Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo atstovui Modestui Kuodžiui, atsakovui A. Š., jo atstovei advokatei Galinai Kardanovskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui A. Š., trečiajam asmeniui R. Ž. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 4 434,79 Eur nuostolius, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu sudarė draudimo sutartį pagal kurią buvo apdraustas trečiojo asmens turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl 2019 m. birželio 12 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusio gaisro ieškovas atlygino trečiajam asmeniui 4 434,79 Eur žalą, kuri buvo padaryta gesinant gaisrą vandeniu užpilus draudėjos butą.

Atsakovas A. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog 2019 m. birželio 12 d. 15-16 val. atsakovui nuosavybės teises priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone kilo gaisras, kuris buvo užgesintas jam neišplitus į patį butą. Gaisro priežastis nebuvo nustatyta ir labiausiai tikėtina, jog balkonas užsidegė dėl to, jog kažkas galėjo įkristi iš lauko į balkoną. Gaisro metu buvo labai aukšta lauko temperatūra (40 laipsnių) ir balkonas buvo salėtoje pusėje. Po gaisro ieškovas bendravo su po jo buto esančio buto savininke R. Ž., kuri paaiškino, jog jos butas nepatyrė jokios žalos. Vėliau sutikęs kaimynę vis klausė apie galimą žalą, o ji vis sakė, jog nėra jokios žalos. 2019 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas gavo pranešimą dėl žalos atlyginimo ir pradėjo aiškintis dėl situacijos. Kaimynė vis tvirtino, jog jokia žala nebuvo padaryta. Pateikęs pas ją į butą, pamatė, jog butas seniai neremontuotas ir nėra jokių aprūkimo pėdsakų. Kilus ginčui, buvo planuota atlikti buto apžiūrą, bet vėliau buvo pranešta, jog apžiūra nebus atliekama, nes buto savininkė neįsileidžia į butą. Nėra atsakovo jokių neteisėtų veiksmų dėl gaisro kilimo ir atsakovas negalėjo imtis jokių veiksmų gaisrui išvengti. Nėra įrodymų, jog bute sušlapo visos lubos ir aprūko visos patalpos. Gaisras kilo balkone, kuris yra prie svetainės, todėl visas butas negalėjo patirti apgadinimus. Neįrodyta, jog nurodomi buto apgadinimai yra gaisro pasekmėmis. Tokie defektai galėjo atsirasti dėl natūralaus patalpų nusidėvėjimo. Defektinis aktas buvo sudarytas, kai jau buvo išmokėta draudiminė išmoka. Ieškovas neįvykdė jo pareigos ištirti įvykio aplinkybes.

