Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad 2022 m. kovo 30 d. jis pateikė atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos paraišką Nr. 19SU-KM-22-1-03028-PR001 (toliau – ir Paraiška) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisykles. Pareiškėjas pridėjo prie Paraiškos verslo planą, kuriame detaliai aprašė kokioms investicijoms prašo paramos. Agentūra 2022 m. birželio 21 d. raštu Nr. BRK-9165 „Dėl paramos skyrimo“ patvirtino pareiškėją paramos gavėju ir skyrė jam 15 000,00 Eur dydžio paramos sumą. Parama skirta įsigyti Verslo plane numatytus naudotus padargus, t. y. (1) diskinį skutiką; (2) noraginį skutiką ir (3) tankinimo volus. 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjui išmokėta 12 000,00 Eur paramos suma. 2022 m. liepos 12 d. pareiškėjas nusipirko Verslo plane numatytus padargus iš V. D.. V. D. yra pareiškėjo dėdė. V. D. padargus įsigijo pasinaudojęs parama. V. D. pardavė padargus pasibaigus jo projekto priežiūros laikotarpiui. Pareiškėjo vertinimu, Įgyvendinimo taisyklės nedraudė įsigyti padargus iš dėdės, taip pat nedraudė pirkti jau naudotus padargus, kurie ankstesnio savininko įsigyti pasinaudojant parama ir parduodami pasibaigus priežiūros laikotarpiui. 2023 m. vasario 5 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą išmokėti likusią 3 000,00 Eur paramos sumą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Tačiau Agentūrai kilo įtarimų dėl galimai pareiškėjo padarytų pažeidimų, todėl Agentūra 2023 m. vasario 28 d. pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą, taip pat sustabdė mokėjimo prašymo dėl 3 000,00 Eur sumos vertinimą. Tyrimas truko apie 3 mėnesius ir baigėsi Agentūros 2023 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo Agentūra konstatavo tariamą pažeidimą (pareiškėjas tariamai pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 6, 7 punktus ir 16.4 papunktį) ir pritaikė sankciją (pareiškėjui jau išmokėtos 12 000,00 Eur paramos susigrąžinimą ir 3 000,00 Eur paramos sumažinimą). Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2023 m. birželio 20 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą Agentūros 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą, taip pat įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjo mokėjimo prašymą išmokėti likusią 3 000,00 Eur paramos sumą. Pareiškėjo skundo pagrindu pradėta administracinė byla Nr. eI3-10706-631/2023. Agentūra 2023 m. liepos 25 d. atsiuntė pareiškėjui du naujus savo sprendimus. Pirmuoju 2023 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo pripažinimo netekusio galios“ Agentūra informavo pareiškėją, kad Agentūros 2023 m. gegužės 23 d. sprendimas pripažįstamas netekusiu galios nuo sprendimo priėmimo dienos. Antruoju 2023 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Agentūra konstatavo jau kitą tariamą pareiškėjo pažeidimą (pareiškėjas tariamai dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą) ir pritaikė sankciją (pareiškėjui jau išmokėtos 12 000,00 Eur paramos susigrąžinimas ir 3 000,00 Eur paramos sumažinimas).

Nurodo, kad tam, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai galėtų būti pripažintas padaręs kokius nors neteisėtus veiksmus ir jam skiriama sankcija, privaloma nustatyti teisės aktų nuostatų pažeidimą. Iš Agentūros skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei dokumentus, Agentūra konstatavo pareiškėjo tariamai padarytą pažeidimą – tariamai dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti. Agentūra, Sprendime nurodydama aplinkybes, kuriomis remdamasi teigia, kad pareiškėjas, veikdamas kartu su V. D., tariamai neteisėtai sukūrė sąlygas neteisėtai paramai gauti, nėra konkrečiai įvardijusi, kokius nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus konkrečiai pareiškėjas tariamai apėjo ir kokį paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą pareiškėjas tariamai įgijo. Iš atskirų Sprendimo fragmentų galima daryti išvadą, kad Agentūra nepagrįstai pareiškėją ir V. D. vien dėl juos siejančių giminystės ryšių (sūnėnas ir dėdė) ir oficialiai deklaruoto konsultavimo fakto projektų administravimo klausimais juos sutapatino ir juos abu laikė vienu subjektu, todėl klaidingai vertino, kad tariamai vienas ir tas pats subjektas siekia pasinaudoti ta pačia parama tam pačiam projektui du kartus. Toks vertinimas neatitinka tikrovės, o šio klaidingo vertinimo pagrindu daromos išvados yra neteisėtos.

Teigia, kad pareiškėjas ir V. D. yra du savarankiški ūkininkai, kurie abu atskirai, skirtingais laikotarpiais, neapeidami jokių teisės aktų reikalavimų ir neįgydami jokio paramos tikslams prieštaraujančio pranašumo, sąžiningai, atvirai ir teisėtai įgyvendino (siekia įgyvendinti) savo teisę į paramą. Pareiškėjui nėra suprantami Agentūros veiksmai, kuriais ne padedama ūkininkams vystyti jų veiklą, o jau antru skirtingu sprendimu siekiama nepagrįstai bausti už teisėtą elgesį.

