Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams D. N. ir M. L. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė UAB „Jurisdictus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams D. N. ir M. L., prašydama iš atsakovų solidariai priteisti 2 648 Eur sumą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2018 m. liepos 6 d. buvo surašytas transporto priemonės Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė), priverstinio nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių reikalavimo pažeidimo. Šios transporto priemonės savininkas – atsakovas M. L., o pažeidimo metu minėtą automobilį vairavo atsakovas D. N.. 2018 m. gegužės 8 d. sutartimi tarp UAB ,,Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodyti įkainiai už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą: iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2 Eur mokestis už nuvežimą ir 14 Eur už kiekvieną saugojimo dieną mokestis. 2019 m. sausio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB ,,Sauda“ perleido reikalavimo teisę ieškovei UAB ,,Jurisdictus“. Atsižvelgiant į transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2018 m. liepos 6 d.) iki skolos perleidimo dienos (2019 m. sausio 11 d.), paskaičiuota 2 648 Eur suma už priverstinį minėtos transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą.

3. Atsakovas D. N. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovas D. N. nėra nei minėtos transporto priemonės savininkas, nei teisėtas valdytojas. 2018 m. liepos 6 d. atsakovas D. N. vairavo transporto priemonė, kurią jam leido pavairuoti tuometinė draugė. Atsakovui nebuvo žinoma, kas yra tikrasis minėto automobilio savininkas ir nuolatinis valdytojas. Atsakovas dėl savo jauno amžiaus (tuo metu jam buvo 15 metų) nežinojo, kur automobilis buvo transportuotas. Kadangi automobilis jam nepriklausė, o draugė apie tai, kad policijos pareigūnai perėmė tolesnę automobilio kontrolę, žinojo, atsakovas D. N. dėl automobilio likimo, nebūdamas jo savininku nesirūpino. Kaip matyti iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto, nei atsakovas D. N., nei jį tą dieną pasiėmęs įstatyminis atstovas (tėvas) su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu į tam tikrą vietą ir saugojimu supažindinti nebuvo, nei vieno iš jų parašų minėtame akte nėra. Taip pat nei atsakovas, nei jo įstatyminis atstovas nebuvo informuoti apie tai, kur yra automobilių saugojimo aikštelė, kokie paslaugų įkainių dydžiai. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2018 m. liepos 9 d. nutarimu atsakovo atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną. Transporto priemonė į saugojimo aikštelę buvo transportuota 2018 m. liepos 6 d., tačiau atsakovas (jo įstatyminiai atstovai) apie tai, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir saugomas aikštelėje sužinojo tik 2019 m. vasario 7 d., gavę 2019 m. sausio 14 d. reikalavimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo ir pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę. UAB „Sauda“ per automobilio saugojimo laiką neinformavo atsakovo (jo atstovų) jokiu pranešimu ar raginimu dėl automobilio saugojimo aukštelėje ir esamo įsiskolinimo už saugojimą. Pati UAB „Sauda“, kurios reikalavimus perėmė ieškovė, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, todėl susidarė nemažo dydžio įsiskolinimas, apie kurį atsakovas (jo atstovai) sužinojo tik gavę pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą. Nors 2019 m. vasario 7 d. atsakovas (jo įstatyminiai atstovai) sužinojo, kur yra transportuotas ir saugomas automobilis, nebūdami transporto priemonės savininkais negalėjo jo atsiimti iš aikštelės, tokiais veiksmais sumažindami išlaidas. Transporto priemonės savininkas M. L. apie automobilio priverstinį nuvežimą buvo informuotas 2018 m. liepos 10 d. Atsiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės gali tik transporto priemonės savininkas, todėl nuo savininko veiksmų priklauso, kaip ilgai stovės aikštelėje automobilis ir kokia kaupsis skola už jo saugojimą. Todėl už nuo tada, kai savininkas buvo informuotas apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir turėjo pareigą atsiimti savo automobilį iš saugojimo aikštelės, bet to nedarė piktybiškai, išlaidas turi padengti tik pats savininkas. Atsakovas (jo įstatyminiai atstovai) sutiktų padengti ½ dalį išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu (1 Eur) bei automobilio saugojimu laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. liepos 10 d., kas sudarytų 28 Eur (kuomet tikrasis savininkas informuotas apie automobilio priverstinį nuvežimą).

