- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-988-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15559-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. Ž.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ERGO Insurance SE apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui A. Š., trečiajam asmeniui R. Ž. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 4 434,79 Eur nuostolius, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė draudimo sutartį, kuria remiantis buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 4434,79 EUR dydžio žalą, kurią draudėja patyrė dėl 2019 m. birželio 12 d. įvykusio gaisro adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu gesiant gaisrą vandeniu buvo užpiltas draudėjos butas. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Atsakomybė už žalą šiuo atveju tenką atsakovui, todėl ieškovė išmokėtos nuostolių sumos reikalauja iš atsakovo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2019 m. birželio 12 d. 15-16 val. atsakovui nuosavybės teises priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone kilo gaisras, kuris buvo užgesintas jam neišplitus į patį butą. Gaisro priežastis nebuvo nustatyta ir tikėtina, jog balkonas užsidegė dėl to, jog kažkas galėjo įkristi iš lauko į balkoną. Gaisro metu buvo labai aukšta lauko temperatūra (40 laipsnių) ir balkonas buvo saulėtoje pusėje. Po gaisro ieškovas bendravo su po jo buto esančio buto savininke (trečiuoju asmeniu), kuri paaiškino, jog jos butas nepatyrė jokios žalos. Vėliau sutikęs kaimynę klausė apie galimą žalą, o ji vis sakė, jog jos nėra. 2019 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas gavo pranešimą dėl žalos atlyginimo ir pradėjo aiškintis dėl situacijos. Kaimynė vis tvirtino, jog jokia žala nebuvo padaryta. Pateikęs pas ją į butą, pamatė, jog butas seniai neremontuotas ir nėra jokių aprūkimo pėdsakų. Kilus ginčui, buvo planuota atlikti buto apžiūrą, bet vėliau buvo pranešta, jog apžiūra nebus atliekama, nes buto savininkė neįsileidžia į butą. Mano, nėra atsakovo neteisėtų veiksmų dėl gaisro kilimo ir atsakovas negalėjo imtis jokių veiksmų gaisrui išvengti. Nėra įrodymų, jog bute sušlapo visos lubos ir aprūko visos patalpos. Gaisras kilo balkone, kuris yra prie svetainės, todėl visas butas negalėjo patirti apgadinimus. Neįrodyta, jog nurodomi buto apgadinimai yra gaisro pasekmėmis. Pažymi, kad defektinis aktas buvo sudarytas, kai jau buvo išmokėta draudiminė išmoka.
3. Trečiasis asmuo teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka su ieškiniu. Nurodė, jog dėl kilusio gaisro kaimyno bute aprūko jos butas bei gesinant gaisrą vanduo prasiskverbė per lubas. Apgadinti buvo du kambariai, virtuvė ir sandėliukas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 3 449,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš ieškovės 44,81 Eur pašto išlaidas.
5. Dėl gaisro priežasties ir atsakovo atsakomybės už jo padarinius teismas nurodė, kad gaisras įvyko atsakovo buto balkone. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos gaisro tyrimo medžiaga pagrindžia, jog labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastinis yra pašalinis ugnies šaltinis, tyčinio padegimo požymių nenustatyta, asmuo sukėlęs gaisrą nenustatytas. Tyrimą atlikęs asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad gaisro priežastis galėjo kilti (patekti) tiek iš buto, tiek iš aplinkinių butų, taip pat galėjo būti ir savaiminis užsidegimas. Kadangi gaisro metu oro temperatūra buvo aukšta, balkono langas atidarytas, nepaneigta ir tai, kad gaisro priežastis galėjo patekti per langą, byloje nėra įrodymų tiksliai nustatyti gaisro priežastį, tačiau šiuo atveju atsakovas turėjo elgtis taip, kad jo balkone nekiltų gaisras (neteisėti veiksmai). Šiuo atveju atsakovui neįrodžius nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, atsakovui, kaip buto savininkui, remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi kilo pareiga atlyginti žalą, kilusią dėl gaisro.