Trečiasis asmuo R. Ž. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka su ieškiniu. Nurodė, jog dėl kilusio gaisro kaimyno bute aprūko jos butas bei gesinant gaisrą vanduo prasiskverbė per lubas. Apgadinti buvo du kambariai, virtuvė ir sandėliukas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Modestas Kuodis palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog įvykusio gaisro metu buvo apgadintas apdraustas butas. Atsakovas yra buto, kuriame kilo gaisras savininkas, todėl yra atsakingas dėl jo padarytos žalos. Atsakovo versija apie į balkoną patekusį pašalinį daiktą, kuris buvo gaisro priežastimis yra abejotina, nes butas yra aukščiausiame penktame aukšte. Atsakovas neužtikrino, jog nebūtų apgadintas kito asmens turtas. Apgadinimai apdraustame bute atsirado dėl vandens, dūmų ir terminio poveikio. Atsakovui taikytina griežta atsakomybė. Nežino kodėl defektinis aktas surašytas vėliau nei išmokėta išmoka.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. Š. nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog jo bute birželio 12 d. apie 16 val. kilo gaisras, kuris neišplito į butą. Tiksli gaisro priežastis nėra nustatyta ir galėjo būti dėl patekusio pašalinio daikto į balkoną iš lauko pusės. Gaisro metu buvo labai karšta temperatūra ir butas buvo saulėtoje pusėje. Jam dėl gaisro paskambino sūnus. Po gaisro kalbėjosi su kaimyne, kuri gyvena apačioje ir ji sakė, jog žalos nepatyrė. Gaisro metu bute buvo A. M.. Jo bute nuostolius padarė suodžiai ir jie buvo viršuje apie 1 m. nuo lubų. Negalėjo būti užpiltas apačioje esantis butas. Suodžiai negalėjo atsirasti apatiniame bute, nes jie eina į viršų. Apatiniame bute užfiksuoti defektai atsirado ne dėl gaisro, o dėl buto natūralaus nusidėvėjimo. Degių daiktų balkone nebuvo. Balkonas buvo apkaltas medinėmis lentelėmis ir buvo įstiklintas. Įstiklinimas buvo iš 6 sekcijų, kurių 1 atsidarinėjo į vidų. Nežino gaisro metu ar buvo langas atidarytas. Jo kaimynai iš kairės pusės rūkydavo, todėl nuorūka galėjo patekti iš šalia esančio buto. Jo buto gyventojai nerūkantys.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. paaiškino, jog buvo atvykęs tirti gaisrą balkone. Matė vandeniu sulietą apdegusį balkoną. Gaisro židinys buvo balkone. Balkone galimai buvo striukė ar kažkoks skuduras. Langai buvo išdegę. Gaisro priežastimi galėjo būti degtukai, žvagės, cigaretės. Po balkonu matėsi nuorūkų. Nerado jokių įrodymų apie rūkymą balkone. Gaisro priežastis galėjo patekti iš išorės (lauko) ir buto pusės. Didesnė tikimybė, jog gaisro priežastis pateko iš buto pusės. Yra tikimybė, jog priežastis galėjo patekti iš apatinio buto ir šoninio. Galėjo būti ir savaiminis užsidegimas. Mažai tikėtina vertinama ir saulės fokusacija. Balkone buvo daug įvairių daiktų, nes grindis po gaisro reikėjo kasti. Ugnis buvo patekusi į butą, bet nedaug. Kambariai buvo aprūkę. Nedidelė dalis dūmų galėjo patekti į apatinį aukštą. Dūmai galėjo patekti per ventiliaciją. Būna, jog su suodžiais vanduo persiskverbia į apatinius aukštus.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. Š. paaiškino, jog trečiasis asmuo yra jo uošvė. Prieš gaisrą uošvės bute buvo prieš savaitę iki jokių trūkumų nematė. Bute remontas buvo darytas apie 2002 metus. Po gaisro bute jautėsi dūmų ir degėsių kvapas. Lubose buvo įtrūkimas, bet nežino nuo ko jis atsirado. Kambario ir virtuvės sienos buvo aprūkusios – viršutinė dalis pajuodusi. Balkono palangė buvo apgadinta vandeniu. Uošvė atsakovui pasakė, jog viskas gerai, nes liko sveika. Gautus pinigus iš draudimo panaudojo tik iš dalies. Aprūkimą nuvalė ir nudažė. Grindys buvo sveikos. Butas ekspertui atėjus nebuvo suremontuotas.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. G. paaiškino, jog prieš porą metų gavo prašymą iš ieškovo papildomai apžiūrėti butą po gaisro. Gaisras buvo vykęs apatiniame aukšte. Apžiūroje dalyvavo buto šeimininkas – vyras. Reikėjo vertinti ar pirminio vertinimo metu nebuvo per daug sumokėta. Aprūkimo požymiai matėsi skirtingose patalpose, buvo aprūkę baldai.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. Š. paaiškino, jog atsakovas yra jo tėvas. Jis nuolat gyvendavo tėvo bute, kur kilo gaisras. Gaisro metu jis buvo darbe, o bute tuo metu buvo A. M., kuriai leido laikinai gyventi bute. Ji yra nerūkanti. Balkone laikė dviratį, dulkių siurblį, plastikinį kibirą. Galėjo būti instrumentai. Apdaila balkono buvo medinė. Balkono langai buvo mediniai 6, iš kurių vienas atsidarydavo. Elektros balkone nėra. Balkoną nuo 12 val. apšviečia saulė, kuri būna iki vakaro. Atvyko į vietą kai gaisras jau buvo užgesintas. Klausė kaimynės ar nebuvo padaryta žala ir ji neigė. Po pretenzijos gavimo ėjo pas kaimynę, kuri pasakė, jog turėjo draudimą ir dukra su vyru nusprendė kreiptis. Bute nesimatė gaisro pėdsakų ir matėsi, jog seniai darytas remontas.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. M. paaiškino, jog pažįsta atsakovo sūnų. Atvyko į Vilnių ir apsistojo pas draugą bute. Gaisro kilimo metu sėdėjo kitame kambaryje prie kompiuterio. Durys buvo uždarytos. Pajuto dūmų kvapą. Kambaryje į balkoną užuolaidos buvo užtrauktos. Atėjusi pažiūrėti iš kur sklinda kvapas atitraukė užuolaidą ir pamatė degantį balkoną. Bandė gesinti gaisrą, bet nepavyko, tik nusvilino ranką. Išėjusi į laiptinę sužinojo, jog iškviesta gaisrinė. Gaisras buvo gesinamas iš gatvės pusės. Balkonas buvo visas iškaltas medžiu. Jame buvo dviratis, kėdė, galimai dėžė su siurbliu. Langas balkono gaisro metu buvo atidarytas. Pati nerūko ir niekas bute nerūkė. Savo daiktų nebuvo palikusi balkone.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Ž. paaiškino, jog dirba ieškovo žalų ekspertu. Gavo pranešimą dėl žalos. Nebuvo reikalaujama atlikti apžiūros. Apmokėjimas buvo atliktas pagal gautus dokumentus. Darbų sąmatą atsiuntė klientai. Buto jis ir kiti ieškovo atstovai neapžiūrėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas Sigitas Araminas paaiškino, jog atvyko gesinti gaisrą. Balkonas degė atvira liepsna, nebuvo likusių langų. Dūmai ėjo į viršų. Buvo priimtas sprendimas gesinti iš lauko pusės švirkštu. Vandens gesinimui buvo panaudota apie porą kubų vandens. Nežino gaisro priežasties. Balkone po gaisro matėsi apdegę drabužiai ir jis nebuvo labai prikrautas daiktais.

