Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2013-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-542-368/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-14Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-14
Bylos Nr.
2-542-368/2013
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00685-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
A. E., A. P., V. K.
Atsakovas
M. J.
Trečiasis asmuo
G. J., Nacionalinės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, J. N. M., G. N.
Kategorijos
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-542-368/2013Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00685-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1; 43.2; 116
(S) (S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 14 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant ieškovėms A. E., A. P., V. K.,ieškovių atstovei advokatei A. V.,atsakovės M. J. atstovei advokatei D. O.,trečiajam asmeniui G. J.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovei D. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. E., A. P., V. K. ieškinį atsakovei M. J., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, J. N. M., G. N., G. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės A. E., A. P. ir V. K. prašo priteisti joms iš atsakovės M. J., kaip nepagrįstai praturtėjusio asmens 1 474 491,00 Lt piniginę kompensaciją už 20/100 dalį padovanotų 1.1700 ha žemės sklypo, kurio nuosavybės teisės buvo atkurtos Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009-10-07 sprendimu Nr. 7-5459 ir 1.6070 ha žemės sklypo, kurio nuosavybės teisės buvo atkurtos Šiaulių apskrities viršininko 2010-06-28 administracijos sprendimu Nr. 7-5498, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, 2–6 b. l.). Nurodė, kad jų senelė U. K. (mirusi (duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4.2500 ha žemės, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad U. K. turėjo penkias dukras: (duomenys neskelbtini). Priėmus įstatymą dėl nuosavybės teisių atstatymo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, U. K. dukros: S. B., Z. R. ir E. dukra J. N. M. 1992-03-10 pateikė prašymus Šiaulių miesto valdybai žemėtvarkos skyriui atkurti nuosavybės teises į U. K. turėtą žemę, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu per įstatymo nustatytą terminą nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Teigia, kad S. B. dukra M. J. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, ir teismas 2009-02-04 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad senelė U. K. nuosavybės teise valdė 4,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija 2009-10-07 sprendimu Nr. 7-5459 atkūrė S. B. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises į 1.1700 ha žemės, o 2010-06-28 sprendimu Nr. 7-5498 – nuosavybės teises į 1.6070 ha žemės, grąžinant natūra nekilnojamojo turto dalį, nusprendžiant nuosavybės teises į 1.4730 ha žemės valdos dalį atkurti vėliau. Mano, kad šie sprendimai buvo priimti neatsižvelgiant į kitų bendraturčių (pretendentų) interesus. Pasak ieškovių, jos turi teisę iš atsakovės M. J. gauti kompensaciją už nesugrąžintos žemės plotą. Ieškovių vertinimu, joms priklauso dalis nuosavybės, kuri po senelės U. K. mirties būtų atitekusi jų motinai Z. R., t. y. 20/100 dalis 4.2500 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė žemę, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės, 2010-09-02 padovanojo savo sūnui G. J., ir padovanotų sklypų vertė iš viso sudaro 4 817 250,00 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė M. J. prašo ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 4 p.) arba atmesti, skirti ieškovėms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nepagrįsto ieškinio pareiškimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 tomas, 23–27 b. l.). Nurodo, kad teismo žinioje yra tų pačių ieškovių inicijuotas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymi, kad atsakovės nuosavybės įgijimo pagrindas (administraciniai aktai) yra teisėtas. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nėra pretendentės atkurti nuosavybės teises pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus nuomone, ieškovių ieškinys yra nepagrįstas (2 tomas, 2–7 b. l.). Teigė, kad 1998-03-18 Z. R., 1998-03-05 S. B. ir 1998-03-04 J. N. M. parašė prašymus, kuriuose atsisakė pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, jos nesikreipė į teismą ir nebandė nusistatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl U. K. turėtos nuosavybės. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo jau vyksta teisminis ginčas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo G. J. prašo ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 4 p.) arba atmesti, skirti ieškovėms 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nepagrįsto ieškinio pareiškimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 tomas, 19–22 b. l.). Tvirtino, kad CPK draudžia nagrinėti bylas su tapačiais reikalavimais. Nurodo, kad asmenys, turėję teisę į turto sugrąžinimą, neišreiškę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems ir atsisakę savo teisių, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Pažymi, kad atsakovei nuosavybės teisės į žemę atkurtos pagal įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad 1992-03-10 trys pretendentai: J. N. M., S. B. ir ieškovių motina Z. R. pateikė prašymus nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai į U. K. turėtą žemę (2 tomas, 16 b. l.).