6. Dėl gaisro metu padarytos žalos teismas nurodė, kad ieškovė atlygindama žalą rėmėsi tik trečiojo asmens pateiktomis nuotraukomis ir paaiškinimais, butas nebuvo apžiūrėtas, nebuvo tirtos defektų atsiradimo priežastys, o defektinis aktas jau buvo parengtas tik po lėšų išmokėjimo. Byloje nėra įrodymų, jog gaisras balkone sukėlė visus trečiojo asmens nurodytus defektus, be kita ko, pažymint ir tai, jog bute remontas buvo atliktas prieš 10 metų. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiame bute matyti pajuodavimai ties lubomis, įskilimai, tačiau gaisras įvyko viršutiniame bute ir dūmai turėjo kilti į viršų, butai bendru ventiliacijos šachtų neturi. Pažymi, kad net ir esant pajuodusioms sienoms aprūkymas galėjo būti pašalintas nuvalant, o ne atliekant remonto darbus, tačiau aplinkybės nebuvo tirtos, be to, gaisras iš balkono neišplito, o pilamas vanduo į balkoną savaime nepagrindžia, jog jis pateko į nukentėjusį butą per visas perdangas. Teismas atsižvelgęs į tai, jog tyrimas dėl gaisro nebuvo atliktas, ieškovei neįrodžius priežastinio ryšio, jog dėl gaisro buvo padaryta 4434,79 Eur žala, ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas. Teigia, kad gaisras kilo atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto balkone, todėl atsakovo civilinės atsakomybės kilimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį taikant griežtą atsakomybę, tai yra atsakomybę be kaltės.
7.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naštos. Teigia, kad gaisras kilo atsakovo bute, šiuo atveju vertinant įrodymus, liudytojų paaiškinimus, priešingai nei nustatė teismas, dėl gaisro yra atsakingas atsakovas. Teigia, kad įrodymų pusiausvyros principą labiau tikėtina, kad gaisras kilo atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, dėl asmenų, buvusių gaisro metu veiksmų.
Atsiliepimas
8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Nurodo, kad nepagrįstas apeliantės argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog šuo atveju atsakovo atsakomybė yra griežtoji. Priešingai, šiuo atveju teismas šią aplinkybę nustatė, tačiau ieškovės reikalavimai buvo atmesti ne dėl to, kad atsakovas nėra atsakingas už gaisrą, o dėl to, kad apeliantė neįrodė padarytos žalos dydžio.
8.2. Nurodo, kad žala bei priežastinis ryšys yra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Įrodinėjimo našta tenka apeliantei ir civilinė atsakomybė kyla tik jei apeliantė įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys. Mano, kad atsakovo neteisėtų veiksmų nėra, šiuo atveju gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta, gaisro kilimo metu vyravo aukšta temperatūra, todėl negalima daryti išvados, jog gaisro kilimas yra susijęs su atsakovo galimu nerūpestingumu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
11. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas atmesdamas ieškovės ieškinį, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas, kadangi šiuo atveju atsakovui taikytina atsakomybė be kaltės. Teigia, kad teismas tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naštos, o šiuo atveju byloje esančių įrodymų visetas pagrindžia jog dėl gaisro yra kaltas atsakovas. Mano, kad gaisras kilo atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, dėl asmenų, buvusių gaisro metu veiksmų.
12. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 11 punktas) darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės teises normas.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra penktame, pačiame viršutiniame namo aukšte. Po šiuo butu yra trečiojo asmens butas - (duomenys neskelbtini). Apeliantė ir trečiasis asmuo 2019 m. sausio 22 d. sudarė ERGO gyventojų ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra apeliantė nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2022 m. sausio 22 d. buvo apdraudusi trečiojo asmens būstą. Draudimo laikotarpiu, tai yra 2019 m. birželio 15 d. apie 15 val. atsakovo buto balkone kilo gaisras. Šis gaisras apeliantės pripažintas draudiminiu įvykiu ir apeliantė trečiajam asmeniui 2019 m. rugpjūčio 19 d. išmokėjo 4434,79 Eur draudiminę išmoką. Byloje sprendžiamas klausimas dėl buto užliejimu padarytos žalos, išmokėtos draudėjai, atlyginimo subrogacijos tvarka.
14. Pažymėtina, kad šiuo atveju priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nepaneigė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl įvykusio gaisro. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustačius, jog gaisras kilo atsakovo nuosavybės teise priklausiančio buto balkone ir atsakovui neįrodžius nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, atsakovui, kaip buto savininkui, remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalį kilo pareiga atlyginti žalą, kilusią dėl gaisro, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliantė neįrodė reikalaujamų priteisti nuostolių dydžio ir jų nepagrindė.
15. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.
16. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
17. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).