Ieškinys atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo ir tarp šalių atsiradusio ginčo.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos iš esmės pripažintos ir neginčijamos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 1), kuris yra penktame, pačiame viršutiniame namo aukšte. Po Butu Nr. 1, t. y. ketvirtame aukšte yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 2).

Pagal 2019-01-22 tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytą „Ergo gyventojų ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. 710-301-34646 ieškovas nuo 2019-01-22 iki 2020-01-22 buvo apdraudęs Butą Nr. 2.

2019 m. birželio 12 d. apie 15 val. Buto Nr. 1 balkone kilo gaisras (toliau - Gaisras).

Ieškovas įvykusį gaisrą pripažino draudiminiu įvykiu ir trečiajam asmeniui 2019 m. rugpjūčio 19 d. išmokėjo 4 434,79 Eur draudiminę išmoką.

Tarp šalių kilo ginčas dėl to ar atsakovui kilo pareiga atlyginti dėl jo Buto Nr. 1 balkone kilusio gaisro Bute Nr. 2 atsiradusią žalą ir ar Buto Nr. 2 apgadinimai dėl kurių pašalinimo ieškovas išmokėjo draudiminę išmoka atsirado dėl gaisro.

Dėl Gaisro atsiradimo priežasties ir atsakovo atsakomybės už jo padarinius.

Anksčiau teismo nustatyta, jog Gaisras kilo atsakovui nuosavybės teise priklausančio Buto Nr. 1 balkone.

Byloje pateikta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gebėjimo valdymo gaisro tyrimo medžiaga pagrindžia, jog tyrimo metu buvo nustatyta, jog labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastinis yra pašalinis ugnies šaltinis, tyčinio padegimo požymių nenustatyta bei asmuo sukėlęs gaisrą nenustatytas. Visa tai pagrindžia, jog gaisro priežastis tyrimo metu nebuvo nustatyta, o tik padaryta labiausiai tikėtina išvada, jog gaisro kilimo priežastimi yra pašalinis ugnies šaltinis.

Teismo posėdžio metu apklausto liudytojo, kuris atliko Gaisro tyrimą, V. P. paaiškinimais laikoma įrodyta, jog pašalinis ugnies šaltinis yra suprantamas toks, kuris į balkoną galėjo patekti iš lauko ar iš Buto Nr. 1 pusės. Liudytojas paaiškino, jog didesnė tikimybė, jog kilusio Gaisro priežastis pateko iš Buto Nr. 1 pusės, bet yra tikimybė, jog priežastis galėjo patekti iš apatinio buto ir šoninio, galėjo būti ir savaiminis užsidegimas, mažai tikėtina ir saulės fokusavimas.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog balkonas galėjo užsidegti nuo iš šalia esančio kito buto numestos nuorūkos, kuri pateko į balkoną. Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A. M., kuri gaisro metu buvo Bute Nr.1, paaiškino, jog balkono langas prieš gaisrą buvo atidarytas. Byloje pateikta 2020 m. birželio 17 d. pažyma apie pagrindžia, jog Gaisro metu buvo pakankamai aukšta oro temperatūra. Visa tai pagrindžia, jog atsakovo nurodytos aplinkybės apie gaisro šaltinio patekimo per langą, yra galimos ir nepaneigtos, bet nepakankamomis, jog teismas jas pripažintų įrodytomis.