Nurodo, kad Agentūra Sprendime teisingai nurodo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo ir V. D. naudotais adresais. Pareiškėjo ir V. D. projektų įgyvendinimo vietos skiriasi, tačiau tiek pareiškėjas, tiek V. D. kai kuriuose dokumentuose, kaip savo kontaktinį adresą yra (ar buvo) nurodę sutampantį adresą: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjo motinai. Šiame bute anksčiau gyveno ir pats pareiškėjas, dabar jame likusi gyventi tik jo motina, bet šį adresą, kaip korespondentinį adresą, pareiškėjas naudoja iki šiol. Šis adresas yra labai patogus naudoti korespondencijai, nes bute nuolat gyvena artimas žmogus (motina), todėl niekada nekyla jokių problemų su pašto siuntų savalaikiu įteikimu ir jų perdavimu adresatui. Pareiškėjas konsultavo V. D. rengiant aukščiau aptartus dokumentus, todėl jam taip pat pasiūlė naudoti tą patį korespondentinį buto, kuriame gyvena pareiškėjo motina ir V. D. sesuo, adresą, kaip ypač patogų korespondencijai gauti. Sutinka su Agentūros išvada, kad dėl šio korespondentinio adreso ((duomenys neskelbtini)) sutapimo nagrinėjamu atveju formaliai egzistuoja vienas iš rizikos kriterijaus „Projektų įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ požymių. Tačiau geografiniam kriterijui nustatyti esminę reikšmę turi ne korespondentinis adresas, o projektų įgyvendinimo vieta, kuri nagrinėjamu atveju buvo skirtinga. Pareiškėjas ir V. D. projektuose numatytas veiklas vykdė (vykdo) tame pačiame Ukmergės rajone, bet skirtingose vietose – pareiškėjas faktiškai veiklą vykdė adresu (duomenys neskelbtini), o V. D. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo ir V. D. projektai įgyvendinti skirtingais, nesutampančiais laikotarpiais.

Dėl rizikos kriterijaus „Projektuose numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“ nurodo, kad tam, kad būtų nustatytas šis rizikos kriterijus, turėtų būti vykdoma tokia pat ar ją papildanti veikla (vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pat atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose). Aptariama Metodika taikoma ir verslo kaime priemonėms, kuriose remiamos įvairiausios skirtingos ekonominės veiklos ir šis kriterijus labiausiai aktualus ten. Žemės ūkyje vykdomų veiklų skirtumų yra gerokai mažiau. Sutinka su Agentūros išvada, kad pareiškėjo ir V. D. projektuose žemės ūkio veikla vykdoma (vykdyta) toje pačioje daržininkystės, augalininkystės bei gyvulininkystės srityje, todėl nagrinėjamu atveju formaliai egzistuoja rizikos kriterijus „Projektuose numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“. Už šią mišrią veiklą buvo skiriama daugiausia balų pagal aptariamą priemonę, todėl natūralu, kad dėl aptariamos paramos kreipėsi būtent šia veiklos rūšimi planuojantys užsiimti ūkininkai, į kuriuos ir buvo labiausiai orientuota aptariama priemonė.

Agentūra Sprendime teisingai įvardina ginčui aktualios paramos tikslus. Tačiau, priešingai nei nurodo Agentūra, skyrus paramą ir įgyvendinus pareiškėjo projektą, visi aukščiau aptarti tikslai būtų pasiekti. Sprendime Agentūra daro nepagrįstą išvadą, kad V. D. ir D. V. sąmoningai sudarė dirbtines sąlygas apeiti teisės aktų reikalavimus, kadangi už tas pačias investicijas prašoma dvigubo finansavimo ir tokiais veiksmais siekiama naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos kaimo plėtros programoje bei Įgyvendinimo taisyklėse numatytų tikslų. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja joks dvigubas finansavimas, o analizuojamais veiksmais pareiškėjo siekiama nauda visiškai atitinka Lietuvos kaimo plėtros programoje bei Įgyvendinimo taisyklėse numatytus tikslus. Pažymi, kad pagal galiojantį reglamentavimą aptariama priemonė leido už paramos lėšas įsigyti ne naujas, o jau kito ūkininko anksčiau įsigytas ir naudotas priemones, įskaitant įsigytas pasinaudojus tos pačios rūšies parama. Tokiu atveju natūraliai gali susidaryti situacijos, kada toms pačioms priemonėms paeiliui skiriama analogiška parama. Tačiau šie veiksmai yra teisėti ir leidžiami, nes paramą gauna skirtingi subjektai. Taip įvyko ir nagrinėjamu atveju. Pirmiausia parama tinkamai pasinaudojo V. D.. V. D. pasiekė paramos tikslus – tuo metu modernizavo savo ūkį, padidino savo, kaip ūkininko veiklos, konkurencingumą. Vėliau, dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių ir jo paties priimto sprendimo mažinti vykdomos veiklos apimtį, nusprendė išparduoti įsigytą įrangą. Agentūra neginčija, kad visi V. D. atlikti veiksmai yra teisėti, neturi jam jokių pretenzijų tiek dėl tinkamo projekto įgyvendinimo, tiek dėl teisėto jau po tinkamai įgyvendinto projekto priežiūros laikotarpio pabaigos įvykdyto įrangos pardavimo. Jei V. D. išparduodamų padargų nebūtų nusipirkęs pareiškėjas, juos būtų nusipirkęs kuris nors kitas ūkininkas. Tokiu atveju būtų modernizuotas ir konkurencingumas padidintas ne pareiškėjo, o kažkurio kito ūkininko ūkis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėdės parduodamus padargus teisėtai įsigijo ir savo ūkyje pradėjo naudoti, pasinaudodamas skiriama parama. Įsigijus jo ūkininko veiklai vykdyti reikalingus nuosavus padargus, pareiškėjas tokiu būdu modernizavo savo ūkį, padidino savo ūkio ekonominį gyvybingumą ir konkurencingumą. Priešingai, nei nurodo Agentūra, tokio projekto įgyvendinimo finansavimas visiškai atitinka teisėtus paramos skyrimo tikslus.

