Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

skundą padavusio asmens T. P. atstovui advokato padėjėjui H. R., vaizdo nuotolinės konferencijos būdu per ZOOM platformą,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio T. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-7311-2024, kuriuo T. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atstovas į teismo posėdį neatvyko, be svarbių priežasčių, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai. Iš jų gautas atsiliepimas (b. l. 10-13), kuriame prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Bei teismo prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo manevras, atliktas apvažiuojant stovėjusias transporto priemones, rodo, kad tokį vairavimo būdą pareiškėjas pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Automobilių spūsties apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, kai tai daryti yra draudžiama, kur tuo pačiu metu gali važiuoti kiti eismo dalyviai, kėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo vairavimas, koks užfiksuotas vaizdo įraše, vertinamas kaip vairavimas kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Pareiškėjo atstovas adv. padėjėjas H. R. prašo bylą nagrinėti T. P. nedalyvaujant, apie posėdį pareiškėjas informuotas.

Motyvuojamoji dalis

skundas atmestinas

T. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-7311-2024 pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2024 m. sausio 25 d., 10 val. 48 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, apvažiavo priekyje sustojusią transporto priemonę, kuri stovėjo prieš remontuojamo kelio ruožo pradžią reguliuojamą šviesoforu. Šviesoforo signalas buvo draudžiamas, degė raudonos šviesos signalas. Pravažiavo šviesoforą degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip rodydamas savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius ir nuvažiavo remontuojamu kelio ruožu. Tokiais padarytais veiksmais prieš kitus eismo dalyvius elgėsi chuliganiškai. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 165 ir 3 priedo 1.1 punktus. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 500 Eur bauda, specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir panašiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. P., vairuodamas automobilį, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, apvažiavo priekyje sustojusias transporto priemones, kurios stovėjo prieš remontuojamo kelio ruožo pradžią reguliuojamą šviesoforu. Šviesoforo signalas buvo draudžiamas, degė raudonos šviesos signalas. Pravažiavo šviesoforą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir nuvažiavo remontuojamu kelio ruožu. Šių faktinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktas T. P. neneigia, tačiau, teisinasi, jog nevažiavo chuliganiškai, skunde nurodė, kad skubėjo į darbą, teismo posėdžio metu atstovas patvirtino, kad pareiškėjas skubėjo (duomenys neskelbtini) dėl šeimyninių aplinkybių, manė, kad pravažiuos šviesoforą laiku, analogišką lenkimą atliko ir kitas automobilis.

Byloje yra pateiktas informatyvus vaizdo įrašas, kuriame objektyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota eismo situacija, buvusi pareiškėjo padaryto nusižengimo metu. Matoma, jog vyko kelio remonto darbai, eismas vyko viena kelio puse ir buvo reguliuojamas šviesoforu. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo dvi transporto priemonės, nepaisant to, stovinčias transporto priemones apvažiavo 2 automobiliai, tarp kurių ir administracinėn atsakomybėn patraukto pareiškėjo vairuotas automobilis. Taip elgdamasis pareiškėjas akivaizdžiai nesilaikė minėtų Kelių eismo taisyklių punktų, negerbė kitų eismo dalyvių, buvo neatsargus, nepaisė šviesoforo signalo ir draudžiančio lenkti kelio ženklinimo. Be to, nusižengimas padarytas remontuojamoje kelio atkarpoje, kurioje eismas vyko viena eismo juosta. Siekiant, kad šia kelio atkarpa važiuojantys automobiliai nesusidurtų priešpriešais, eismą ir reguliuoja laikini šviesoforai, draudžiantys eismą vienoje kelio atkarpos pusėje ir tuo pačiu leidžiantys eismą kitoje kelio atkarpos pusėje. Nagrinėjamu atveju padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai kėlė pavojų eismo saugumui, iš esmės sudarė realias kliūtis vykti priešpriešiniam eismui. Iš vaizdo įrašo matyti, jog automobilių srautas buvo nemažas, o kelias remontuojamas. Nusižengimas padarytas darbo dieną, šviesiu paros metu. Pareiškėjo vairuojamas automobilis į vienos eismo juostos kelio ruožą įvažiavo jau degant raudonam šviesoforo signalui. Nors pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad T. P. manė, kad spės pervažiuoti remontuojamą kelio ruožą nepažeidęs taisyklių, tačiau vaizdo įrašas akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas neabejotinai dar prieš pradėdamas lenkimo manevrą turėjo matyti, kad dega draudžiamas šviesoforo signalas ir yra lenkimą draudžiantis kelio ženklinimas. Akivaizdu, jog tokiu pasiteisinimu pareiškėjas siekia sušvelninti savo atsakomybę, kadangi iš vaizdo įrašo aiškiai pastebima, jog šviesoforo degantieji segmentai yra vairuotojams matomame aukštyje, transporto priemonės jų neužstoja, be to, stebėdamas stojančius automobilius, pareiškėjas neabejotinai suvokė, jog eismas jau draudžiamas, tačiau to nepaisė ir lenkdamas stovinčias transporto priemones, turėjo objektyvią galimybę matyti, kokį nusižengimą daro, kadangi pravažiavo pro aiškiai pastebimą šviesoforą. Be kita ko, jis pats teigė, jog skubėjo, žinojo, kad kelias remontuojamas du metai, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad eismo ypatumai kelio ruože jau iš anksčiau buvo žinomi.

