Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas (pirmininkas ir pranešėjas) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, I. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau –SEAKĮ)33 straipsnio 6 ir 8 dalys), aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas UAB „Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. G., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 544,97 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad jis su Vilniaus apskrities Vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau - Vilniaus apskrities VPK) yra sudaręs sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo, kuria ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei saugojimo paslaugas. Vilniaus apskrities VPK nurodymu, 2016 m. birželio 9 d. ieškovas perėmė tolimesniam saugojimui transporto priemonę YAMAHA NEOS, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir motoroleris). Motorolerio savininku buvo nustatytas I. S., o 2015 m. rugpjūčio 2 d. motorolerį valdęs ir pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14, 204 ir 226 punktų reikalavimus bei pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnyje, 134 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse – atsakovas J. G.. Abu asmenys nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo informuoti apie transporto priemonės priverstinį saugojimą ir pareigą atsiskaityti už suteiktas priverstinio saugojimo paslaugas, tačiau to nepadarė, motorolerio neatsiėmė.

4. Atsakovas J. G. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 26 d. atsakovui motorolerio savininkas I. S. išdavė įgaliojimą veikti jo vardu atsiimant motorolerį. Būtent atsakovas turėjo I. S. įgaliojimus ne nuo 2019 m. birželio 18 d., o nuo 2019 m. balandžio 26 d. t. y. ne 145 d, iki motorolerio atsisakymo, o 53 d. (terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio 26 d. 24 val.). Taigi, atsakovu laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teisme priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019 iki 2019 m. balandžio 26 d. (išduotas atsakovui I. S. įgaliojimas) turėtų būti traukiamas motorolerio savininkas I. S., o ne J. G.. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo reikalaujamu skolos dydžiu jo skaičiavimu.

5. Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pateiktas ieškinys yra pagrįstas, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovo J. G. ieškovui UAB „Tomadas“ 630,60 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (630,60 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje atsakovas neįrodė, jog prašomo priteisti atlyginimo už suteiktas paslaugas dydis neatitiko šiai bylai aktualiu laikotarpiu – nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. birželio 18 d., buvusios tokių paslaugų rinkos situacijos.

8. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas motoroleris, taip pat apie 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019, būdamas rūpestingu civilinių teisinių santykių dalyviu, domėtųsi, kodėl tokio kompetentingo subjekto sprendimo vis dar nėra. Nors atsakovas ėmėsi priemonių, kad sumažėtų išlaidos, susijusios su ginčo transporto priemonės saugojimu, t. y. 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019, 2019 m. sausio 24 d. kreipėsi dėl jos atsiėmimo, tačiau dėl nerūpestingumo – turėdamas 2019 m. balandžio 26 d. įgaliojimą, tik 2019 m. birželio 7 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK, prašydamas leisti atsiimti ginčo motorolerį ir 2019 m. birželio 18 d. pateikė pareiškimą dėl motorolerio atsisakymo.

9. Nei ieškovas, nei atsakovas nesielgė tinkamai ir nesiėmė priemonių, kad sumažėtų išlaidos, susijusios su ginčo transporto priemonės saugojimu. Atsižvelgus į tai, kad motorolerio nei jo savininkas, nei trečiasis asmuo nebeatgaus, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, ieškovo reikalavimą tenkintino iš dalies, ieškovui priteisė 630,60 Eur už 2 mėnesių motorolerio saugojimo laikotarpį (60 k. d. x 10,51 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Ieškovas UAB „Tomadas“ (toliau ir – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai dėl 914,37 EUR priteisimo (1544,97 EUR ieškinio suma minus skundžiamu sprendimu priteista 630,60 EUR suma) ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – apelianto UAB „Tomadas“ ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

10.1. Teismas iš esmės teisingai nustatė pagrindus ieškinio tenkinimui, tačiau ieškinį pinigine apimtimi tenkino tik iš dalies (tik 40,81 proc. pareikšto reikalavimo).

10.2. Apeliantas nėra subjektas, priimantis savarankiškus procesinius sprendimus dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, saugojimo, grąžinimo ir pan. Apeliantas yra tik VPK pareigūnų procesinių sprendimų, susijusių su priverstiniu transporto priemonių nuvežimu, saugojimu ir fiziniu grąžinimu esant išduotam leidimui atsiimti tokią transporto priemonę vykdytojas.

10.3. Atsakovui apie Motorolerio priverstinį nuvežimą buvo žinoma nuo pat pradžių, kadangi pats atsakovas buvo faktinis Motorolerio valdytojas (vairuotojas ir pažeidėjas), sulaikytas policijos pareigūnų ir nubaustas administracine tvarka. Be to, apie atsakovo prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas bei atsiimti transporto priemonę apeliantas atsakovą savo iniciatyva papildomai informavo 2016-08-18 pranešimu bei pakartotiniu 2016-10-14 pranešimu, tačiau atsakovas į juos nereagavo.