Pažymi, kad Agentūra, Sprendime vertindama subjektyvius kriterijus, nurodo visą eilę faktinių aplinkybių, tačiau nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad V. D. ar pareiškėjas neteisėtai siekė įgyti kokį nors paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Agentūra vardina V. D. ūkio registravimo ir išregistravimo datas, tačiau nepaaiškina, kodėl šiuos veiksmus laiko tariamai neteisėtais. Kiek žinoma pareiškėjui, V. D. veiksmus, susijusius su ūkio įregistravimu ir išregistravimu, lėmė labai gyvenimiškos ir pragmatiškos priežastys – noras gauti išankstinę pensiją. V. D. įregistravo ūkininko ūkį 2019 m. gruodžio 17 d., tą pačią dieną taip pat įregistravo žemės ūkio valdą. 2020, 2021, 2022 metais vykdė žemės ūkio veiklą ir deklaravo pasėlius. 2021 m. gegužės 6 d. ūkininko ūkis buvo išregistruotas, nes V. D. norėjo gauti išankstinę pensiją, o, turint registruotą ūkį, išankstinė pensija nėra mokama. 2021 m. birželio 21 d. ūkis buvo atkurtas, kadangi, siekiant gauti paramą, yra būtina turėti registruotą ūkį. 2022 m. vasario 17 d. ūkis buvo išregistruotas, kad vėl galėtų gauti išankstinę pensiją (projekto laikotarpiu jos negavo, nes turėjo ūkį). Pažymi, kad žemės ūkio veiklai vykdyti, jeigu nesikreipiama investicinės paramos, ūkininko ūkis nėra būtinas, užtenka turėti žemės ūkio valdą. Taigi, V. D. faktiškai žemės ūkio veikla užsiima nuo 2020 metų ir, nors apimtys mažėja, iki šiol ją vykdo (2020 m. deklaravo 5,1 ha javų, 2021 m. deklaravo 3,6 ha javų, 2022 m. deklaravo 1 ha javų). Agentūra nenustatė, kad pareiškėjas ar V. D., sudarydami kuriuos nors Sprendime minimus sandorius, pažeidė kokius nors konkrečius teisės aktų reikalavimus, dėl kurių turėtų būti pripažinta, kad parama pareiškėjui suteikta nepagrįstai ar neteisėtai. Taip pat nėra nustatyta, kad pareiškėjas neįvykdė kokių nors sudarytos paramos sutarties sąlygų (prisiimtų įsipareigojimų). Dauguma Agentūros Sprendime nurodytų aplinkybių atitinka tikrovę, visas šias aplinkybes pareiškėjas pats pristatė Agentūrai ir niekada jų neslėpė. Tai, kad konsultavo dėdę V. D. ar ūkininką M. K., yra deklaruota visose jų teiktose paraiškose. Pareiškėjas savo žemės ūkio valdą įregistravo dar 2010 metais, o pareiškėjo ūkininko ūkis įregistruotas nuo 2011 metų. Per daugiau nei 12 metų pareiškėjas yra sukaupęs patirties, kuria mielai dalinasi konsultuodamas tiek giminaičius, tiek kitus ūkininkus, su kuriais bendradarbiauja. Tokia veikla nėra draudžiama ir turėtų būti skatinama. V. D. pradėjo ūkininkauti tik 2020 metais, neturėdamas patirties, būdamas vyresnio amžiaus, todėl pareiškėjas padėjo jam ir konsultavo jį tiek ūkio įsikūrimo, tiek galimybių pasinaudoti parama klausimais, tačiau jų ūkiai visada buvo atskiri ir savarankiški. V. D. teisėtai pasinaudojo parama, tinkamai įgyvendino savo projektą ir turėjo teisę laisvai nuspręsti kaip panaudoti ginčo padargus po projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. V. D. neturėjo traktoriaus. Pareiškėjas taip pat neturi savo traktoriaus. Todėl traktorių skolinosi tiek V. D., tiek dabar skolinasi pareiškėjas iš kito ūkininko M. K., kuris turi savo ūkį, tačiau su kuriuo bendradarbiauja ir palaiko draugiškus ryšius. Tokia veikla taip nėra niekaip draudžiama ir yra įprasta tarp visų smulkesnių ūkininkų. Pareiškėjas, įsivertinęs visas aplinkybes (bus parduodami geri ir jo asmeniniame ūkyje reikalingi padargai, Įgyvendinimo taisyklės nedraudžia pirkti naudotus padargus, kurie ankstesnio savininko įsigyti naudojantis parama, ir šiam naujam pirkimui taip pat leidžiama pasinaudoti parama, Įgyvendinimo taisyklės nedraudžia padargus įsigyti iš dėdės, kuris nėra laikomas susijusiu asmeniu Įgyvendinimo taisyklių prasme), nusprendė ginčo padargus įsigyti iš dėdės, būdamas tikras, kad toks įsigijimas nepažeis jokių teisės aktų reikalavimų.

