- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-03
- Bylos Nr.
- 2-397-797/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-01229-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- A. E., A. P., V. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, M. J.
- Trečiasis asmuo
- J. N. M.
- Advokatai
- Arūnas Koskus, Mindaugas Sadauskas
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovių A. E., A. P., V. K. atstovui advokatui Arūnui Koskui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Daliai Andraitienei, atsakovės M. J. atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Sadauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. E., A. P., V. K. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, M. J., trečiajam asmeniui J. N. M. dėl sandorio pripažinimo niekiniu bei negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovių atstovas ieškinį palaiko iš dalies. Prašo pripažinti 1998-03-18 Z. R. pareiškimą dalyje, kurioje atsisakoma teisės kreiptis į teismą niekiniu ir taikyti niekinio sandorio pasekmes – grąžinti sandorio šalį į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, nes apribojo Z. R. konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir pripažinti 1998-03-18 Z. R. atsisakymą pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą negaliojančiu dėl reikalaujamos įstatymo formos nesilaikymo bei taikyti negaliojančio sandorio pasekmes – grąžinti sandorio šalį į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Ieškovių atstovas nepalaiko reikalavimo dėl 1992-03-10 Z. R. prašyme atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), esančio įrašo ,,B. S., V. Šiauliai, K. 2“ pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, šio reikalavimo atsisako.
Atsakovės M. J. atstovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Z. R. 1998-03-18 pareiškimas buvo atsakymas į Žemėtvarkos skyriaus prašymą pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus ir neapribojo teisės į teisminę gynybą. Z. R. jokių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą neturėjo, nebuvo objekto, kurio galima atsisakyti, tik 2009 m. buvo nustatytas juridinis faktas, negalima jos pareiškimo laikyti kaip atsisakymo nuo palikimo, todėl jai negalėjo būti taikomos paveldėjimą reglamentuojančios normos. Įrašas 1992 m. prašyme, kurį ginčija ieškovės, nekelia abejonių, nes įrašas parašytas ta pačia rašysena ir tuo pačiu metu. Prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovėms taikyti baudą.
Atsiliepimas
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Dalia Andraitienė su ieškiniu nesutiko. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Z. R. pareiškime išdėstyti žodžiai dėl nesikreipimo į teismą jos padėties nepakeitė, neuždraudė jai kreiptis į teismą. Dėl pareiškimo pripažinimo negaliojančiu dėl to, kad nesilaikyta įstatymo reikalaujamos formos, nurodė, kad sandorius notariškai privaloma tvirtinti tik įstatymo numatytais atvejais, o nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantis įstatymas tokiam pareiškimui pareikšti nenumatė notarinės formos. Be to, atsisakant nuo palikimo jau turima subjektyvi teisė - teisė į mirusiojo palikimą turint teisę. Dėl 1992 m. prašyme parašyto įrašo nurodė, kad jis surašytas ta pačia rašysena kaip ir visi duomenys prašyme, todėl neabejotinai įrašas parašytas 1992-03-10. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes nuo dokumentų, kuriuos ginčija ieškovės, pateikimo praėjo daugiau kaip 10 metų.