Išnagrinėjusi pretendentų prašymus, Šiaulių miesto ekspertų komisija dokumentams, įrodantiems žemės nuosavybės teisę, nagrinėti 1996-03-01 pasiūlymu-išvada Nr. 19 pasiūlė pareiškėjoms kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, kadangi, komisijos vertinimu, dokumentų nuosavybės teisei atstatyti pagal prašymus nepakako (2 tomas, 17 b. l.).

1998-03-18 ieškovių motina Z. R. parašė prašymą, kuriuo atsisakė pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą (1 tomas, 20 b. l.).

2007 m. į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi mirusios S. B. dukra M. J.. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009-02-04 sprendimu pareiškėjos M. J. prašymą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad U. K. nuosavybės teise valdė 4,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) (1 tomas, 22–26 b. l.).

Šiaulių apskrities viršininko administracija 2009-10-07 sprendimu Nr. 7-5459 ir 2010-06-28 sprendimu Nr. 7-5498 nusprendė atkurti S. B. nuosavybės teisę į U. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,1700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,6070 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 16–18 b. l.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad S. B. palikimą priėmė jos dukra, atsakovė M. J.. Tai nustatyta ir Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-230-267/2012.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą

Atsakovė M. J. ir trečiasis asmuo G. J. prašo ieškinį palikti nenagrinėtą ir nurodo, kad ieškovių jau yra inicijuotas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių A. E., A. P., V. K. ir G. N. ieškinį atsakovams M. J., G. J., notarei O. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių atkūrimo, 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-230-267/2012 ieškovių ieškinį atmetė.

Teismas pažymi, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs visi trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais.

Iš prieš tai minėto teismo sprendimo turinio matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-230-267/2012 ieškovės prašė atkurti, jų manymu, pažeistas jų teises panaikinant Šiaulių apskrities viršininko 2009-10-07 ir 2010-06-28 sprendimus Nr. 7-5459 ir Nr. 7-5498, įpareigojant Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos svarstyti ieškovių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į U. K. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė atkurti, jų vertinimu, pažeistas teises panaikinant 2010-08-31 M. J. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažįstant 2010-09-02 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį negaliojančia.

Akivaizdu, kad šios bylos ir civilinės bylos Nr. 2-230-267/2012 ieškinių dalykai nesutampa. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovės pasirinko kitą teisminės gynybos būdą – nepagrįsto praturtėjimo institutą, todėl nėra pagrindo šiuo atveju taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Pažymėtina, kad, jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008).

Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009-10-07 sprendimas Nr. 7-5459 ir 2010-06-28 sprendimas Nr. 7-5498, pagal kuriuos S. B. (atsakovės motinai) atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus, yra galiojantys ir teisėti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, todėl nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas. S. B. nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus atkurtos, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis. Taigi CK normos, reglamentuojančios pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo, netaikytinos. Teismo išvadas patvirtina kasacinio išaiškinimai panašiose savo teisine problematika 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-319/2010 ir 2009 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009. Dėl negalimumo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą analogiško pobūdžio santykiams pasisakė ir kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-385/2010, išaiškinusi, kad esant galiojantiems administraciniams aktams, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, konstatuotina, jog teisė pretenduoti atkurti nuosavybės teises yra pasibaigusi ir negali būti kvalifikuojama kaip civilinė teisė, kurią galima ginti civiliniame kodekse nustatytais gynimo būdais.

Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

Teismas nesutinka su ieškovių teiginiais, kad jų motinos Z. R. 1998-03-18 atsisakymas pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą nesukėlė ieškovėms jokių teisinių pasekmių.