Nurodo, kad Agentūra pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, gero administravimo, atsakingo valdymo principus (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos, administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Agentūra, atlikdama tyrimą, net du kartus kvietė pareiškėją (jo atstovą) dalyvauti Agentūros organizuojamuose Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdžiuose, kuriuose turėjo būti svarstomas ir pareiškėjo atžvilgiu vykdomo tyrimo klausimas. Abu kartus (2023 m. balandžio 17 d. ir 2023 m. gegužės 12 d.) posėdžiuose dalyvavo pareiškėjo atstovas. Abu kartus posėdžio eiga buvo analogiška, prisijungus komisijos nariai siūlė pareiškėjo atstovui iškart pristatyti savo poziciją dėl ginčo. Pareiškėjo atstovui paaiškinus, kad to neįmanoma padaryti, nes pareiškėjas nesupranta, kuo konkrečiai yra kaltinamas ir dėl kokių konkrečių pažeidimų ar neteisėtų veiksmų yra įtariamas, joks detalesnis paaiškinimas nebuvo pateiktas, nurodant, kad tyrimą atlikęs specialistas yra viską surašęs komisijai pateiktoje tyrimo ataskaitoje. Tačiau su šia ataskaita pareiškėjas ar jo atstovas niekada nebuvo supažindintas. Posėdžių metu nebuvo užduotas nei vienas klausimas pareiškėjo atstovui. Antra, tik gavęs pirmąjį Agentūros 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą, pareiškėjas sužinojo, kad yra kaltinamas tariamai pažeidęs Įgyvendinimo taisyklių 16.4 papunktį, numatantį pareigą pareiškėjui užtikrinti, kad jo pateiktas verslo planas, kuriam finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamas iš kitų ES fondų ir kitų viešųjų lėšų. Agentūra 2023 m gegužės 23 d. sprendime Įgyvendinimo taisyklių 16.4 papunktį aiškinio vienaip, o, kai pareiškėjas paprašė Agentūros viešos konsultacijos, kaip turėtų būti aiškinamas Įgyvendinimo taisyklių 16.4 papunktis, Agentūra pateikė kitokį taisyklių aiškinimą, kuris prieštaravo 2023 m gegužės 23 d. sprendime pateiktam Agentūros aiškinimui. Agentūra, teikdama viešą konsultaciją patvirtino, kad Įgyvendinimo taisyklių 16.4 papunktis „nedraudžia įsigyti investicijų iš asmens, kuris konkrečiai investicijai buvo gavęs ES paramą, ir jo projekto kontrolės laikotarpis yra pasibaigęs“. Taigi, Agentūra, priimdama 2023 m gegužės 23 d. sprendimą ir nepagrįstai pareiškėją kaltindama Įgyvendinimo taisyklių 16.4 papunkčio pažeidimu, sąmoningai šią teisės akto nuostatą individualioje situacijoje aiškino ir taikė klaidingai, priešingai nei pati viešai aiškina ir taiko visiems kitiems asmenims, vien tik tam, kad kažkokiu būdu galėtų teisiškai pagrįsti tariamą pažeidimą. Tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, Agentūra 2023 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo pripažinimo netekusio galios“ pasinaikino savo akivaizdžiai neteisėtą sprendimą. Pripažindama negaliojančiu savo ankstesnį sprendimą Agentūra nenurodė motyvų, kodėl ji nusprendė jį panaikinti, savo klaidos tiesiogiai nepripažino, taip pat prašė teismo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, teismas pratęsė terminą, tačiau Agentūra nei per pratęstą terminą, nei kada nors vėliau jokio atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Galiausiai, Agentūra priėmė naują, jau antrą skundžiamą sprendimą, kuris ne tik yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Tai sudaro papildomą pagrindą pripažinti Sprendimą neteisėtu, o pačią Agentūrą, atliekant šį tyrimą, pažeidus gero administravimo ir atsakingo valdymo principus.

2023 m. vasario 28 d. remiantis Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu ir vadovaujantis Pažeidimų administravimo procedūros aprašu užregistruotas įtariamas pažeidimas dėl pareiškėjo projekto bei atliktas įtariamo pažeidimo tyrimas. Remiantis Metodika, išnagrinėti Paramos gavėjo projekto Nr. 19SU-KM-22-1-03028-PR001 ir V. D., projekto Nr. 19SU-KK-21-1-04291-PR001 galimi ryšiai ir įvertinti šie rizikos kriterijai: 1. projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); 2. projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); 3. susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); 4. projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys). Nustatant, ar sąlygos gauti paramą buvo dirbtinai sukurtos, remtasi ne vien kriterijais, nusakančiais geografinius, ekonominius, funkcinius, teisinius ir (arba) asmeninius ryšius, bet ir kitais požymiais, rodančiais, kad būta sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo.

