- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- 2-230-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00633-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- A. E., A. P., V. K., G. N.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, M. J., G. J., notarei O
- Advokatai
- Diana Oseckienė, Arūnas Koskus
- Kategorijos
- 20.3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Šiaulių skyriaus vyriausiajai specialistei D. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių A. E., A. P., V. K. ir G. N. ieškinį atsakovams M. J., G. J., notarei O. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių atkūrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė ir šalių paaiškinimai
Ieškovės A. E., A. P., V. K. ir G. N. 2010-10-01 iškėlė bylą Šiaulių apygardos teisme dėl pažeistų teisių atkūrimo (1 tomas, 1 – 4 b. l.). 2010-12-08 parengiamajame teismo posėdyje priimtas ieškovių patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma atkurti pažeistas ieškovių teises panaikinant 2009-10-07 bei 2010-06-28 Šiaulių apskrities viršininko sprendimus Nr. 7-5459 ir Nr. 7-5498, įpareigojant Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos svarstyti ieškovių prašymus bei priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į U. K. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Taip pat prašoma atkurti pažeistas ieškovių teises panaikinant 2010-08-31 M. J. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 8902 ir pripažįstant 2010-09-02 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį negaliojančia. Ieškinys grindžiamas CK 1.138 straipsnio, 6.470 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsniu. Faktiniu ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės, susijusios su S. B. atkurtomis nuosavybės teisėmis į U. K. iki žemės nacionalizavimo priklausiusią žemę, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad toks nuosavybės teisių atstatymas pažeidė kitų U. K. dukrų, t. y. Z. R., T. E., ir vaikaičių (ieškovių) interesus. Panaikinus ginčijamus Šiaulių apskrities viršininko sprendimus, teisę į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą turės visos turto savininkės U. K. vaikaitės – ieškovės A. E., A. P., V. K. (Z. R., mirusios (duomenys neskelbtini), dukros), G. N. (T. E. dukra) ir atsakovė M. J. (S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra). Atsakovų M. J. ir G. J. veiksmai, paveldint ir dovanojant ginčo žemės sklypus, ieškovių vertinami kaip nesąžiningi ir neteisėti, todėl prašoma ginčo turto perleidimo sandorius panaikinti. Ieškovės mano, kad paveldėta žemė, kuri nebuvo palikėjos nuosavybė, o dovanotoja M. J. nebuvo teisėta dovanos – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkė (3 tomas, 2 – 4 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010-10-22 atsiliepimu į ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė G. N. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesikreipė, todėl ji neturi pagrindo reikšti teisme reikalavimus dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo ir nuosavybės teisių į U. K. žemę atkūrimo. Atsakovė atkreipė teismo dėmesį, kad 1992-03-10 prašymus pateikusios pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą S. B., Z. R. ir J. N. M. įstatymo nustatytu terminu iki 2003-12-31 dokumentų, įrodančių U. K. nuosavybės teises, nepateikė. J. N. M. ir Z. R. savo teisių į ginčo žemę atsisakė. Todėl nuosavybės teisės vienai likusiai pretendentei – atsakovei M. J. (U. K. vaikaitei) buvo atkurtos į visą buvusios savininkės turtą. Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. J. buvo priimti po to, kai 2009-02-04 įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, patvirtinantis U. K. nuosavybės teises į žemę. Teismo sprendimu buvo konstatuota, kad pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą S. B. turtą ir turtines teises paveldėjusi M. J. nėra praleidusi įstatymo nustatyto termino dokumentams pateikti. Todėl ginčijami Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimai negali būti naikinami (1 tomas, 65 – 67 b. l.).
Šalies argumentai
Atsakovai M. J. ir G. J. 2010-10-28, 2012-10-29 teismui pateikė atsiliepimus į ieškinį ir prašė pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad A. E., V. K. ir G. N. neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimus dėl pažeistų teisių atkūrimo – Šiaulių apskrities viršininko sprendimų ir žemės sklypų perleidimo sandorių panaikinimo, nes nedalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neįgyvendino subjektinės teisės – nesikreipė dėl nuosavybės teisių į U. K. žemę atstatymo ir nepaveldėjo tokio pobūdžio turtinių teisių (1 tomas, 74 – 78, 84 – 89 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovės ir jų atstovas advokatas Arūnas Koskus palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad skundžiamais Šiaulių apskrities viršininko sprendimais buvo pažeistos įstatyminės ieškovių teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, nes nuosavybės teisės į senelės žemę buvo atkurtos tik vienai iš trijų pretendenčių.
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Šiaulių skyriaus vyriausioji specialistė D. A. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.
Atsakovų M. J. ir G. J. atstovė advokatė Diana Oseckienė baigiamosiose kalbose prašė pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės nepateikė įrodymų, kad jų teisės buvo pažeistos, todėl už nepagrįstus reikalavimus ir vilkinamą procesą prašė skirti baudą.
