Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja E. Kavaliauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01229-2011-0

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. E., A. P. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-397-797/2012 pagal ieškovių A. E., A. P. ir V. K. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, M. J., trečiajam asmeniui J. N. M. dėl sandorio pripažinimo niekiniu bei negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovės A. E., A. P. ir V. K. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (1 – 3, 93 – 95 b. l.) atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. J., trečiajam asmeniui J. N. M. ir prašė pripažinti 1998-03-18 Z. R. pareiškimą dalyje, kurioje atsisakoma teisės kreiptis į teismą niekiniu ir taikyti niekinio sandorio pasekmes – grąžinti sandorio šalį į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo; pripažinti 1998-03-18 Z. R. atsisakymą pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą negaliojančiu dėl reikalaujamos įstatymo formos nesilaikymo bei taikyti negaliojančio sandorio pasekmes – grąžinti sandorio šalį į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo; Nurodė , kad pripažinti 1992-03-10 Z. R. prašyme atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), esančio įrašo ,,B. S., V. Šiauliai, Krantinės 2“ pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu šio reikalavimo atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliantės nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo motyvu, jog pareiškimas dėl nesikreipimo į teismą laikytinas tik informacinio turinio pranešimu Žemėtvarkos skyriui, nesukuriančiu teisinių pasekmių. Vertinant pareiškimo turinio atitikimą imperatyvioms įstatymo normoms, t.y. Z. R. pareiškimą, kuriuo atsisakoma kreiptis į teismą, matyti, kad jis pažeidžia imperatyvią 1964 m. CPK 4 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese pretenduojantis į nuosavybės teisių atkūrimą asmuo privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisės atkūrimu susijusiais klausimais. Šiuo atveju atsisakymas atsiradus dokumentams pretenduoti į kitą sklypą buvo nulemtas būtinybės teismine tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius, kad U. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą. Todėl apeliantės daro išvadą, kad tuo atveju, jeigu nebūtų reikalaujama teismine tvarka gauti minėtus dokumentus, nurodyto turinio pareiškimas apskritai nebūtų pasirašytas, kadangi pareiškėja tam nebūtų turėjusi jokio pagrįsto motyvo, o jos valia ir ketinimai atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą turtą buvo aiškiai išreikšti pateikiant pradinį prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( LR CPK 320 str. 1d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Teisinio ginčo objektu yra vienašalis sandoris - ieškovių motinos Z( Z.) R. parašytas ir užregistruotas pareiškimas Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui 1998-03-18 dėl nuosavybės teisių atkūrimo žemės sklypui, esančiam(duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja nurodė, jog, “dėl nuosavybės atkūrimo žemės sklypui, esančiam(duomenys neskelbtini), į teismą nesikreipsiu ir atsiradus dokumentams į kitą sklypą nepretenduosiu.“( b.l. 6, tomas1).

Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriuje 1992 metais pagal ieškovių motinos Z. R. ir kitų pretendentų pareiškimą buvo užvesta Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)į galimos savininkės U. K. žemės sklypą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini) ( buv. adresas dar yra(duomenys neskelbtini)). Nuosavybės atkūrimo byloje buvo gauta specialistų išvada, jog pateiktų dokumentų nepakanka U. K. nuosavybės teisei įrodyti bei patvirtinti ir galimiems pretendentams buvo pasiūlyta ieškoti daugiau dokumentų arba kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Išvada su pasiūlymu ieškoti daugiau dokumentų arba kreiptis į teismą buvo išsiųsta visiems pretendentams, tame tarpe ir ieškovių motinai Z.( Z.) R. 1998-02-24. Po šių pranešimų, 1998-03-18 buvo gautas minėtas Z.( Z.) R. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)į teismą nesikreips ir atsiradus dokumentams, į kitą sklypą nepretenduos. (Atkūrimo bylos Nr. 3-417, b.l. 88). Z. R. buvo gyva ir gyveno iki 2008-12-18. Tai patvirtina mirties liudijimas, išduotas 2008-12-18 Z. R.( b.l. 9, tomas1), tačiau savo valios ji nekeitė ir daugiau jokių prašymų dėl žemės nuosavybės atstatymo žemėtvarkos skyriui nepadavė.

Ginčo dokumentas ginčijamas dviem pagrindais- kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms pagal LR CK 1.80 str. 1d.ir kad nesilaikyta atsisakymui nuo nuosavybės reikalaujamos notarinės formos.( LR CK 1.93 str. 3d.). I instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pagal pareiškimo parašymo metu galiojusius teisės aktus, tokiam atsisakymui nebuvo nustatyta privaloma notarinė forma, todėl ieškinį atmetė.