Nurodo, kad atlikus pažeidimo tyrimą, nustatyta, kad pareiškėjas, veikdamas kartu su V. D., sąmoningai sudarė dirbtines sąlygas gauti paramą bei savo veiksmais siekė gauti naudos ir įgyti paramos tikslams, numatytiems Lietuvos kaimo plėtros programos ir Įgyvendinimo taisyklėse, prieštaraujantį pranašumą. Pareiškėjui, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę bei pasikartojimą taikytina tik pagrindinė sankcija, t. y. Sprendimu taikyta išmokėtos 12 000 Eur paramos susigrąžinimo ir 3 000 Eur paramos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankcija.

Pažymi, jog Sprendime aiškiai įvardinta, kad V. D. ir D. V. sąmoningai sudarė dirbtines sąlygas apeiti teisės aktų reikalavimus, kadangi už tas pačias investicijas prašoma dvigubo finansavimo ir tokiais veiksmais siekiama naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos kaimo plėtros programoje bei Įgyvendinimo taisyklėse numatytų tikslų. Sprendime taip pat nurodyti Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 3 d. nuostatos, Administravimo taisyklių 4.28 papunkčio ir 188 punkto nuostatos, Įgyvendinimo taisyklių 4.28 ir 16.15 papunkčių, 40 punkto nuostatos, Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punkto nuostatos. Priešingai, nei skunde nurodo pareiškėjas, NMA sankciją pareiškėjui taikė ne tik dėl to, kad pareiškėją ir jo dėdę V. D. sieja giminystės ryšiai, bet ir dėl visų kitų Sprendime nurodytų aplinkybių, t. y. nustatytų geografinio, ekonominio, teisinio (asmeninio) ir funkcinio ryšių, kitų požymių, rodančių sąmoningą veiksmų derinimą, bei nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų elementų.

Nurodo, kad Rizikos kriterijų „Projektų įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ atitinka. Pareiškėjas sutinka, jog NMA pagrįstai nustatė geografinį ryšį.

Teigia, kad Paramos gavėjo ir V. D. projektuose žemės ūkio veikla vykdoma (vykdyta) toje pačioje daržininkystės, augalininkystės bei gyvulininkystės srityje, projektai įgyvendinti vienas po kito, įsigytos ir panaudotos tos pačios investicijos. Rizikos kriterijų „Projektuose numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“ atitinka. Skunde pareiškėjas sutinka, jog ekonominis ryšys nustatytas pagrįstai.

Nurodo, kad pareiškėjas konsultavo V. D. paraiškos rengimo ir projekto Nr. 19SU-KK-21-1-04291-PR001 administravimo klausimais. Paramos gavėjas ir V. D. nėra kitų ūkio subjektų, įgyvendinančių projektus, vadovai ar dalininkai, juos sieja giminystės ryšys (dėdė ir sūnėnas). Rizikos kriterijų „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“ atitinka. Pareiškėjas neginčija aplinkybių, kurias nagrinėjant teisinį ir asmeninį ryšį nustatė NMA, tačiau skunde nurodo, jog nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad pareiškėjas ir V. D. yra susiję. Pažymi, kad Paramos gavėjo ir jo dėdės V. D. giminystės ryšys yra pakankamas pagrindas asmeniniam ryšiui nustatyti.

Nurodo, kad įvertinus nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo ir V. D. projektų įgyvendinimo nustatyta, kad Rizikos kriterijų „Projekto nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“ atitinka. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas ir V. D. naudojosi tomis pačiomis investicijomis, už kurias jau buvo išmokėta parama ir pareiškėjas tai žinojo, nes konsultavo savo dėdę V. D., šiam vykdant projektą. Sprendime aprašytos aplinkybės dėl trečiųjų asmenų iliustruoja pareiškėjo veiksmų derinimą ir valdomą informaciją, kuria, būdamas dėdės ir kitų asmenų konsultantu, sąmoningai naudojosi. Taigi, Paramos gavėjo projektas atitinka 4 rizikos kriterijus pagal Metodiką, taip pat yra sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo požymių.

Nurodo, kad diskinis ir noraginis skutikai bei tankinimo volai pagal V. D. projektą Nr. 19SU-KK-21-1-04291-PR001 įsigyti už 15 000 Eur. Pagal minėtą projektą išmokėta iš viso 15 000,00 Eur paramos suma. Pardavus investicijas D. V. pagal jo projektą Nr. 19SU-KM-22-1-03028-PR001 taip pat prašoma 15 000 Eur paramos. Tokiu būdu už investicijas, kurios kainavo 15 000 Eur, pagal tą pačią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ susijusiems asmenims būtų išmokėta dvigubai daugiau paramos, negu kainavo pačios investicijos.

Taigi, V. D. ir pareiškėjas sąmoningai sudarė dirbtines sąlygas apeiti teisės aktų reikalavimus, kadangi už tas pačias investicijas prašoma dvigubo finansavimo ir tokiais veiksmais siekiama naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos kaimo plėtros programoje bei Įgyvendinimo taisyklėse numatytų tikslų. Objektyvūs elementai nustatyti. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai investicijas, už kurias jau buvo išmokėtos paramos lėšos, tai žinodamas, iš dėdės įsigijo pareiškėjas ir pakartotinai siekė gauti paramos lėšas. Akivaizdu, kad tokia situacija neatitinka nei Lietuvos kaimo programoje, nei Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų tikslų, nes sąmoningai už tas pačias investicijas prašoma dvigubo finansavimo, neskatinamas konkurencingumas.