10.4. Net ir po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019 priėmimo nei atsakovas, nei I. S. neišreiškė noro atsiimti Motorolerio ir atsiskaityti už suteiktas priverstinio saugojimo paslaugas, todėl apeliantas dar kartą kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo jau už kitą laikotarpį – nuo 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019 priėmimo iki 2019 m. birželio 18 d. (kuomet atsakovas, veikdamas pagal I. S. įgaliojimą, pareiškimu atsisakė Motorolerio nuosavybės teisės). Tuo pagrindu teisme ir buvo užvesta ši civilinė byla, kadangi apeliantas nurodytu laikotarpiu toliau saugojo Motorolerį atsakovui ir (ar) I. S. jo neatsiimant.

11. Atsakovas J. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti. Atsakovas nurodė:

11.1. Atsakovas sutinka su teismo išvada, jog nei apeliantas, nei atsakovas šioje situacijoje nesielgė rūpestingai ir nesiėmė pakankamų priemonių, kad sumažėtų išlaidos, susijusios su ginčo transporto priemonės saugojimu. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.). Akivaizdu, kad teismas atsižvelgė į apelianto sąmoningą neveikimą ir pagrįstai negautas pajamas sumažino nuo 1544,97 EUR iki 630,60 EUR.

11.2. Atsakovas ėmėsi visų tuo metu įmanomų priemonių (I. S. gyvenamoji vieta nebuvo žinoma), kad skola nedidėtų. Sutiktina, kad atsakovas, gavęs J. S. įgaliojimą atsiimti motorolerį to nepadarė, todėl teismas priteisdamas žalą už du mėnesius, priėmė teisingą sprendimą dalyje dėl žalos susidarymo termino.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje.

14. Priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Ši pareiga atsiranda specialios viešosios teisės normos pagrindu: Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.; nuo 2017 m. gruodžio 1 d. – 8 dalyje) nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Taigi, šioje įstatymo normoje yra išvardyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

15. Taigi pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo ir davėjo teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko (valdytojo) bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kokios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas).

16. Solidarioji transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kyla iš SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rūpintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, transporto priemonės savininkas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 29 punktas). Tai taikoma ir transporto priemonės valdytojui. Net tuo atveju, jeigu pats transporto priemonės valdytojas dėl atitinkamų priežasčių neturi teisės ar galimybės atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021, 28 punktas).

17. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, pareikštas šią transporto priemonę vairavusiam ir KET reikalavimus pažeidusiam atsakovui kaip transporto priemonės valdytojui.

18. SEAKĮ 2 straipsnio 74 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.; šiuo metu – 84 punktas) apibrėžta transporto priemonės valdytojo sąvoka – tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonę iš saugojimo aikštelės gali atsiimti transporto priemonės savininkas arba valdytojas, pagrindęs tai, kad turi teisinį pagrindą valdyti transporto priemonę. Tuo atveju, jei transporto priemonės valdytojas negali pagrįsti, kad turi teisinį pagrindą valdyti transporto priemonę, ir dėl to negali atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021, 33 punktas).

20. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas J. G. 2015 m. rugpjūčio 2 d. apie 01.15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, vairavo motorolerį ,,Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – jam nustatytas 1,78 promilių ± 5 proc. girtumas, neužsisegęs saugos šalmo, kai transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiūra bei ji neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 204 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ANK134 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-11625-960/2015 J. G. pripažintas kaltu ir jam paskirta 1 158 Eur galutinė nuobauda, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 15 d. Transporto priemonės – motorolerio ,,Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nuo 2015 m. lapkričio 7 d. yra trečiasis asmuo I. S., iki tol savininku buvo registruotas G. K..

21. Pagal 2016 m. birželio 9 d. Priverstinai nuvežtų transporto priemonių pervežimo priėmimo ir perdavimo aktą Vilniaus apskrities VPK perdavė ieškovui priverstinai nuvežtą motorolerį ,,Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Akto 22 punktas). Perdavimo pagrindas – Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyrius neturi galimybės saugoti priverstinai nuvežtas transporto priemones. Priėmimo pagrindas – UAB ,,Tomadas“ ir Vilniaus apskrities VPK sudaryta Sutartis Nr. 10ST2-286. Perdavimas vyksta – UAB ,,Tomadas“ priklausančioje automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Eišiškių pl. 127, Vilnius.

22. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl susidariusios skolos už priverstinio saugojimo paslaugas priteisimo (už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos). Civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019 Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis bylą apeliacine tvarka, 2019 m. sausio 22 d. nutartimi konstatavo, kad abu atsakovai (Atsakovas šioje byloje ir trečiasis asmuo šioje byloje I. S.) žinojo apie prievartos priemonę, po 2015 m. rugsėjo 14 d. galėjo motorolerį atsiimti, tačiau nei vienas atsakovas nesikreipė dėl motorolerio grąžinimo, todėl VPK neturėjo kam grąžinti transporto priemonės ir turėjo toliau saugoti atsakovų turtą.