18. Šiuo aspektu būtina pažymėti ir tai, kad sprendimą dėl žalos (nuostolių) teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, tai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
19. Nors apeliantės teigimu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atmesdamas apeliantės reikalavimus tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, sprendimą priėmė remdamasis atsakovo paaiškinimais, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, kad šiuo atveju apeliantė 4434,79 Eur nuostolius trečiojo asmens butui nustatė neatlikusi jokio tyrimo, apžiūros, o iš esmės pasiremdama vien trečiojo asmens paaiškinimais ir jo užfiksuotais paaiškinimais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė prašymo skirti ekspertizės nuostoliams įvertinti, siekiant pagrįsti argumentus, jog būtent trečiojo asmens būstui dėl atsakovo balkone kilusio gaisro buvo padaryta 4434,79 Eur dydžio nuostoliai.
20. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad jam tenkanti atsakomybė dėl trečiojo asmens bute esančių defektų negali būti suabsoliutinama, iš esmės nuostolių pagrįstumą vertinant tik apeliantės parengtais defektacijos aktais, kurie yra parengti objekto neapžiūrėjus, neįvertinus faktinės situacijos, neatlikus tyrimo ir nenustačius ar visi trečiojo asmens nurodyti defektai yra gaisro atsakovo balkone pasekmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad trečiojo asmens būste remontas buvo padarytas prieš 10 metų, o ir šio būsto sienos labiau tikėtina negalėjo aprūkti dėl viršutiniame bute esančio gaisro. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog butai nėra susiję bendromis vėdinimo šachtomis, o ir be to, iš foto fiksacijų matyti, jog dūmai gaisro metu kilo į viršų. Kita vertus, šias aplinkybes reikalaudama nuostolių priteisimo turėjo įrodyti apeliantė, tačiau iš esmės be parengto defektacijos akto neįvertinus pačio objekto, apeliantė kitų objektyvių įrodymų neteikė, ekspertizės skirti neprašė. Vertinant klausimą dėl nuostolių dydžio pagrįstumo negalima neatkreipti dėmesio ir į liudytojo D. Š. parodymus, kuris nurodė, kad trečiasis asmuo gavęs pinigus jog panaudojo tik iš dalies, aprūkimą nuvalė ir nudažė, grindys po įvykio buvo sveikos. Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju nuostolius turi atlyginti atsakovas visa apimtimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp kilusio gaisro ir 4434,79 Eur dydžio nuostolių.
21. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad apeliantė yra stipri draudimo teisinių santykių dalyvė. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalis numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad jis sietinas su pareigą atsakyti turinčio subjekto atsakomybės ribomis, kad draudimo išmokos dydis atitinka realiai padarytus nuostolius. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją.
22. Įvertinus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad apeliantė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatinėjo žalos dydžio, nustatydama žalą iš esmės rėmėsi draudėjos paaiškinimais ir fotofiksacijomis, netikrino ar visi nurodyti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su balkone kilusiu gaisru. Tinkamai neištyrusi draudiminio įvykio aplinkybių, draudikė prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens ir būdama stipresne ginčo santykio šalimi negalėjo to nežinoti. Teismas sprendžia, kad iš nustatytų faktinių ginčo aplinkybių visumos bei byloje esančių rašytinių įrodymų nėra pagrindo teigti, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinės atsakomybės taikymui - nėra pagrindo teigti, kad yra priežastinis ryšys tarp kilusių pasekmių ir subrogacijos tvarka prašomų išieškoti 4434,79 Eur nuostolių. Pažymėtina, kad apeliantė jokio papildomo tyrimo per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį (byla nagrinėjama nuo 2020 m. gegužės 29 d.) neatliko, neprašė skirti ekspertizės, nepateikė papildomų skaičiavimų pagrindžiančių 4434,79 Eur nuostolius, todėl teismo vertinimu šiuo atveju pagal byloje esančius įrodymus atsakovas negali būti pripažintas atsakingu pagal apeliantės pareikštus ieškinio reikalavimus.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti apeliacinio argumentai, dėl netinkamo rašytinių įrodymų vertinimo, materialinės teisės pažeidimų yra grindžiami vienpusišku bylos aplinkybių interpretavimu, teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino gaisro kilimo priežastis, vertino priežastinį ryšį tarp gaisro ir trečiojo asmens patirtų nuostolių, todėl priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, tai yra bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą 2314,65 Eur sumai ir pinigų priėmimo kvitą 2000 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad visi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), į tai, kad apeliantės reikalavimai yra netenkinami, nutariama atsakovui iš apeliantės priteisti 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės ERGO Insurance SE 2000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovui A. Š..