Minėta, kad 1998-03-18 ieškovių motina Z. R. parašė prašymą, kuriuo atsisakė pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą (1 tomas, 20 b. l.).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovė patvirtino, kad Z. R., S. B. teisės kreiptis į teismą iki mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) neįgyvendino, Z. R. ir J. N. M. taip pat nesikreipė į teismą ir nebandė nusistatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl U. K. turėtos nuosavybės, jokių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nebuvo pateikta per Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Z. R. savo 1998-03-18 pareiškimo neatšaukė, neatsiėmė, jo turinio neginčijo, valios nekeitė. Z. R. mirus, jos įpėdinės (ieškovės) į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo savarankiškam prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti nesikreipė, į nuosavybės teisių atkūrimą vykdančią instituciją taip pat nesikreipė, jokių prašymų neteikė. Ieškovės šių aplinkybių neginčijo.

Pažymėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-02-03 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-397-797/2012 (2 tomas, 11–12), kurį Šiaulių apygardos teismas 2012-06-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-345-194/2012 paliko nepakeistą (2 tomas, 13–15 b. l.), nurodė, jog Z. R. nepateikus kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, o pateikus prašymą, kad nepretenduos į nuosavybės teisių atkūrimą, negalėjo būti pradėta ir vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra ir sprendė, jog ji išreiškė valią nepretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą ir atsiradus dokumentams.

Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0530-362/2009 (byla nagrinėta pagal pareiškėjos M. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo) turinio matyti, kad liudytojomis apklaustos J. M. ir A. E. parodė, jog joms žinoma apie tai, jog U. K. turėjo žemės, tačiau jos į ją nepretenduoja ir nepretenduos.

Teismas nesutinka su ieškovių teiginiais, kad pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos kiekvienam mirusio žemės savininko vaikui tik į jam tenkančią dalį nuosavybės ir pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinta, kad pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises asmeniui tenkanti išlikusio nekilnojamojo turto dalis nustatoma atsižvelgiant ne į visus buvusio savininko įstatyminius įpėdinius, nurodytus Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, o tik į tuos, kurie nustatytais terminais ir tinkamai išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo („Administracinių teismų praktika" Nr. 8, 2006 m., 2.2 punktas).

Minėta, kad S. B., Z. R. ir J. N. M. savo subjektinių teisių į nuosavybės teisių atkūrimą neįgyvendino, ieškovės į nuosavybės teisių atkūrimą vykdančią instituciją nesikreipė ir neteikė teismui prašymų atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti.

Jeigu vienas iš pretendentų atsisako savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą arba per įstatymo nustatytą terminą nepaduoda prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. įstatymo nustatyta tvarka nepareiškia valios atkurti nuosavybės teises, kitam pretendentui (pretendentams), laiku padavusiam prašymą, nuosavybės teisės atkuriamos į visą buvusio savininko turtą, t. y. ir į tą dalį, į kurią galėjo pretenduoti asmuo, atsisakęs šios savo teisės arba per nustatytą terminą nepadavęs prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Klaipėdos apygardos administracinio teismo byla Nr. I-119-2004; „Administracinių teismų praktika" Nr. 8, 2006 m., 2.2 punktas).

Teismas plačiau neanalizuoja „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 10 straipsnio 9 dalies, kurioje buvo nurodyta, kad piliečiai, kurie praleido nustatytus terminus paduoti prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, o nuosavybės teisė į visą turėtos žemės ar miško plotą jau yra atstatyta kitiems pretendentams, turi teisę iš šių asmenų gauti kompensaciją už nesugrąžintos žemės ar miško plotą teismine tvarka, kadangi įsigaliojus 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui Nr. VIII-359, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ neteko galios (įstatymo 22 straipsnis).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, ieškovių ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Pagal 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Atsakovės ir trečiojo asmens G. J. teigimu, ieškovės pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, todėl prašo skirti ieškovėms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų nuspręsti, kad ieškovės pateikė ieškinį, siekdamos ne apginti savo teisės, o sukelti nepatogumus, trukdžius, rūpesčius. Esant šioms aplinkybėms, prašymas skirti ieškovėms baudą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, tenkintinas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintais „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatais iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinos atsakovei 1000,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.), taip pat 36,19 Lt proceso išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) (86 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovių A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini)) A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 333,33 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovių A. E., A. P., V. K. po 12,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Teisėjas Egidijus Mockevičius