Atsakovė notarė O. J. į posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui Šiaulių žemėtvarkos skyriaus turimus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į U. K. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 71 – 73 b. l., 2 tomas, 20 – 128 b. l.). Pateiktoje medžiagoje yra duomenys, kad prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Šiaulių miesto valdybai į U. K. turėtą žemę 1992 m. kovo 10 d. pateikė trys pretendentai: J. N. M., Z. R. ir S. B., tačiau prašymus pateikusios pretendentės įstatymo nustatytais terminais nepateikė U. K. nuosavybės teises į žemę įrodančių dokumentų, o jų pareikalavus, 1998 metais kovo mėn. savo teisių į nuosavybės atkūrimą atsisakė.
Atsakovė M. J. (pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), duktė, U. K. vaikaitė) 2007-11-29 iškėlė bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme dėl termino atnaujinimo dokumentams, patvirtinantiems U. K. nuosavybės teises, pateikti ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas 2009-02-04 sprendimu pareiškėjos M. J. prašymą iš esmės patenkino (prijungta civilinė byla Nr. 2-0530-362/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaudamasi pretendentų pateiktais dokumentais ir 2009-02-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0530-362/2009, kuriuo pagal pareiškėjos M. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog U. K. valdė nuosavybės teise žemės sklypą, 4,25 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (ankstesnis vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities viršininko administracija 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 7-75459 ir 2010 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 7-5498 nusprendė atkurti S. B., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į U. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,1700 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) ir 1,6070 žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 69, 70 b. l.).
S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos dukra, atsakovė M. J. (1 tomas, 80, 81 b. l., 2 tomas 84 b. l.), kuriai 2010 m. rugpjūčio 31 d. buvo išduotas papildomas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. 8902) į paveldimą turtą: žemės sklypą, kurio bendras plotas 1.1700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1296000 Lt, ir 16070/63074 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 6.3074 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1112625 Lt (1 tomas, 79, 81 b. l., 2 tomas, 85 b. l.).
2010 m. rugsėjo 2 d. Dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 9022) M. J. minėtus žemės sklypus padovanojo sūnui, atsakovui G. J. (1 tomas, 91 – 99 b. l.).
2010-09-28 ieškinį dėl pažeistų teisių atkūrimo pareiškė keturios buvusios turto savininkės U. K. vaikaitės: A. E., A. P., V. K. (Z. R., mirusios (duomenys neskelbtini), dukros) ir G. N. (T. E., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra) (1 tomas, 14 – 28 b. l.).
2011-02-18 A. E., A. P. ir V. K. iškėlė bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme prašydamos jų mamos, Z. R., 1998-03-18 pareiškimą dalyje, kurioje atsisakoma teisės kreiptis į teismą pripažinti niekiniu, o atsisakymą pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą negaliojančiu. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-397-797/2012 atmetė ieškinį dėl 1998-03-18 Z. R. pareiškimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, kitoje dalyje bylą nutraukė. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą civilinę bylą apeliacine tvarka, 2012-05-25 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (prijungta civilinė byla Nr. 2-397-797).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Nagrinėjamoje byloje ieškovės ginčija Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimus – 2009 m. spalio 7 d. Nr. 7-75459 ir 2010 m. birželio 28 d. Nr. 7-5498, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės S. B. į U. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,1700 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) ir 1,6070 žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Ieškiniu taip pat ginčijami po nuosavybės teisių atkūrimo sudaryti žemės sklypų perleidimo sandoriai – 2010 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei M. J. išduotas papildomas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. 8902) ir 2010 m. rugsėjo 2 d. žemės sklypų dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. 9022).
Ieškinį pareiškusios A. E., A. P., V. K. ir G. N. byloje įrodinėja, kad nuosavybės teisių į senelės U. K. žemę atkūrimo procese buvo pažeistos jų teisės, nes nuosavybės teisės atkurtos tik vienai iš penkių turto savininkės dukterų – S. B., pažeidžiant kitų pretendenčių interesus. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovės kaip teisme gintiną jų teisę nurodo savo pageidavimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį turto savininkės U. K. nekilnojamąjį turtą jos vaikams Z. R. ir T. E. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, jog koks nors šiuo metu galiojantis įstatymas gintų ieškovių deklaruotą interesą ar teisę, t. y. pageidavimą atkurti nuosavybės teises į jų senelei U. K. nuosavybės teise priklausiusią žemę (duomenys neskelbtini).
Teisinis pagrindas pradėti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūrą yra piliečio prašymas. Tiek 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymas Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tiek ir jį pakeitęs šiuo metu galiojantis 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 apibrėžia asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, šios nuosavybės atkūrimo sąlygas ir tvarką. Šiai tvarkai priskiriami ir terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikti, kurie nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo nuolatos pratęsiami, taip sudarant galimybę visiems pretendentams realizuoti įstatymo nustatytą teisę susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą, prarastą dėl jo nacionalizavimo. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnį, prašymai turėjo būti paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Jeigu prašymai atkurti nuosavybės teises buvo pateikti nustatytu laiku, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Asmenims, nerealizavusiems minėtų galimybių įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių, terminai paduoti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, teismo gali būti atnaujinami (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. ir 4 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nei ieškovė G. N. (turto savininkės U. K. anūkė), nei jos motina T. E. (U. K. dukra), mirusi (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepretendavo atkurti nuosavybės teises į U. K. turtą ir neprašė teismo atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti. Tai reiškia, kad ieškovė G. N. nedalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese ir jos teisės ginčijamais Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimais, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės S. B. į U. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 4,25 ha žemės sklypą, nebuvo pažeistos. Todėl teismas sutinka su atsakovų atsikirtimais, kad ieškovės, nedalyvavusios nuosavybės teisių atkūrimo procese, šiam procesui pasibaigus, neturi teisės kreiptis į teismą dėl tariamai pažeistų jų teisių atkūrimo.
