Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-01 · Administracinė byla Nr. eA-268-556/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-01
Bylos Nr.
eA-268-556/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07288-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-268-556/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07288-2023-5Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. SKP-204 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (patikslinimas – skundžiamas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. SKP-204) (toliau – ir Sprendimas 1).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. pareiškėjas vykdo žemės ūkio veiklą, kasmet deklaruoja pasėlius. Pareiškėjas 2022 m. kovo 30 d. pateikė atsakovui paraišką Nr. 19SU-KM-22-1-03028-PR001 (toliau – ir Paraiška), pridėjo verslo planą, aprašė, kokioms investicijoms prašo paramos. NMA 2022 m. birželio 21 d. raštu Nr. BRK-9165 „Dėl paramos skyrimo“ patvirtino pareiškėją paramos gavėju ir skyrė 15 000 Eur dydžio paramos sumą. Parama skirta įsigyti verslo plane numatytus naudotus padargus, t. y. diskinį skutiką, noraginį skutiką ir tankinimo volus. Pareiškėjui 2022 m. liepos 1 d. išmokėta 12 000 Eur paramos suma.

2.2. Pareiškėjas 2022 m. liepos 12 d. nusipirko verslo plane numatytus padargus iš savo dėdės V. D. (toliau – ir dėdė). Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2021 metų, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) nedraudė įsigyti padargus iš dėdės, taip pat nedraudė pirkti jau naudotus padargus, kurie ankstesnio savininko įsigyti pasinaudojant parama ir parduodami pasibaigus priežiūros laikotarpiui. Pareiškėjas 2023 m. vasario 5 d. pateikė NMA mokėjimo prašymą išmokėti likusią 3 000 Eur paramos sumą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, tačiau NMA kilo įtarimų dėl galimai pareiškėjo padarytų pažeidimų. NMA 2023 m. vasario 28 d. pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą, sustabdė mokėjimo prašymo dėl 3 000 Eur sumos vertinimą, tyrimas truko apie 3 mėnesius ir NMA priėmė skundžiamą Sprendimą 1.

2.3. Pareiškėjas nepažeidė Įgyvendinimo taisyklių 6 ir 7 punktų, NMA neteisingai aiškino ir taikė Įgyvendinimo taisyklių 16.4 papunktį, klaidingai nustatė, kad pareiškėjas padarė pažeidimą. Pareiškėjo vertinimu, NMA taip pat nepagrįstai išdėstė įvairias aplinkybes dėl dėdės ūkininkavimo ir paramos pasinaudojimo, nors ir nekonstatavo jo neteisėtų veiksmų, tačiau tam tikri paramos panaudojimo veiksmai NMA sukėlė įtarimų. Įgyvendinimo taisyklės nedraudė pirkti padargų iš savo dėdės.

2.4. NMA nei atliekant tyrimą, nei skundžiamame Sprendime 1 nenurodė iš esmės jokių motyvų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą apie kokius nors neteisėtus pareiškėjo veiksmus.

3. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė informaciją apie pareiškėjui išsiųstą 2023 m. liepos 24 d. raštą Nr. BRK-10700 „Dėl skolos anuliavimo ir susidariusios skolos grąžinimo“.

II.

4. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai svarbias aplinkybes:

5.1. NMA į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad 2023 m. liepos 19 d. raštu Nr. SKP-298 informavo pareiškėją apie skundžiamo Sprendimo 1 pripažinimą netekusiu galios.

5.2. NMA 2023 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-298 „Dėl sprendimo pripažinimo netekusiu galios“, kuriame nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 9, 12 dalimis ir 16 straipsniu, informuoja, jog Sprendimas 1 pripažįstamas netekusiu galios nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

5.3. Byloje yra pateiktas ir kitas NMA 2023 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. SKP-297 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. SKP-297 (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo pareiškėjo atžvilgiu taikyta išmokėtos 12 000 Eur paramos susigrąžinimo ir 3 000 Eur paramos sumažinimo sankcija. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Regionų administracinis teismas išnagrinėjo pareiškėjo D. V. skundą dėl Sprendimo 2.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būtent Sprendimas 2 pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes, dėl jo ginčas išnagrinėtas teisme. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2402-595/2024 pareiškėjo skundą atmetė. Sprendimas yra apskųstas apeliaciniu skundu ir perduotas nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Byla apeliacine tvarka dar neišnagrinėta.

7. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Sprendimas 1, kuris pripažintas netekusiu galios, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl išnyko ginčo dalykas ir pareiškėjo reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas, vertinant pripažintą negaliojančiu administracinį aktą, negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio.

8. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo, nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą Nr. eI3-1945-631/2024 nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) priteisti jo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1 331 Eur), ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (363 Eur), iš viso 1 694 Eur; 2) bylą nutraukus grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį už skundą (22,5 Eur) ir apeliacinį skundą (11 Eur), t. y. iš viso 33,5 Eur; arba sumokėto žyminio mokesčio sumas (33,5 Eur) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo kaip bylinėjimosi išlaidas.

10. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

10.1. Pareiškėjas paaiškino, kad skundo padavimo pirmosios instancijos teismui metu ginčo dalykas egzistavo, tačiau po bylos iškėlimo teisme ginčo objektas išnyko dėl to, kad atsakovas geruoju įvykdė skundo reikalavimus ir panaikino Sprendimą 1. Be to, nėra išspręstas klausimas, kurios iš šalių naudai pasibaigė ginčas, nes pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi (viename sprendimo punkte teismas motyvavo, kad „pareiškėjo skundas atmestinas“, tačiau kitame sprendimo punkte nurodė, kad „byla nutrauktina“). Tačiau teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10.3. Konstatavus, kad išnyko ginčo objektas, byla turėjo būti nutraukta, nes bylos dėl nebegaliojančių individualių administracinių aktų nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas faktiškai neatliko Sprendimo 1 teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo, kadangi neįvertino į bylą pateiktų įrodymų dėl ginčo esmės ir šalių pateiktų argumentų. Poreikis atlikti tokį vertinimą išnyko tuomet, kai atsakovas pripažino savo veiksmų neteisėtumą, o skundžiamą Sprendimą 1 pripažino netekusiu galios. Nuo 2023 m. liepos 19 d. ginčo tarp ginčo šalių dėl ginčo esmės nebeliko, atsakovui pripažinus ir įvykdžius pagrindinį skundo reikalavimą, abiem šalims sutariant, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas 1 buvo neteisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Pareiškėjui turėjo būti priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir grąžintas (arba priteistas iš atsakovo) pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad teismo sprendimas tariamai nėra priimtas pareiškėjo naudai. Visais atvejais (nepriklausomai nuo to, kokiu formaliu procesiniu sprendimu teismas turėjo įforminti bylos pabaigą) pareiškėjui turėjo būti priteistos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų faktiškai pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir grąžintas (arba priteistas iš atsakovo) pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis. Pareiškėjo pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakęs atlyginti pareiškėjo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų faktiškai patirtas, būtinas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas visais atvejai, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, privalėjo įvertinti tikrąsias priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (atsakovas priėmė neteisėtą, pareiškėjo teises pažeidžiantį sprendimą) ir priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.5. Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, dėl to pareiškėjui turėjo būti grąžintas už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėtas žyminis mokestis – 22,5 Eur. Tuo pačiu pagrindu pareiškėjui grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą – 11 Eur. Tuo atveju, jei byla vis dėlto nebūtų nutraukta, pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio sumos (33,5 Eur) turėtų būti priteistos iš atsakovo kaip bylinėjimosi išlaidos, nes jos taip pat patirtos tik dėl atsakovo kaltės (neteisėto sprendimo priėmimo).

Atsiliepimas

11. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, jog Sprendimas 1 pareiškėjo atžvilgiu nesukėlė neigiamo poveikio, kuris lemtų jo teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą arba išnykimą (pasibaigimą), todėl atmetė pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o kadangi pareiškėjo skundas netenkintas, nebuvo pagrindo tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Šalies argumentai

12.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ne skundą atmesti, o nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą. Atsakovas mano, kad ginčas pagrįstai priskirtas administracinių teismų kompetencijai, nes tarp šalių yra susiklostę administraciniai santykiai pagal pateiktą paraišką, kuri savo prigimtimi yra administracinių santykių išraiška, todėl yra nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

12.3. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-596-815/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1174-624/2024), pabrėžia, jog skundo atsisakymas priklauso nuo pareiškėjo (ar jo atstovo) valios, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo 1 pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendimas 1 yra pripažintas netekusiu galios, konstatavo, jog išnyko ginčo dalykas ir pareiškėjo skundą atmetė. Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą Nr. eI3-1945-631/2024 nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamo asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008).

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 20 d. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą 1, o NMA skundžiamą Sprendimą 1 pripažino netekusiu galios 2023 m. liepos 19 d., t. y. po pareiškėjo kreipimosi į teismą. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021; 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2570-662/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju, atsakovui pripažinus ginčijamą Sprendimą 1 netekusiu galios, išnyko ginčo dalykas, Sprendimas 1 nebesukuria jokių teisinių pasekmių ir pareiškėjo pagrindinio reikalavimo – panaikinti Sprendimą 1 – išnagrinėjimas negali apginti jo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso.

18. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnykus aplinkybėms, buvusioms ginčo dalyku, ir pareiškėjui neatsisakius skundo, pagrįstai skundą atmetė.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne skundą atmesti, o nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą.

20. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

21. Šis bylos nutraukimo pagrindas yra susijęs su teisės kreiptis į teismą buvimo prielaida – ginčo priskirtinumu teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-274-822/2023).

22. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Sprendimo 1 turinį, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad skundžiamas Sprendimas 1 patenka į ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto taikymo sritį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos nenutraukė vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

23. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą padavus skundą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas turėjo procesinę teisę atsisakyti skundo ir įgyti teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tokia teise nepasinaudojo. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Pabrėžtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad minėtų nuostatų taikymui būtina prielaida – pareiškėjas turi atsisakyti skundo (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-684-575/2017; 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-818/2014). Papildomai pastebėtina, kad LVAT laikomasi pozicijos, jog neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą, esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-421-502/2020). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo neatsisakė, todėl teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

24. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (ABT 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasErnestas SpruogisArūnas Sutkevičius