Trečiasis asmuo Janina N. M. į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl ieškinio senaties termino. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo taikyti ieškinio senatį, nes nuo Z. R. prašymo ir pareiškimo surašymo praėjo daugiau negu 10 metų. Ieškovė A. E. gyveno kartu su Z. R., todėl jai galėjo būti žinomas 1998-03-18 pareiškimo turinys. Ieškovių atstovas paaiškino, kad ieškovės apie pareiškimą sužinojo tik Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą ir tuojau pat kreipėsi į teismą. Nesant įrodymų, kad visoms ieškovėms buvo žinoma apie 1998-03-18 pareiškimą nuo jo surašymo dienos, prašymas taikyti ieškinio senaties terminą atmestinas (CK Įsigaliojimo įstatymo 10 str., CPK 178, 185 str.).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Z. (Z.) R. yra ieškovių motina (b. l. 10-18), kuri mirė 2008-12-18 (b. l. 9). Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pateiktas Z. R. ir Janinos N. M. prašymas atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, kuri yra (duomenys neskelbtini), prašyme nurodant, kad yra ir kita pretendentė S. B. (93, 94 psl.). Jos pretendavo į U. ir V. K. nuosavybės teisių atkūrimą į žemę. Kadangi nebuvo pateikti nuosavybės teisę įrodantys dokumentai į valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), ekspertų komisija nutarė pareikalauti iš Z. R., J. N. M. ir S. B. papildomų dokumentų, pasiūlant kreiptis į teismą (91, 92 psl.). Tačiau S. B., J. N. M. ir Z. R. pateikė 1998 m. kovo mėnesį žemėtvarkos skyriui prašymus, kad dėl nuosavybės atkūrimo į žemės sklypus, esančius K. 2, 5 ir 3 į teismą nesikreips ir atsiradus dokumentams į kitą sklypą nepretenduos (psl. 88-90). Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, kad U. K. nuosavybės teisę valdė nekilnojamąjį turtą iki nacionalizacijos įstatymo nustatytu terminu iki 2003-12-31 nebuvo pateikti. Iš bylos medžiagos matyti, jog tik 2007-11-29 atsakovė M. J. kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (psl. 77-76). Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimais nuosavybės teisės atkurtos S. B. (b. l. 30-31).
Ieškovės ginčija 1998-03-18 Z. R. pareiškimą dviem pagrindais:
pagal CK 1.80 str. 1 d. kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir ribojantį asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą;pagal CK 1.93 str. 3 d., kad nesilaikyta atsisakymui reikalaujamos notarinės formos. Nurodo, kad turi būti taikomos atsisakymo nuo palikimo nuostatos, numatytos CK 5.60 str. 3 d. ir 1998-03-03 – 1998-04-06 galiojusio Civilinio kodekso 591 str. 3 d.
Ieškovių atstovas nepalaiko reikalavimo dėl 1992-03-10 Z. R. prašyme atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), esančio įrašo ,,B. S., V. Šiauliai, K. 2“ pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, kas laikoma, kad atsisako šio reikalavimo, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 140 str., 293 str.).
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Tokia teisė numatyta ir Konstitucijoje. Civilinio proceso kodekso 5 str. 2 d. reglamentuoja, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Ieškovės nurodo, kad Z. R. pareiškimas dalyje, kurioje atsisakoma teisės kreiptis į teismą pagal CK 1.80 str. 1 d. laikytinas niekiniu sandoriu, nes tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir apriboja asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Su tokiu reikalavimu atsakovai nesutinka ir nurodo, kad tai tik atsakymas į prašymą pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus ir neapribojo asmens teisės kreiptis į teismą. Teismas sutinka su atsakovų pozicija ir laiko, kad tai nebuvo atsisakymas kreiptis į teismą ginti savo pažeistas teises, o tik konkrečiu klausimu, sprendžiant iš pareiškimo turtinio, atsakymas Žemėtvarkos skyriui, kad nesirūpins, kad teisme įrodytų nuosavybės teise nekilnojamojo turto valdymą. Tai pagrindžia ir ta faktinė aplinkybė, kad visos trys pretendentės: S. B., Janina N. M. ir Z. R. pateikė 1998 m. kovo mėnesį žemėtvarkos skyriui prašymus, kad dėl nuosavybės atkūrimo į žemės sklypus, esančius K. 2, 5 ir 3 į teismą nesikreips ir atsiradus dokumentams į kitą sklypą nepretenduos (psl. 88-90), tačiau vėliau S. B. įpėdinei, šioje byloje atsakovei M. J. tokio pobūdžio pareiškimas nesutrukdė kreiptis į teismą, kaip bando įrodyti ieškovės ir pateikti teismui pareiškimą bei įrodyti buvusių savininkų nekilnojamojo turto valdymą nuosavybės teise (b. l. 32-36).
Teismas sprendžia, kad 1998-03-18 Z. R. pareiškimas dalyje, kurioje atsisakoma teisės kreiptis į teismą nelaikytinas teisės kreiptis į teismą apribojimu, o laikytinas tik atsakymu į žemėtvarkos skyrių, kad nesirūpins nuosavybės teise patvirtinančiais dokumentais, todėl reikalavimas pareiškimą pripažinti niekiniu ir taikyti niekinio sandorio pasekmes – grąžinti sandorio šalį į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str.).