Ieškovių A. E., A. P. ir V. K. argumentai, susiję su tariamu jų motinos Z. R., mirusios (duomenys neskelbtini), dalyvavimu nuosavybės teisių atkūrimo procese nuo 1992 m. kovo 10 d., kai buvo pateiktas jos prašymas Šiaulių miesto valdybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į U. K. turėtą žemę, paneigti byloje surinkta medžiaga ir įsiteisėjusiu 2012-02-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-397-796/2012. Šiame sprendime konstatuota, kad Z. R. nepateikus kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, o pateikus prašymą, kad nepretenduos į nuosavybės teisių atkūrimą, negalėjo būti pradėta ir vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. 2012-06-04 Šiaulių apygardos teismo nutartyje, kuria minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, nurodyta, kad Z. R. gyveno iki (duomenys neskelbtini), tačiau iki mirties savo valios nekeitė ir daugiau jokių prašymų dėl žemės nuosavybės atstatymo žemėtvarkos skyriui nepadavė (prijungta civilinė byla Nr. 2-397-797/2012, 11 – 14, 54 - 59 b. l.). Minėtoje byloje įsiteisėjusiais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais nustatyti prejudiciniai faktai, kad Z. R., pareikalavus pateikti nuosavybės teisę į senelių žemę įrodančius dokumentus, išreiškė valią ir atsisakė nuosavybės teisių atkūrimo į U. K. turėtą žemę. Nesant Z. R. išreikštos valios atkurti nuosavybės teises, negalėjo būti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nei jai, nei jos įpėdinėms pagal įstatymą – A. E., A. P. ir V. K..
Byloje ieškovės yra pateikusios argumentų, susijusių su nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimo atsakovės M. J. motinai S. B. neteisėtumu, kuriais bandoma įrodyti, kad buvo pažeistos jų teisės, eliminuojant Z. R. vaikus iš nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Tačiau byloje nustatyta, kad S. B. dukra atsakovė M. J. pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe ir kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti ir pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad U. K. nuosavybės teise valdė žemės sklypą, 4,25 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0530-362/2009 M. J. prašymai buvo patenkinti (prijungta civilinė byla Nr. 2-0530-362/2009, 150 -154 b. l.).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu yra tai, kad A. E. dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-0530-362/2009 ir apklausiama liudytoja patvirtino, kad į U. K. žemę nepretenduoja ir nepretenduos. Ši byloje nustatyta aplinkybė yra reikšminga ir sprendžiant atsakovų prašymą dėl ieškinio senaties taikymo pareikštam reikalavimui. Teismo vertinimu, visiškai akivaizdu, kad jau 2009 metų pradžioje, nagrinėjant minėtą bylą ir paskelbus sprendimą, ieškovės turėjo žinoti, kad nuosavybės teisių į U. K. žemę atkūrimo procese dalyvauja tik atsakovė M. J.. Todėl ieškinio dėl pažeistų teisių atkūrimo pareiškimas beveik po dvejų metų teismo vertinamas kaip pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1. 127 str. 1 d., 1.131 str., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad ieškovės į teismą kreipėsi prašydamos atkurti tariamai pažeistas teises, kurių įstatymas negina, dėl ko ieškinys, kuriuo prašoma ginti jų deklaruotą interesą, negali būti tenkinamas ( CK 1.131 str. 1 d., 1.138 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str., 10 str.).
Teismas sutinka su atsakovų atsikirtimais, kad ieškovės, nedalyvavusios nuosavybės teisių atkūrimo procese, neturi teisės kreiptis į teismą dėl tariamai pažeistų jų teisių atkūrimo, todėl byloje pareikštą ieškinį atmeta.
Atsakovų prašymą skirti ieškovėms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas atmeta kaip nepagrįstą, nes bylos medžiaga ir ieškovių elgesys procese nepagrindžia atsakovų teiginių, kad ieškovės, reikšdamos ieškinį, elgėsi nesąžiningai ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovės dalyvavo teismo posėdžiuose, naudojosi advokato pagalba, todėl atsakovų prašymas skirti ieškovėms CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą negali būti tenkinamas (CPK 95 str. ).
Ieškinį atmetus iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinos atsakovų patirtos ir teismui pateiktais dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – M. J. 1000 Lt, G. J. – 4000 Lt, ir 98,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini)) iš ieškovių A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti atsakovui G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini)) iš ieškovių A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovių A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 24, 61 Lt (dvidešimt keturis litus 61 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
2010-10-01 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.