Pareiškimas parašytas 1998 metais, todėl jam taikytinos teisės normos, kurios galiojo tokio dokumento surašymo metu, t.y., 1964 metų redakcijos LR Civilinio kodekso normos 44 str. , 58 str. 1d., 47 str. Senos red.( 1964 m. red.) LR CK 47 str.1d. numatė, jog sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Ieškovai nurodė, jog atsisakymas kreiptis į teismą teisinės gynybos prieštarauja senos red. CPK 4 str. 2d. ir tai yra prieštaravimas imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Civilinio proceso kodekso normos yra procedūriniai reikalavimai, bet nėra įstatymo imperatyvas. Kad ir parašius, jog nesikreipsiu į teismą, tačiau toks pareiškimas nesukuria pareiškėjui draudimo ir nesukuria teisinių pasekmių, nes, ir esant tokiam pareiškimui, visada galima kreiptis į teismą teisinės gynybos ir bet kokiu keliu, kad ir teismo sprendimu gauti dokumentus ir pateikti trūkstamus dokumentus žemėtvarkos skyriui. Prašyme išdėstyti žodžiai, kad nesikreipsiu į teismą Z. R. teisinės padėties nepakeitė ir jokių pareigų nei jai, nei jos įpėdiniams nesukūrė. Dokumentus papildomai buvo galima pateikti iki 2003-12-31. Iš Z. R. iki nurodyto įstatyme termino jokie papildomi dokumentai atkūrimo procedūra besirūpinančiai institucijai nebuvo pateikti nei iš teismo, nei iš archyvų. Dėl pasakyto, pareiškimas, kaip vienašalis sandoris, kuriuo yra išreikšta pareiškėjo valia turi bendruosius rekvizitus ir jokiam įstatymui neprieštarauja. Kokio įstatymo nuostatoms šis pareiškimas prieštarauja, pareiškėjai konkrečių įrodymų nepateikė ( LR CPK 178 str., 185 str.), todėl pagrįstai toks ieškinio reikalavimas yra atmestas.

Dėl notarinės formos.

Tiek senosios redakcijos LR CPK normos 44 str., 58 str. 1d. numatė, ir naujos redakcijos LR CPK normos nurodo, jog įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme. Sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo numatytais atvejais ( 1964m. red. 44 str.).1998 metais LR Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo galiojusios nuostatos nenumatė privalomos pareiškimų notarinės formos reikalavimų, todėl tokiam pareiškimui pateikti ir išreikšti savo valią nuosavybės atkūrimo procese pakako paprastos rašytinės formos ir tokio prašymo pateikimo institucijai, kuriai buvo pavestas nuosavybės atkūrimo procesas. Ieškovai nenurodo, kad po pareiškimu pasirašė ne R. ir neginčija jos valios pareiškime, o dėl formos reikalavimų, šis pareiškimas formos defektų neturi.

Nuosavybės teisės buvo atkurtos U. K. vaikaitei (anūkei) M. J.. M. J. kreipėsi į teismą ir U, K. nuosavybės teisių į žemę turėjimą įrodinėjo juridinio fakto pagrindu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-0530-362/2009( Atkūrimo bylos b.l. 35), kur buvo apklausta ir ieškovė A. E. - Z. R. tuo metu paskirta globėja, tačiau šio teismo posėdžio metu ji patvirtino, jog pretenzijų į žemės sklypą neturi. Tai buvo 2009 metais.

Pati Z.( Z.) R. iki pat mirties,( 2008 metais) savo valios nekeitė ir nuosavybės atkūrimo reikalu jokių veiksmų ir prašymų žemėtvarkos institucijai daugiau nepateikė. Jos teises atkūrimo procese nebuvo ignoruotos, nes Z. R. dukra A. E. dalyvavo teisminiame procese ir jame trečiuoju asmeniu nestojo bei savarankiškų reikalavimų nepateikė.

Iš esmės apeliaciniame skunde keliamas klausimas – netinkamas įrodymų vertinimas sprendžiant teisinį ginčą. Kolegija pasisakė ir analizavo, kodėl yra tinkamos I instancijos teismo išvados, ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nekonstatuoja ( LR CPK 185 str.). Ieškovams buvo sudarytos visos sąlygos įrodymų rinkimui bei pateikimui teisminiame procese. Skirta net ekspertizė, kurios patys ieškovai atsisakė. Pagal į bylą pateiktus faktinius duomenis bei dokumentus, įrodymai surinkti ir įvertinti tinkamai, pagrindiniai teisės principai ( LR CK 1.5 str.) nėra pažeisti.

Kolegija daro išvadą, jog pagal pareikštus reikalavimus bei taikytas teisės normas, teisinis ginčas yra išspręstas tinkamai, išaiškintos visos faktinės šios bylos aplinkybės, todėl naikinti teismo sprendimą pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo.

Už apeliacinį skundą yra apmokėta 100 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Pritaikius indeksaciją, ką nurodė ir I instancijos teismas apeliantams, paduodantiems skundą, privalu mokėti 133 Lt žyminį mokestį. Nepriemoka priteistina iš ieškovių į valstybės biudžetą. ( LR CPK 93 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1d.1p.

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 metų vasario 3 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių A. E., A. P., V. K. po 11.00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.