Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-312-1107/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas ieškinį atsakovui L. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje T. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Pažymėtina, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (apeliantė) UAB Mano Būstas Kaunas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaidas, kurias ji patyrė bendrosios dalinės nuosavybės objektui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams. Kaip aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), ieškovė nurodė tai, kad atsakovas-daugiabučio gyvenamojo buto savininkas nevykdo prievolės apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektui išlaikyti.

17. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovui L. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2018 m. vasario 1 d. administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

18. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

19. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

20. Taigi, vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Šie reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka (toliau – Reglamentas) Šis reglamentas apibrėžia daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus bei nustato jų įgyvendinimo tvarką (reglamento 1.2 punktas).

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovės – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorės, atlikto išdaužto stiklo, teritorijos ir laiptinės valymo išlaidas atsakovas – ginčo daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkas, privalo apmokėti ir ar šios išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

22. Pagal Reglamento 84 punkto nuostatą, prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais; esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu.

23. Apeliantės pateiktame apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad priskaičiuoti mokėjimai už išdaužtų stiklų įstatymą, laiptinės tvarkymą bei papildomą teritorijos valymą yra nepagrįsti ir neįrodyti. Apeliantė teigia, kad ginčą nagrinėjęs teismas neturėjo pagrindo aiškintis, analizuoti ir vertinti ar paslaugos, už kurias apeliantei paslaugas suteikę asmenys pateikė PVM sąskaitas faktūras, realiai buvo suteiktos, ar pagrįstai suskaičiuoti reikalaujami mokesčiai ir ar pagrįstas jų dydis.

24. Kaip minėta, remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, vienas iš pagrindų atsisakyti mokėti išlaidas yra tuo atveju, kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pateikta duomenų, jog namo bendrasavininkiai priėmė sprendimus dėl laiptinių, teritorijos tvarkymo ar langų įstiklinimo. Jeigu daugiabučio gyvenamojo namo teritorijos ir laiptinės tvarkymo, įstiklinimo darbai yra atlikti ir butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė teismo prašo jų išlaidų atlyginimą priteisti iš butų ir kitų patalpų savininkų, nedavusių sutikimo dėl jų (ir nesant dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka priimto sprendimo), tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorei tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad atlikti darbai susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CPK 12, 178 straipsniai).

25. Įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje sudaro tam tikri juridiniai faktai (šių faktų egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Materialiojo teisinio pobūdžio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisės normos hipotezėje. Įrodinėjimo našta – tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendė, kad apeliantė neįrodė, jog paslaugos, už kurias ji pareiškė reikalavimą, buvo susijusios su statinio naudojimo ir jo priežiūros privalomaisiais reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apeliaciniame skunde nurodytos ginčo paslaugos (stiklų įstatymas, kiemo ir laiptinių tvarkymas) priskirtinos prie namo priežiūros paslaugų, kurios teiktos siekiant bendro turto savybėms pagerinti, namo gyventojų poreikiams užtikrinti. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei byloje neteikus įrodinėjimo priemonių, kad šių paslaugų neatlikus, nėra galimybės gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, ar būtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, šių paslaugų pripažinti būtinosiomis, susijusiomis su privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, nėra pagrindo.

27. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepaisant to, jog paslaugos, dėl kurių atsakovas nesutinka, atitinka bendruosius butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesus, tačiau apeliantei neįrodžius, kad sprendimai dėl jų priimti įgyvendinant patalpų savininkų valią, ar, kad šios paslaugos pripažintos būtinosiomis, susijusiomis su privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis išimtimis atsisakyti mokėti išlaidas už neprivalomąsias pastato priežiūros paslaugas remiasi pagrįstai.

28. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą dėl 736,98 Eur skolos, nurodytos 2019 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje už suteiktas paslaugas 2019 m. lapkričio mėn. priėmė neįsigilinęs į ieškovės pateiktus dokumentus, pagrindžiančius prašomas priteisti įsiskolinimo sumas.

29. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien tik sąskaitos pateikimas asmeniui, dar nepagrindžia pareigos ją apmokėti, o savo reikalavimo pagrindą turi įrodyti šalis, kuri reikalauja atitinkamą sumą priteisti.

30. Apeliantė, įrodinėdama 736,98 Eur skolos likučio susidarymą, nepasinaudojo teismo siūlymu teikti įrodinėjimo priemones, patvirtinančias paslaugų suteikimą reikalaujamai sumai. Minėta, kad šalys turi pareigą pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Šiuo atveju apeliantė tokios savo pareigos neįgyvendino, bylą nagrinėjusiam teismui jokių objektyvių duomenų nepateikė, deklaratyviai teigdama, kad pasinaudojo CK 6.55 straipsnyje nustatyta galimybe įskaityti atsakovo ankstesniu laikotarpiu susidariusias skolas.

31. Apeliacinės instancijos vertinimu, kadangi ieškovės byloje pateikta sąskaita, kuria grindžiamas atsakovo įsiskolinimas nėra informatyvi – joje nėra pateikta skolos detalizacija, iš jos nėra galimybės nustatyti nei skolos susidarymo laikotarpio, nei suteiktų paslaugų apimties, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą savo iniciatyva tikrinti duomenis apie ieškovės atsakovui pareikštus reikalavimus teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Teismas, nustatęs, kad ieškovė 2019 m. liepos 8 d. pateikė Kauno apylinkės teisme ieškinį atsakovui L. J. dėl 620,18 Eur skolos už namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurį išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-19343-713/2019 ieškinį tenkino visiškai, taip pat, kad ieškovei 2019 m. spalio 15 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas, kuris yra visiškai įvykdytas, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie atsakovui suteiktas paslaugas 736,98 Eur sumai, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išvadas dėl paslaugų suteikimo atsakovui padarė, remdamasis atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto vertinimu, t. y. įvertinęs ne tik atsakovui išrašytas sąskaitas, bet ir kitus rašytinius įrodymus: teismo sprendimą, antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Taigi, darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai apie 736,98 Eur įsiskolinimo susidarymą pirmosios instancijos teismo ištirti bei įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, o apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo laikytini nepagrįstais.

33. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju tinkami paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, ištyrė ir įvertino visas ginčui dėl daugiabučio gyvenamojo buto savininko prievolės apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektui išlaikyti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl ieškovės UAB Mano Būstas Kaunas apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės UAB Mano Būstas Kaunas apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu atsakovas L. J. pateikė prašymą priteisti jo naudai 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-41551).

35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš ieškovės (apeliantės).

36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas, juridinio asmens kodas 305174520, atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.