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pagal įstatymą transporto priemonės savininkas ir valdytojas už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą atsako solidariai. Atsakovo D. N. nurodyta aplinkybė, kad jis negalėjo atsiimti transporto priemonės, yra nepagrįsta. Tokie santykiai kvalifikuojamu kaip būtinoji pasauga, t. y. taikytinas CK 6.850 straipsnis. Šiuo atveju įstatymas nustato solidarią transporto priemonės savininko ir valdytojo prievolę. Apie tai, kad transporto priemonė nuvežta, atsakovas D. N. žinojo nuo nuvežimo, nes būtent jis ir padarė pažeidimą šia transporto priemone. 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovė sužinojo, kas yra savininkas ir valdytojas, 2019 m sausio 14 d. pranešimu informavo atsakovus apie susidariusį įsiskolinimą ir reikalavimo perleidimą.

5. Atsakovo D. N. atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus, nurodė, kad atsakovas D. N. atsiimti transporto priemonės neturi galimybės, skola susidarė dėl atsakovo M. L. neveikimo. Taip pat, pasak atsakovo D. N. atstovės, reikėti analizuoti ir pačios ieškovės, bei UAB ,,Sauda“ veiksmus, kurios nesilaikė terminų informuoti apie nuvežtą transporto priemonę. Pačios transporto priemonės vertė yra apie 200 Eur – 300 Eur. Atsakovas žinojo apie tai, kad transporto priemonė nuvežta, tačiau nežinojo, koks tos transporto priemonės likimas. Sužinojo tik gavęs 2019 m. sausio 14 d. pranešimą iš ieškovės. Reikėtų įvertinti ir pačios ieškovės veiksmus, kada ji informavo atsakovus. Atsakovas D. N. informuotas gana vėlai, kai susidarė jau žymus įsiskolinimas. Dėl duomenų apie transporto priemonės savininką/valdytoją patikslinimo UAB ,,Sauda“ kreipėsi 2018 m. spalio 31 d., nors turėjo kreiptis po mėnesio laiko. Tokio pobūdžio bylose pagal kasacinio teismo praktiką reikia analizuoti ir pačios ieškovės veiksmus. Šiuo atveju ieškovė elgėsi pasyviai, ieškovė yra juridinis asmuo, todėl jai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Be to, ieškovė turėjo įvertinti tai, kad transporto priemonė yra menkavertė. 14 Eur saugojimo mokestis yra akivaizdžiai nesąžiningas, tai yra atsakovams primesta sąlyga.

6. Atsakovas M. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą atsako savininkas ir valdytojas solidariai. Šiuo teisiniu pagrindu ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama solidariai iš atsakovų M. L. (transporto priemonės Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininko; el. b. l. 24) ir D. N. (minėta transporto priemonę pažeidimo metu vairavusio asmens) priteisti 2 648 Eur išlaidas, susidariusias už minėto automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2019 m. sausio 11 d. UAB ,,Sauda“ automobilių saugojimo aikštelėje.

8. Atsakovas M. L. apie priverstinį nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės nuvežimą buvo informuotas 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato raštu. Atsakovas D. N. apie priverstinį jam priklausančios transporto priemonės nuvežimą žinojo tą pačią dieną (2018 m. liepos 6 d.), nes būtent jis, būdamas nepilnametis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo atsakovui M. L. priklausantį automobilį, tokiu būdu padarydamas kelių eismo taisyklių pažeidimą.