23. Bylos duomenimis, atsakovas 2019 m. sausio 24 d. nuvyko į Vilniaus AVPK Patrulių rinktinę atsiimti motorolerio, tačiau kaip matyti iš 2019-02-26 Vilniaus AVPK atsakymo į atsakovo skundą Nr. 10-S-14492(1.46E-10) atsakovas policijos pareigūnui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad naujasis motorolerio savininkas I. S. būtų perdavęs transporto priemonę valdyti atsakovui, todėl policijos pareigūnas neišdavė Atsakovui leidimo atsiimti priverstinai saugomą transporto priemonę.

24. Bylos duomenimis, naujasis motorolerio savininkas I. S. 2019 m. balandžio 26 d. įgaliojo atsakovą atstovauti visuose policijos skyriuose ir padaliniuose ir kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose, dėl ginčo motorolerio atsiėmimo, taip pat įgaliojo motorolerį tvarkyti, transportuoti, priimti ir/ar atsiimti nuosavybę patvirtinančius dokumentus, pateikti prašymus-deklaracijas, atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus (galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d.).

25. 2019 m. birželio 7 d. atsakovas prašymu kreipėsi į Vilniaus AVPK, prašydamas leisti atsiimti ginčo motorolerį, tą pačią dieną atsakovo prašymas buvo tenkintas, išduotas 2019 m. birželio 7 d. leidimas Nr. 1669 atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę.

26. Taigi, byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas valdė ir naudojo transporto priemonę 2015 m. rugpjūčio 2 d. prieš ją priverstinai nuvežant.

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai saugoma priverstinai nuvežta transporto priemonė, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai ją nuvežti, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar valdytojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021 25 punktą).

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad po 2015 m. rugsėjo 15 d. atsakovas galėjo motorolerį atsiimti. Transporto priemonės grąžinimą tokiu atveju reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2016 m. sausio 18 d.) 17 punktas, kuriuo remiantis policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, teismui išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmus sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną priima sprendimą grąžinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę jos savininkui (valdytojui) ir surašo trimis egzemplioriais nustatytos formos leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 5-V-229 „Dėl paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija), kuris taikomas tiek, kiek tai nereglamentuoja Aprašas, 64 punkte nurodyta, kad paimti daiktai asmenims grąžinami, kai įsiteisėja ikiteisminiame tyrime, administracinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas atitinkamas sprendimas, kuris yra pagrindas grąžinti savininkui paimtus daiktus, ir kitais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad sprendimas grąžinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę ir leidimas ją atsiimti pagal nurodytą teisinį reglamentavimą priimami ir išrašomi policijos įstaigos, o ne savininko (valdytojo) iniciatyva.

29. Taip pat nustatyta, jog pagal 2015-11-04 Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10ST2-286 (toliau – Sutartis), sudarytą tarp Vilniaus apskrities VPK ir ieškovo UAB ,,Tomadas“, ieškovas teikia Vilniaus apskrities VPK transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas. Sutarties 5.13 punkte numatyta, jog ieškovas transporto priemones priverstinai nuveža ir saugo policijos pareigūnui pateikus transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą paimti, konfiskuoti ar laikinai apriboti nuosavybės teises į transporto priemonę. Sutarties 5.14 punkte numatyta, jog ieškovas grąžina transporto priemones asmenims, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jiems išduotą įgalioto policijos pareigūno, arba teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno pasirašytą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Sutarties 7.6 punkte nurodyta, jog ieškovas įsipareigoja imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti. Sutarties kainos ir sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti principai ir tikslai (Sutarties 18 punktas).

30. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų siekęs sumokėti už saugojimą, atsiimti transporto priemonę, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pateikė 2019 m. birželio 18 d. pareiškimą dėl motorolerio atsisakymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas motoroleris, taip pat apie 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019, būdamas rūpestingu civilinių teisinių santykių dalyvių, domėtųsi, kodėl tokio kompetentingo subjekto sprendimo vis dar nėra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nors atsakovas ir ėmėsi priemonių, kad sumažėtų išlaidos, susijusios su motorolerio saugojimu – Vilniaus apygardos teismui 2019 m. sausio 22 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019, jau 2019 m. sausio 24 d. kreipėsi dėl jo atsiėmimo, tačiau dėl nerūpestingumo (turėdamas 2019 m. balandžio 26 d. įgaliojimą), tik 2019 m. birželio 7 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK, prašydamas leisti atsiimti ginčo motorolerį ir tik 2019 m. birželio 18 d. pateikė pareiškimą dėl motorolerio atsisakymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nė vienas aptariamo teisinio santykio dalyvis nesielgė tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus ir nesiėmė pakankamų priemonių, kad sumažėtų išlaidos, susijusios su ginčo transporto priemonės saugojimu. Susiklosčius tokiai situacijai ir atsižvelgęs į tai, kad motorolerio nei jo savininkas, nei trečiasis asmuo nebeatgaus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, ir ieškovui priteisė 630,60 Eur sumą, atitinkančią mokėtiną už 2 mėnesių motorolerio saugojimo laikotarpį (60 k. d. X 10,51 Eur).

Dėl bylos baigties

31. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

32. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 800 Eur. Šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis, todėl iš ieškovo priteisia atsakovui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Tomadas“ (į. k. 302308932) atsakovui J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.