Ieškovės prašo pripažinti 1998-03-18 Z. R. atsisakymą pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą negaliojančiu dėl reikalaujamos įstatymo formos nesilaikymo ir taikyti niekinio sandorio pasekmes – grąžinti sandorio šalį į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir jį pakeitęs 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso ypatumas toks, kad nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo, asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais, pateikti įstatyme numatytus dokumentus.
Z. R. 1998-03-18 pareiškimas dalyje dėl to, kad nepretenduos į žemę, laikytinas sandoriu (1964 m. redakcijos CK 40 str., 2001 m. redakcijos CK 1.63 str.).
Nagrinėjamoje byloje pretendentei Z. R. nepateikus kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, o pateikus prašymą, kad nepretenduos į nuosavybės teisių atkūrimą, negalėjo būti pradėta ir vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Z. R. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į senelių turėtą žemę, tačiau pareikalavus pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus į savininkų turėtą žemę, ji išreiškė valią ir nurodė, kad nepretenduos į nuosavybės teisių atkūrimą ir atsiradus dokumentams (b. l. 6).
Ieškovės nurodo, kad atsisakymui nuo palikimo reikalinga notarinė forma, kurios nebuvo laikytasi, todėl šis atsisakymas negalioja pagal CK 1.93 str. 3 d. Teismas tokį ieškovių nurodytą pagrindą laiko nepagrįstu. Kaip jau minėta, nuosavybės teisių atkūrimą į nekilnojamąjį turtą reglamentuoja specialus įstatymas, o ne Civilinis kodeksas. Specialusis įstatymas nereglamentavo, kokia tvarka pretendentas, kreipęsis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vėliau gali atsisakyti ar atsiimti savo prašymą, tačiau tai negali būti traktuojama, kaip palikimo atsisakymas, dėl kurio įstatymas net nenumato notarinės formos, kaip teigia ieškovės, o tik numato, kad atsisakymas nuo palikimo paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui (CK 591 str.).
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. numato, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. 1998 m. galiojęs Civilinio kodekso 47 str. numatė, kad sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja, o 58 str. - kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme. Specialusis įstatymas nereglamentuoja, kokia tvarka pretendentas gali pareikšti valią nebepretenduoti į nuosavybės atkūrimą, todėl nesant įstatyme nurodytos reikalaujamos formos, negalima traktuoti, kad jos nebuvo laikytasi. CK 1.93 str. 3 d., kuria vadovaujasi ieškovės, reglamentuoja, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Tačiau, kaip jau minėta, net ir palikimo atsisakymui įstatymas nereikalauja notarinės formos, o tik notarui pateikti pareiškimą dėl atsisakymo. Minėto straipsnio 1 d. numatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Šiuo konkrečiu atveju teisinė situacija kitokia, nes įstatymas nenumatė, kad Z. R. pareiškimas turėjo būti patvirtintas notaro, dėl to ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Atsakovė M. J. atsiliepime prašė nubausti ieškoves už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau jo nemotyvavo. Ieškovės dėl prašymo nuomonės neišreiškė.
CPK 2 str. įtvirtinti civilinio proceso tikslai ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Priešingu atveju piktnaudžiaujančiai procesinėmis teisėmis šaliai pasekmės numatytos CPK 95 str. 1 d.: šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius, o 2 d. įgalina teismą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju skirti baudą.
CPK 95 str. numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Ieškovėms atstovauja advokatas, kuris jas konsultavo ir kreipėsi į teismą pasinaudodamas konstitucine teise į teisminę gynybą, todėl teisės kreiptis į teismą realizavimas netraktuotinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 5 str. 1 d.), dėl to atsakovės prašymas nubausti ieškoves netenkintinas (CPK 178, 185 str.).
Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovių lygiomis dalimis valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra po 10,85 Lt (CPK 93, 88, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140, 259 - 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį dėl 1998-03-18 Z. R. pareiškimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti niekinio ir negaliojančio sandorio pasekmes – grąžinti sandorio šalį į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo - atmesti.
Bylą dalyje dėl 1992-03-10 prašyme įrašo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nutraukti.
Priteisti iš ieškovių A. E., A. P., V. K. valstybei po 10,85 Lt (dešimt litų, 85 centų) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių miesto apylinkės teisme.