Nurodo, kad V. D. ir Paramos gavėjo projektai įgyvendinti šalia esančiuose objektuose, projektų veikla ta pati, projektuose dalyvavo giminystės ryšiais susiję asmenys, projektai yra susiję tarpusavyje ir įgyvendinti vienas po kito, paramos gavėjai tarpusavyje sąmoningai suderino veiksmus, siekdami antrą kartą gauti finansavimą už tas pačias investicijas pagal atskirus projektus. Tarp paramos gavėjų fiksuoti konsultavimo santykiai. Išnagrinėtų aplinkybių visuma, veiksmų eiliškumas suponuoja išvadą, kad tarp projektų ir paramos gavėjų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys ir abiejų projektų tikslai buvo gauti finansavimą ir įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Subjektyvūs elementai nustatyti.

Pažymi, kad Sprendime nėra nurodyta, jog pareiškėjas ar jo dėde atliko neteisėtus veiksmus įregistruodami ar išregistruodami ūkius. Aplinkybių dėl ūkio įregistravimo ir išregistravimo datų, kurios sutapo su projekto vykdymo laikotarpiu, kaip ir aplinkybių dėl projektų įgyvendinimo vietos, giminystės ryšio, sąmoningo veiksmų derinimo ir kitų Sprendime aprašytų aplinkybių visuma ir sudaro subjektyvųjį elementą.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. jau nuo 2021 m. liepos 1 d. apibrėžia viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrą. Šiuo atveju aktualus yra VAĮ 10 str. NMA vertinimu, Sprendimas atitinka VAĮ nurodytus viešojo administravimo principus, taip pat 10 straipsnyje jam keliamus reikalavimus, yra motyvuotas, pagrįstas. Sprendime yra nurodytos teisės aktų normos, kuriomis NMA vadovavosi priimdama sprendimą dėl sankcijos taikymo. Sprendime pateiktas teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas, bei kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, bei Sprendimo priėmimo motyvai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, NMA vertinimu, Sprendimas visiškai atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, bei LVAT suformuotą praktiką, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Sprendimu ir prašo jį panaikinti.

Ginčui išnagrinėti aktualios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2021 metų, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės); Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų taisyklės); Pažeidimų administravimo procedūros aprašo, patvirtinto NMA direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. BR1-327 „Dėl Pažeidimų administravimo procedūros aprašo patvirtinimo“, nuostatos (toliau – ir Pažeidimų administravimo procedūros aprašas); Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika); Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės); Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika); Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės).

Pagal Pažeidimo taisyklių 4 punktą Agentūros valstybės tarnautojams ar kitiems darbuotojams įtarus pažeidimą ir (arba) gavus informacijos apie įtariamą pažeidimą iš Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir kitų institucijų ar asmenų, taip pat gavus informacijos iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) apie įtariamą nusikalstamą veiką, kuri gali būti susijusi su agentūros administruojamomis paramos lėšomis, agentūroje ne vėliau kaip per 20 darbo dienų atliekamas tyrimas.

Pagal Metodikos 4 punktą Metodika turi vadovautis asmenys, atliekantys KPP priemonių ir SP intervencinių priemonių paraiškų vertinimą, administruojantys paramos gavėjų projektus ar vykdantys jų priežiūrą. Atlikdama rizikų vertinimą dėl galimo dirbtinio sąlygų gauti paramą kūrimo, taip pat tirdama galimus dirbtinai sukurtų sąlygų atvejus, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) vadovaujasi Metodika, 2 punkte nurodytais, taip pat kitais teisės aktais bei dokumentais, savo vidaus procedūromis, tam tikslui kuria ir (ar) naudoja būtinus įrankius bei priemones. Metodikos 5 punktas nustato vartojamas sąvokas: 5.1. Dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą – vieno ar kelių fizinių ir (arba) juridinių asmenų sukurtos, taip pat ir kuriamos sąlygos apeiti teisės aktų reikalavimus ir (arba) įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą paramai gauti. 5.2. Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą rizikos kriterijus (toliau – rizikos kriterijus) – dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą vertinimo pagrindas, matas. 5.3. Funkcinis nesavarankiškumas – požymis, kai funkciniu požiūriu gamybos ir techniniai procesai sąmoningai išskiriami į skirtingus projektus arba kai nustatoma, kad naudojamasi bendra pagal KPP ar SP finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. 5.4. Susiję asmenys – fiziniai ar juridiniai asmenys, kaip apibrėžta SVVĮ ir (arba) kaip nurodyta EK rekomendacijose ir ETT rekomendacijose dėl sprendimo Nr. C-110/13. Pagal Metodikos 6 punktą, jei projektas pagal Metodikos priede detalizuotus rizikos kriterijus galimai atitinka dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek paraiškos vertinimo, tiek projekto administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į ETT sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei ETT rekomendacijas dėl šių bylų): 6.1. objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti paramos tikslų; 6.2. subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad dirbtinai sukūrus sąlygas paramai gauti, buvo išimtinai siekiama įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Pagal Metodikos 7 punktą nustatydama, ar sąlygos paramai gauti buvo dirbtinai sukurtos, Agentūra gali remtis ne vien kriterijais, nusakančiais geografinius, ekonominius, funkcinius ir teisinius ir (arba) asmeninius ryšius, bet ir kitais požymiais, rodančiais, kad būta sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo. Nustačius sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo požymių, nepriklausomai nuo rizikos kriterijų skaičiaus, atliekamas išsamus vertinimas kaip nurodyta Metodikos 8 punkte. Pagal 8 punktą - Agentūra, konstatuodama, kad sąlygos paramai gauti buvo dirbtinai sukurtos, turi įvertinti rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą sudarančius objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte.