9. Minėtos transporto priemonės savininkas M. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovės reikalavimo atlyginti minėtas išlaidas neginčijo. Atsakovas D. N. įstatyminės pareigos atsakyti solidariai kartu su transporto priemonės savininku iš esmės taip pat neginčijo. Esminis ginčas šioje byloje yra dėl ieškovės prašomų atlyginti išlaidų dydžio (atsakovas D. N. sutiktų atlyginti pusę sumos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą (1 Eur) ir pusę sumos (28 Eur) už transporto priemonės saugojimą laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. liepos 10 d. (kuomet savininkas M. L. buvo informuotas apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą).

10. Pagrindiniai atsakovo D. N. nesutikimo su pareikštu reikalavimu motyvai yra šie: pirma, atsakovas dėl UAB ,,Sauda“ ir jos reikalavimo teises į atsakovus perėmusios ieškovės kaltų veiksmų per vėlai sužinojo apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, dėl ko susidarė žymus įsiskolinimas; antra, transporto priemonę gali atsiimti tik jos savininkas (atsakovas M. L.), kuris piktybiškai transporto priemonės neatsiėmė; trečia, transporto priemonės vertė yra neadekvati jos saugojimo išlaidoms. Teismo vertinimu, nurodyti atsakovo argumentai nesudaro pagrindo netenkinti (ne pilna apimtimi tenkinti) ieškovės pareikšto reikalavimo.

11. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018). Šiuo atveju, kaip nurodo atsakovas D. N., ieškovės (ir priminės kreditorės UAB ,,Sauda“) kaltė pasireiškė jų pasyvumu, protingais terminais neinformuojant atsakovo D. N. apie transporto priemonės saugojimą mokamoje UAB ,,Sauda“ aikštelėje.

12. Byloje pateiktas 2018 m. liepos 6 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo aktas patvirtina, kad automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas UAB „Sauda“ aikštelėje (el. b. l. 23). Atsakovui D. N. apie transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą buvo žinoma nuo pat pradžių (nuo 2018 m. liepos 6 d.), kadangi būtent šis atsakovas, būdamas nepilnametis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo M. L. priklausančią transporto priemonę, tokiu būdu padarydamas kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris ir lėmė transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą transporto priemonių saugojimo aikštelėje. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad dėl jauno amžiaus jis nežinojo, kur buvo nuvežta ir saugojama transporto priemonė, o nebūdamas transporto priemonės savininkas, ja nesirūpino, neatleidžia šio atsakovo (transporto priemonės valdytojo) nuo atsakomybės atlyginti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Priešingai nei teigia atsakovas D. N., padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimą ginčo transporto priemone, jis turėjo pareigą pasidomėti jo valdyto automobilio likimu, išsiaiškinti automobilio buvimo vietą, jeigu ji jam buvo nežinoma, o to nepadaręs, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Šiuo atveju pats atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad transporto priemonės likimu nesidomėjo.

13. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ginčo transporto priemone jam leido pasinaudoti tuometinė jo draugė (o ne automobilio savininkas), aplinkybė, kad atsakovui nebuvo žinoma apie tikrąjį automobilio savininką, nepaneigia fakto, kad atsakovas D. L. buvo minėto automobilio valdytojas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalies prasme, kuriam, kaip ir transporto priemonės savininkui, kyla pareiga atsakyti solidariai su transporto priemonės savininku. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovas D. N. transporto priemonę būtų ėmęs vairuoti prieš savininko valią. Kita vertus, teisinę reikšmę transporto priemonės valdymo teisėtumas turėtų tuo atveju, jei aplinkybę apie galimai neteisėtą jam priklausančio turto užvaldymą įrodinėtų transporto priemonės savininkas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės.