Pareiškėjas nusižengimą padarė be jokios svarios dingsties. Jis aiškiai matė eismo situaciją, dėl užsidegusio draudžiančio šviesoforo signalo stojančius automobilius, tačiau iš esmės sprendė, kad jis gali nepaisyti Kelių eismo taisyklių ir esamos eismo situacijos, lenkdamas jau sustojusias transporto priemones ir važiuodamas per kurį laiką jau degantį draudžiamą šviesoforo signalą, sąmoningai pabrėžė, jog nesilaiko Kelių eismo taisyklių, eismo saugumo reikalavimų, atsargumo, negerbia kitų eismo dalyvių, tiek jau sustojusių prie šviesoforo, tiek ir laukiančių kitoje ruožo pusėje. Pareiškėjas vairuotu automobiliu lenkė abu prie raudono šviesoforo signalo stovėjusius automobilius, kai jam nebaigus išvažiuoti iš kelio ruožo, priešpriešais atvažiuojantiems automobiliams galėjo užsidegti žalias šviesoforo signalas, todėl dėl tokio vairavimo buvo visiškai reali rizika įvykti eismo įvykiui ar kilti avarinei situacijai. Akivaizdu, kad pareiškėjas tokiais savo iššaukiančiais veiksmais – pralenkdamas stovėjusius automobilius ir laukusius, kol užsidegs leidžiamas važiuoti šviesoforo signalas, bei įvažiuodamas į remontuojamą kelio ruožą ir važiuodamas juo degant raudonam šviesoforo signalui, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas, ir toks vairavimas vertintinas ne tik kaip paprastas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet ir kaip chuliganiškas vairavimas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo kaltė padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą nekelia abejonių, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą administracinį nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nėra. Skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga darbinių funkcijų atlikimui ir rūpinimuisi šeima nėra išimtinės. Nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai pareiškėjas vairavo chuliganiškai ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo galimybes dirbti, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat akcentuotina, kad iki nusižengimo padarymo pareiškėjas puikiai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga ar bus reikalinga darbo funkcijoms atlikti, o vairuodamas chuliganiškai, gali prarasti vairuotojo pažymėjimą. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui nėra. Todėl pareiškėjo prašymas paskirti mažesnį, negu įstatyme numatytą, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba jo neskirti visiškai yra atmestinas.

Kaip minėta, pareiškėjui už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatytas lygus šio straipsnio 6 dalyje numatytam sankcijos vidurkiui. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, pažymėtina, kad pareiškėjas nusižengimą padarė ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir pareiškėją charakterizuoja labiau neigiamai. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus patvirtina, kad pareiškėjas yra baustas administracine tvarka. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2019 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi buvo nuspręsta pripažinti Jungtinės Karalystės Vuličiaus karūnos teismo (Woolwich Crown Court) 2017 m. spalio 20 d. nuosprendį, priimtą T. P. atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Suderinti nuteistajam T. P. Jungtinės Karalystės Vuličiaus karūnos teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtą 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalimi (neteisėtu disponavimu daugiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais/šaudmenimis/sprogmenimis), nustatant galutinę 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėją. Teismas taip pat pabrėžia, kad aptariamas pažeidimas dėl kurio pareiškėjas pateikė skundą yra padarytas pareiškėjo lygtinio paleidimo metu. Esant šiems duomenims, darytina išvada, kad pareiškėjas likęs daryti teisės pažeidimus. Išanalizavus įrodymus matyti, jog pareiškėjas nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad jis savo veiksmų kritiškai nevertina, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad jis gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, o tai yra būtina norint konstatuoti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė ir nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundo tenkinimui pagrindo nėra, todėl jis yra atmestinas, paliekant skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-7311-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.