniai). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, ir jos turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis). Nevykdančiam prievolės skolininkui atsiranda teisinės pasekmės. Įrodymų, kad ieškovės nurodytos už paslaugas priskaičiuotos atsakovams sumos yra neteisingos arba kad kurios nors atsakovų sumokėtos sumos ieškovės neįskaitytos, nenurodytos suvestinėje ar žiniaraščiuose, teismui nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178 straipsniai).

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) įpareigojo L. B. atsiskaityti už patiektas dujas minėtam objektui nuo dujų tiekimo atnaujinimo dienos, tai yra 2016 m. balandžio 14 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors atsakovas V. B. nurodė, jog šios nutarties pagrindu už dujų tiekimą privalo atsiskaityti tik L. B., tačiau teismas šiuos argumentus vertina kritiškai. Minėta nutartimi teismas nemodifikavo bendros sutuoktinių prievolės, nepakeitė ginčo turto teisinio režimo ar prievolės vykdymo būdo. Pažymėtina, jog 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi teismas tik nustatė mokėjimo už gamtines dujas tvarką, nustatant, jog nuo 2016 m. balandžio 14 d. pareiga už sunaudotas gamtines dujas tenka L. B.. Pažymėtina, jog pati L. B. tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti santuokos nutraukimo byloje.

Ieškovė iš atsakovų prašo priteisti solidariai 499,90 Eur skolą už sunaudotas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. Byloje pateikta skolų skaičiavimo suvestinė patvirtina, kad prašomą priteisti skolą sudaro kiekvieną mėnesį mokamas mėnesinis mokestis bei suvartotų dujų kiekis. Taigi, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. kovo 24 d., kai buvo laikinai nutrauktas dujų tiekimas, susidarė 30,89 Eur (7 × 3,99 Eur + 2,96 Eur) suma, mokama minėtu laikotarpiu kaip mėnesinis mokestis. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad į bendrą skolos sumą yra įtraukta 3,99 Eur suma iš ankstesnio laikotarpio, tai yra mėnesinis mokestis už 2015 m. liepos mėn., todėl šioje dalyje ieškinys netenkinamas. Be to, 2015 m. lapkričio 10 d. buvo fiksuoti rodmenys ir neapmokėtas suvartotų dujų skirtumas siekė 201 m³, kas pagal tuo metu galiojusį 0,42 Eur / m³ tarifą sudaro 84,42 Eur (201 × 0,42 ? 84,42). Taip pat 2016 m. kovo 24 d. dar kartą buvo fiksuoti rodmenys ir neapmokėtas suvartotų dujų skirtumas siekė 1 396 m³, kas pagal tuo metu galiojusį 0,42 Eur / m³ tarifą sudaro 586,32 Eur (1 396 × 0,42 ? 586,32). Kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi įpareigojo ieškovę atnaujinti dujų tiekimą, o atsakovę L. B. – toliau atsiskaityti už patiektas dujas nuo dujų tiekimo atnaujinimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dujų tiekimas buvo atnaujintas 2016 m. balandžio 14 d., todėl laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. susidarė 28,20 Eur (6 × 3,99 Eur + 2,26 Eur + 2,00 Eur) suma, mokama minėtu laikotarpiu kaip mėnesinis mokestis. Be to, 2016 m. lapkričio 16 d. buvo fiksuoti rodmenys ir neapmokėtas suvartotų dujų skirtumas siekė 277 m³, kas pagal tuo metu galiojusį 0,36 Eur / m³ tarifą sudaro 99,72 Eur (277 × 0,36 ? 99,72).

Atsakovas nesutinka su ieškovės pateiktu įmokų paskirstymu. Nurodo, kad pagal CK nustatytą eiliškumą, pirmiausia turėtų būti dengiamos senesnės skolos, tai yra vartotojo susidarę įsiskolinimai už senesnį laikotarpį kuomet buvo gautos įmokos. O įvertinus, kad buvo padarytos dvi įmokos (2016 m. kovo 24 d. – 116,34 Eur suma ir 2016 m. rugsėjo 11 d. – 217,30 Eur suma), tai jos turėjo būti visų pirma išskaitytos iš anksčiausiai susiformavusių skolų.

CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013).

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys yra sudariusios susitarimą, kokia tvarka įskaityti įmokas į turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikomas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).

Byloje pateiktose V. B. mokėjimo nurodymuose 2016 m. kovo 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugsėjo 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „mokėjimo paskirtis“ yra nurodyta, kad mokėjimas atliktas „už dujas (duomenys neskelbtini)“. Taigi šiuo atveju V. B. mokant įmokas per „Swedbank“ AB, energijos tiekėja nebuvo informuota apie tai, už kurį konkretų terminą yra mokama skola, kokio dydžio suma ar jos dalis kuriai iš skolų padengti yra skiriama.

Kadangi šalys nesudarė susitarimo, kuriuo būtų numačiusios kitokią, negu nustatyta CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įmokų paskirstymo kelioms skoloms padengti eiliškumo tvarką, o V. B. mokėjimo nurodymuose nenurodyta kreditorei, kuri įmokos suma skiriama kuriai iš skolų dengti, tai šiuo atveju turi būti taikoma CK 6.55 straipsnio dalyje nustatyta įmokos paskirstyti skoloms padengti eilės tvarka.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad įsiskolinimui padengti 2016 m. kovo 24 d. ir 2016 m. rugsėjo 11 d. atlikti pavedimai bendrai 333,64 Eur (116,34 + 217,30) sumai turėjo būti skirti padengti seniausią skolą.

Taigi, šiuo atveju skolos susidarymo laikotarpį iš esmės reikia skirstyti į įsiskolinimo padengimą nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. kovo 24 d. ir nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d., nes pirmuoju laikotarpiu skola turi būti priteista iš atsakovų solidariai, o antru laikotarpiu asmeniškai iš atsakovės L. B. kaip ir nustatyta Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi. Įvertinus tai, kad buvo atlikti pavedimai ir jie turi dengti seniausią skolą, tai teismas sprendžia, kad šiuo atveju laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. kovo 24 d. susidariusi skola yra 367,99 Eur (30,89 Eur + 84,42 Eur + 586,32 Eur – 333,64 Eur), kuri priteistina solidariai iš abiejų atsakovų. O laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. susidariusi 127,92 Eur (28,20 Eur + 99,72 Eur) skola priteisiama iš atsakovės L. B..

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovės patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovei iš atsakovų priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, tai yra 99,20 proc. (495,91 × 100 ÷ 499,90). Kadangi paduodama patikslintą ieškinį ieškovė 2017 m. sausio 25 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 6 d. mokėjimo orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo iš viso 15,00 Eur (3,00 + 12,00) žyminį mokestį, todėl atsakovai lygiomis dalimis privalo atlyginti ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 14,88 Eur (15,00 × 99,20 ÷ 100), tai yra po 7,44 Eur (14,88 ÷ 2). Duomenų apie kitas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikta.

Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovų lygiomis dalimis proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai valstybei priteisiamos 6,28 Eur (6,33 × 99,20 ÷ 100) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tai yra po 3,14 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 367,99 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 99 ct) skolos dalį ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (juridinio asmens kodas 303383884, buveinė Vilniuje, Žvejų g. 14) naudai.

Priteisti iš atsakovės L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 127,92 Eur (vieno šimto dvidešimt septynių eurų 92 ct) skolos dalį ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (juridinio asmens kodas 303383884, buveinė Vilniuje, Žvejų g. 14) naudai.

Priteisti iš atsakovų V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (juridinio asmens kodas 303383884, buveinė Vilniuje, Žvejų g. 14) naudai.

Priteisti iš atsakovų V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) po 7,44 Eur (septynių eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų dalį ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (juridinio asmens kodas 303383884, buveinė Vilniuje, Žvejų g. 14) naudai.

Priteisti iš atsakovų V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) po 3,14 Eur (trijų eurų 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalį, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.