14. Kaip minėta, atsakovui D. N. apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą buvo žinoma nuo pat 2018 m. liepos 6 d., pats atsakovas D. N. (jo įstatyminis atstovas) nesidomėjo, kur yra dėl jo padaryto pažeidimo priverstinai nuvežta ir saugoma transporto priemonė. Teismo vertinumu, nėra pagrindo teigti, kad dėl ieškovės (ar pirminės kreditorės UAB ,,Sauda“) neteisėtų veiksmų susidarė tokio dydžio išlaidos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakydamas į 2018 m. spalio 31 d. paklausimą Vilniaus apskrities policijos komisariatas 2018 m. gruodžio 31 d. informavo UAB ,,Sauda“ apie transporto priemonės savininko ir pažeidėjo duomenis (el. b. l. 25-26), 2019 m. sausio 11 d. priėmimo–perdavimo aktu prie 2018 m. spalio 2 d. reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutarties (el. b. l. 50) UAB „Sauda“ perleido ieškovei turėtą reikalavimo teisę išieškoti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, iš viso 2 648 Eur sumai; ieškovė 2019 m. sausio 14 d. pranešimais informavo atsakovus apie susidariusį įsiskolinimą ir ragino jį padengti. Kaip minėta, atsakovas D. N. nuo pat 2018 m. liepos 6 d. žinojo apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą, jis turėjo pareigą domėtis, kur yra saugoma jo valdyta transporto priemonė, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, nesikreipė į policiją dėl leidimo atsiimti transporto priemonę gavimo. Tokių veiksmų atsakovas nesiėmė ir po to, kai gavo 2019 m. sausio 14 d. pranešimą iš ieškovės apie reikalavimo perleidimą ir susidariusį įsiskolinimą. Teismo vertinimu, pačių atsakovų pasyvus, nerūpestingas elgesys lėmė automobilio saugojimo trukmę.

15. CK 6.843 straipsnio 2 dalis įtvirtina saugotojo teisę, o ne pareigą, savarankiškai realizuoti saugojamą daiktą, todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė, neutilizavusi menkos vertės automobilio, savo kaltais veiksmais padidino žalą, atmestini kaip nepagrįsti. Ginčo automobilio vertė neturi reikšmės jo nuvežimo ir saugojimo išlaidoms, kadangi jos paskaičiuotos tarp policijos ir saugojimo aikštelės sudarytos sutarties, kurioje įkainiai pagal automobilio vertę nėra diferencijuoti, pagrindu. Tokia išvada atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-511-567/2019).

16. Ieškovė, vadovaudamasi tarp pradinės kreditorės UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties priedo Nr. 1 sąlygomis, prašo iš atsakovų solidariai priteisti 2 648 Eur išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą – šias išlaidas sudaro 2 Eur už transporto priemonės nuvežimą ir 2 646 Eur už transporto priemonės saugojimą nuo 2018 m. liepos 6 d. (transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2019 m. sausio 11 d. (reikalavimų perleidimo dienos). Ginčo byloje dėl nurodytos sumos aritmetinio apskaičiavimo teisingumo byloje nekilo.

17. Kaip minėta, tiek transporto priemonės savininkui, tiek ir valdytojui kyla įstatymo nustatyta solidari pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalis). Teismo vertinimu, atsakovas D. N. neįrodė, jog dėl žalos atsiradimo yra ieškovės kaltė, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistinas išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, kurios sudaro 2 648 Eur (CK 6.248 straipsnis).

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti 2 648 Eur dydžio sumą solidariai iš atsakovų M. L. ir D. N. tenkintinas visiškai.

19. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinus ieškinį ir esant ieškovės prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (2 648 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 60 Eur dydžio žyminis mokestis, 3,51 Eur pašto išlaidos, 0,62 Eur užklausos iš Gyventojų registro tarnybos ir 2,90 Eur užklausos iš VĮ Registrų centro; iš viso – 67,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Jurisdictus“, įmonės kodas 301851658, iš atsakovų M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. N., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai 2 648 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 648 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 33,52 Eur (po trisdešimt tris eurus ir 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.