Pagal Metodikos 13 punktą Projekto administravimo arba priežiūros metu pagal duomenis, esančius Agentūros ir kitose informacinėse sistemose ir (arba) dokumentuose, taip pat kitą informaciją, turi būti išnagrinėti projekto galimi ryšiai remiantis Metodikos priedu, t. y. turi būti įvertinta, ar atitinka šie rizikos kriterijai: 13.1. projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); 13.2. projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); 13.3. susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); 13.4. projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys).

Pagal Metodikos 14 punktą minimalus rizikos kriterijų skaičius tyrimui dėl dirbtinai sukurtų sąlygų pradėti ir vykdyti nenustatomas. Jei vertinimo metu nustatoma, kad projektas (arba projektai) atitinka ne mažiau kaip 3 (tris) Metodikos priede pateiktus rizikos kriterijus, turi būti atliktas papildomas patikrinimas dėl galimai sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo siekiant dirbtinai sukurti sąlygas gauti paramą, kaip nurodyta Metodikos 7 punkte. Pagal 15 punktą - esant sąmoningo veikimo ar veiksmų derinimo siekiant dirbtinai sukurti sąlygas gauti paramą požymių, nepriklausomai nuo nustatytų rizikos kriterijų skaičiaus, turi būti registruotas įtariamas pažeidimas ir vykdomas pažeidimo tyrimas, kurio metu turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta Metodikos 8 punkte. Pagal Metodikos 16 punktą tais atvejais, kai projektas atitinka 3 ir daugiau rizikos kriterijus, ir (arba) nustačius sąmoningo asmenų veikimo arba veiksmų derinimo požymių, tačiau pritrūksta įrodymų konstatuoti, kad sąlygos paramai gauti buvo dirbtinai sukurtos, projekto administravimas ar priežiūra tęsiami įprasta tvarka. Agentūros informacinėse sistemose toks projektas pažymimas ir administruojamas kaip rizikingas dėl galimai dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti. Pagal 17 punktą - Paramos gavėjams, dėl kurių projektų jų įgyvendinimo ar priežiūros metu konstatuotos dirbtinai sukurtos sąlygos, taikomos atitinkamos sankcijos, kaip numatyta KPP ir SP paramos priemonių įgyvendinimą reglamentuojančiose taisyklėse bei atitinkamai Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“, ar žemės ūkio ministro tvirtinamoje sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant SP intervencines priemones taikymo metodikoje. Agentūra apie tokius paramos gavėjus ir projektus informuoja teisėsaugos institucijas.

2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005“ 4 straipsnyje nurodyta, kad pagal visą BŽŪP sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti šių tikslų: a) skatinti žemės ūkio konkurencingumą; b) užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus; c) užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti.

Įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ prioritetas visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas (6 punktas), tikslinė sritis – efektyvesnis ūkininkavimas modernizuojant ūkius, užsiimant prekine gamyba bei konkuruojant rinkoje, didinant smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą (7 punktas) bei kompleksiniai tikslai: inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida, aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra, klimato kaitos švelninimas (8 punktas), didžiausias išmokos dydis – 15 000 Eur (18 punktas).

1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, EURATOMAS) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.

Administravimo taisyklių 4.28 papunktyje numatyta, jog teisės aktų nuostatų pažeidimas – pareiškėjo arba paramos gavėjo veikimas ar neveikimas nesilaikant ES ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų, dėl kurio ES bendrajam biudžetui ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaroma arba gali būti padaryta žala.

Administravimo taisyklių 188 punkte numatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

Administravimo taisyklių 189 punkte numatyta, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų priemonių įgyvendinimo taisyklėmis.

Įgyvendinimo taisyklių 16.15 papunktyje numatyta, kad parama neteikiama, jei remiantis Metodika nustatoma, kad pareiškėjas ar paramos gavėjas dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą.

Įgyvendinimo taisyklių 40 punkte numatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui gali būti taikomos Administravimo taisyklėse ir Sankcijų taikymo metodikoje nurodytos sankcijos.

Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punkte numatyta, kad jeigu paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, taikoma paramos sumažinimo ir (arba) paramos susigrąžinimo 100 proc. nuo paramos sumos sankcija. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą, todėl, remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 str. 5 d., gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

Administravimo taisyklių 246 punkte numatyta, kad jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir NMA priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklėmis.

Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje numatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų gauti paramą. Negrąžinus skolos laiku pradedamos skaičiuoti palūkanos. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka apibrėžiama Komisijos reglamento Nr. 809/2014 7 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Pagal Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktą skolininko prašymu administruojančioji institucija gali priimti sprendimą, kad jis grąžintinas lėšas (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 2015/1589) grąžintų dalimis. Tokiu atveju palūkanos skolininkui skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies. Visa grąžintina suma, mokama dalimis, turi būti grąžinta per laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių.

Atliekant pažeidimo tyrimą, nustatant rizikos kriterijų „Projekto nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“ buvo vertinamos šios aplinkybės. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2021 m. birželio 22 d. V. D. pateikė paraišką Nr. 19SU-KK-21-1-04291-PR001 gauti paramą pagal Įgyvendinimo taisykles. Įgyvendinant projektą „Investicijos į V. D. smulkųjį ūkį“ numatyta auginti grybus, kviečius bei rapsus, laikyti bičių šeimas. Parama skirta įsigyti naudotus diskinį ir noraginį skutikus bei tankinimo volus. Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 3 d. raštu (reg. Nr. BRK-13161) „Dėl paramos skyrimo“ V. D. patvirtintas paramos gavėju, jam skirta 15 000 Eur dydžio paramos suma. Iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 12 750 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 2 250,00 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos. Parama skirta įsigyti naudotus diskinį skutiką, noraginį skutiką bei tankinimo volus. 2021 m. lapkričio 15 d. V. D. išmokėta 12 000 Eur paramos suma. 2022 m. sausio 8 d. V. D. pateikė mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. 2021 m. rugpjūčio 18 d. V. D. ir UAB „LexLuka“ pasirašė diskinio skutiko „Grano-System Shop 4 m“, noraginio skutiko „Kvick-F. C. 3000“ bei tankinimo volų „Dinapolis TV6LH“ pirkimo–pardavimo sutartį už 15 000 Eur. Diskinis skutikas įsigytas už 5 000 Eur, noraginis skutikas – už 5 000 Eur bei tankinimo volai – už 5 000 Eur. 2022 m. vasario 14 d. V. D. išmokėta 3 000 Eur paramos suma. Projektas Nr. 19SU-KK-21-1-04291-PR001 įgyvendintas, kontrolės laikotarpis pasibaigė 2022 m. vasario 14 d. 2022 m. liepos 12 d. Paramos gavėjas ir V. D. pasirašė diskinio skutiko „Grano-System Shop 4 m“, noraginio skutiko „Kvick-F. C. 3000“ bei tankinimo volų „Dinapolis TV6LH“ pirkimo–pardavimo sutartį už 15 000 Eur. Paramos gavėjas diskinį skutiką įsigijo už 5 000 Eur, noraginį skutiką – už 5 000 Eur bei tankinimo volus – už 5 000 Eur. D. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri verčiasi konsultacine verslo ir kito valdymo veikla, vadovas. D. V. konsultavo V. D. įgyvendinant projektą Nr. 19SU-KK-21-1-04291-PR001. Įgyvendindami projektus V. D. ir D. V. pagal 2021 m. kovo 9 d. ir 2022 m. kovo 1 d. panaudos sutartis atitinkamai naudojo M. K. priklausantį traktorių „M. F. 7495“, valst. Nr. A. D. V konsultavo M. K. ir jo šeimos narius dėl projektų Nr. 17VM-KV-17-1-03499-PR001 (paramos gavėjas M. K.), Nr. 17VM-KV-19-2-10321-PR001 (paramos gavėjas M. K.), Nr. 17VM-KV-20-1-07436-PR001 (paramos gavėjas M. K.), Nr. 19SU-KV-21-1-03825-PR001 (paramos gavėja A. L. K), įgyvendintų adresu: (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 1 d. D. V. ir M. K. pasirašė pagalbinio ūkio pastato – garažo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, o 2022 m. kovo 30 d. – žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies (0,02 ha) panaudos sutartį. Agentūra nustatė, kad Rizikos kriterijų „Projekto nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“ atitinka. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės ir požymiai sudaro pagrindą išvadai dėl šio rizikos kriterijaus egzistavimo.

Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, jog jis ir V. D. nesinaudoja jokia bendra pagal KPP ar SP finansuojama infrastruktūra, kad nėra draudžiama konsultuoti, bendradarbiauti su trečiaisiais asmenimis, pareiškėjo ir V. D. ūkių nesiejo jokie ekonominiai ryšiai, abu veikė kaip atskiri ir savarankiški ekonominiai vienetai, kad aptariami projektai buvo įgyvendinti skirtingu metu, todėl neaišku, kodėl nustatytas šis kriterijus, vertintini kritiškai. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ir V. D. naudojosi tomis pačiomis investicijomis, už kurias jau buvo išmokėta parama ir pareiškėjas tai žinojo, nes konsultavo savo dėdę V. D., šiam vykdant projektą. Aplinkybės nurodytos dėl trečiųjų asmenų, bendradarbiavimo su jais taip pat patvirtina pareiškėjo veiksmų derinimą ir valdomą informaciją, kuria, būdamas dėdės ir kitų asmenų konsultantu, sąmoningai naudojosi. Pagrindo nesutikti su šiais atsakovės argumentais teismas neturi.

Sprendime Agentūra konstatavo, jog Paramos gavėjo projektas atitinka 4 rizikos kriterijus pagal Metodiką, taip pat yra sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo požymių.