Įvertinus šių visų aplinkybių ir motyvų visumą darytina išvada, jog byloje nepakanka įrodymų, jog teismas galėtų nustatyti Gaisro kilimo priežastį.

Gaisras kilo atsakovui nuosavybės teise priklausančio Buto Nr. 1 balkone, todėl atsakovo civilinės atsakomybės kilimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį taikant griežtą atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tokiu atveju ieškovui būtina įrodyti tik tai, jog žalos atsiradimo šaltinis kilo iš atsakovo nuosavybės teise priklausančio buto ir nereikia įrodinėti šio šaltinio atsiradimo priežasčių. Buto savininko kaltės buvimo ar nebuvimo faktas šiuo atveju lieka teisiškai nereikšmingas, nes taikoma atsakomybė be kaltės. Atsakovas siekdamas išvengti atsakomybės tokiu atveju turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes (CK 6.266 straipsnio 1 dalis), t. y. žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą.

Atsakovui, kaip Buto Nr. 1 savininkui, kilo pareiga elgtis taip, jog balkone nekiltų gaisras. Tuo atveju, jeigu kilo gaisras, pripažįstama, jog jis neįvykdė savo pareigos elgtis tokiu būdu, jog jo turte nekiltų gaisras (neteisėti veiksmai). Atsakovo bylos nagrinėjimo metu įrodinėjamos aplinkybės apie Gaisro priežastis ir atsakovo negalėjimą tam užkirsti kelią, laikytinos kaltės neigimu, bet kaip anksčiau minėta, atsakovui taikytina atsakomybė be kaltės, todėl šios aplinkybės (kaltės sąlyga) civilinės atsakomybės taikymui nagrinėjimu atveju yra nereikšmingos.

Įvertinus ir apibendrinus anksčiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog nustačius, jog Gaisras kilo atsakovo nuosavybės teise priklausiančio Buto Nr. 1 balkone ir atsakovui neįrodžius nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, atsakovui, kaip Buto Nr. 1 savininkui, remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalį kilo pareiga atlyginti žalą, kilusią dėl Gaisro.

Dėl Gaisro metu padarytos žalos Butui Nr. 2

Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės leidžia spęsti, jog atsakovui kilo prievolė atlyginti žalą, kurią sukėlė jam nuosavybės teise priklausančio Buto Nr. 1 balkone kilęs Gaisras Butui Nr. 2, t. y. ieškovui būtina įrodyti, jog Bute Nr. 2 atsirado apgadinimai ir, kad juos sukėlė Gaisras, o ne kitos priežastys.

Byloje ieškinį pareiškė ieškovas - draudikas, kuris išmokėjęs draudimo išmoką, perėmė teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju ieškovas nėra atleidžiamas nuo bendrų įrodinėjimo pareigų ir vien tik draudimo išmokos išmokėjimo faktas nepagrindžia žalos ir priežastinio ryšio buvimo.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis numato draudiko pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų D. Š., E. G., A. Ž. paaiškinimai pagrindžia, jog ieškovas gavęs trečiojo asmens prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjo rėmėsi tik trečiojo asmens atstovo pateiktomis Buto Nr. 2 nuotraukomis ir paaiškinimais, ir remiantis jais sudarė sąmatą ir apskaičiavo ir išmokėjo draudiminę išmoką, t. y. ieškovas nebuvo atvykęs apžiūrėti Butą Nr.2 ir Butą Nr. 1 po gaisro, netyrė Buto Nr. 2 defektų atsiradimo laiko, priežasčių ir ryšio su Gaisru ir jo gesinimu. Buto Nr. 2 apžiūra buvo atlikta ir defektinis aktas buvo surašytas tik po draudiminės išmokos išmokėjimo 2019 m. rugsėjo 11 d.

Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog Bute Nr. 2 po Gaisro buvo nustatyti defektai, susiję su patalpų aprūkymu ir apliejimu vandeniu bei tarp šalių kilo ginčas ar šiuos defektus nulėmė Gaisras ar kitos priežastys.

Vertinant byloje esančius įrodymus matyti, jog nėra jokių įrodymų pagrindžiančių, jog Gaisras ir jo gesinimas sukėlė Buto Nr. 2 nustatytus defektus, nes iš esmės yra pateikti įrodymai apie Gaisrą ir Buto Nr. 2 defektus.

Byloje apklausto atsakovo, liudytojų D. Š. ir S. Š. paaiškinimais laikoma įrodyta aplinkybė, jog Bute Nr. 2 remontas buvo darytas prieš daugiau kaip 10 metų.

Teismui pateiktuose nuotraukose matyti, jog Buto Nr. 2 viršutinėje dalyje yra matomi pajuodavimai, bet byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog jie atsirado nuo Gaisro dūmų, o ne nuo kitų priežasčių, o lubų įskilimai nuo vandens gesinant Gaisrą, o ne dėl kitų priežasčių. Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog Gaisras kilo penkto aukšto balkone ir visuotiniai žinoma aplinkybė, jog dūmai kyla į viršų, ką pagrindžia ir byloje esanti Gaisro nuotrauka. Tam, kad nuo Gaisro dūmų Bute Nr. 2 sienose atsirastų aprūkymo žymės, turėjo patekti nemažas dūmų kiekis. Butas Nr. 2 yra žemiau esančiame ketvirtame aukšte, todėl atsakovui pateikus įrodymus, jog namo butų ventiliaciniai kanalai nesijungia (2022 m. sausio 12. Apžiūros aktas), teismas laiko mažai tikėtina ir neįrodyta aplinkybe, jog į Butą Nr. 2 nuo Gaisro Buto Nr. 1 balkone pateko toks dūmų kiekis, kuris nulėmė patalpų aprūkimą. Pažymėtina ir tai, netgi darant prielaidą, jog tam tikras dūmų kiekis galėjo patekti į Butą Nr.2 ir nulemti jo sienų aprūkymą, byloje nėra įrodyta, jog toks aprūkymas galėjo būti pašalintas tik atliekant remonto darbus, o ne paprastu būdu nuvalant.

Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog Gaisras kilo Buto Nr. 1 balkone ir į Butą Nr. 1 iš esmės neišplito, nes buvo užgesintas. Liudytojas Sigitas Araminas paaiškino, jog Gaisro gesinimui buvo naudojamas vanduo gesinant iš lauko pusės. Ieškovo nurodoma Butui Nr. 2 žala dėl vandens pateikimo atsirado Buto Nr. 2 patalpose, virš kurių nebuvo Gaisro. Galima būtų daryti prielaidas, jog į balkoną pilamas vanduo gaisro gesinimui per perdangos plokštes ir juose esančius tarpus galėjo nubėgti iki Buto Nr. 2 patalpų, bet tai yra prielaida ir byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog užfiksuoti Buto Nr. 2 defektai patys savaime neįrodo, jog juos sukėlė iš Buto Nr. 1 patekęs vanduo, o ne buvo nulemti kitų priežasčių.

Teismas įvertinęs visas šia aplinkybes ir motyvus, daro išvadą, jog ieškovui neatlikus išsamaus Gaisro įvykio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu neįrodžius priežastinio ryšio, jog Gaisras ir jo gesinimas padarė Butui Nr. 2 žalą, ieškovo pareikštas reikalavimas dėl 4 434,79 Eur nuostolių atlyginimo ir šio reikalavimo grindžiamas išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo laikytini nepagrįstais, todėl teismo netenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 3 350,00 Eur (2 400 Eur 950,00 Eur) išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti ir 84,70 Eur išlaidas už akto parengimą, 14,75 Eur už pažymą.

Pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovas pateikė apskaičiavimus pagal 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kurie sudaro 4 385,74 Eur. Byloje nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių, jog advokatė atsakovui už suteiktas paslaugas buvo išrašiusi sąskaitas, kurių jis neapmokėjo. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, jog advokato išlaidomis byloje laikytinos išlaidos, kurios buvo patirtos arba turės būti patirtos, o ne apskaičiuotos pagal rekomendacijose numatytus tarifus, todėl šioje byloje atsakovo patirtos išlaidos advokatės teisinei pagalbai sudaro 3 350,00 Eur

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atsakovo advokatės darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog atsakovo išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

Byloje susidarė 44,81 Eur pašto išlaidos.

Kadangi ieškinys atmestas, t. y. sprendimas priimtas atsakovo naudai, teismas iš ieškovo atsakovui priteisia visas jo patirtas 3 449,45 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir 44,81 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, j. a. k. 10017013, 3 449,45 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, j.a.k. 10017013, 44,81 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.