Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui G. G., trečiasis asmuo „Swedbank“ akcinė bendrovė, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir, atsakovo G. G. priešieškinį ieškovei R. G., trečiasis asmuo „Swedbank“ akcinė bendrovė, dėl turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Valstybės įmonės Registrų centras (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro CDB išrašo duomenimis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 1994 m. gegužės 6 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2000 m. birželio 27 d. (išregistravimo pagrindas 2000 m. birželio 16 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo registruotas atsakovo G. G. vardu.

Valstybės įmonės Registrų centras (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro CDB išrašo duomenimis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2000 m. liepos 17 d. (įregistravimo pagrindas 2000 m. birželio 16 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2016 m. gegužės 12 d. (išregistravimo pagrindas 2016 m. gegužės 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. MN7-3511) buvo registruotas ieškovės R. G. vardu

Valstybės įmonės Registrų centras 2018 m. vasario 6 d. Nekilnojamojo turto registro CDB išrašo duomenimis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2016 m. kovo 29 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MV7-2289 pagrindu nuo 2016 m. kovo 30 d. registruotos šalių vardu.

Valstybės įmonės Registrų centras 2018 m. vasario 6 d. Nekilnojamojo turto registro CDB išrašo duomenimis 248/1539 dalys žemės sklypo, bendro 0.1939 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Rumpiškės g. 10, Klaipėdoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2016 m. kovo 29 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MV7-2289 pagrindu nuo 2016 m. kovo 30 d. registruotos šalių vardu.

Šalys sudarė su AB DnB NORD banku 2006 m. rugpjūčio 31 d. Kredito sutartį Nr. 2301-2006-1361, pagal kurią suteiktas 20 000 Lt kreditas šalių vartojimo reikmėms; paskutinė įmokų data nurodyta 2011 m. liepos 29 d.

Šalys sudarė su „Swedbank“ AB 2016 m. kovo 29 d. Kredito sutartį Nr. 15-027820-FA/16-027826-FA, pagal kurią suteiktas 20 000 Eur kreditas būstui pirkti (perkamas butas, adresas (duomenys neskelbtini)). Šalys sudarė su „Swedbank“ AB 2016 m. lapkričio 28 d. Susitarimą dėl kredito sutarties pakeitimo, kuria pakeista kredito sutartis Nr. 16-027820-FA, suteikiant šalims 32 600 Eur kreditą.

2000 m. birželio 16 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. K1MS-4300) atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini) už 62 000 Lt .

2000 m. birželio 16 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. K1MS-4296) šalys nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) už 50 000 Lt.

2016 m. kovo 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. MV7-2289) šalys nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 248/1539 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 67 100 Eur, iš kurių 3 100 Eur pardavėjas gavo iš pirkėjo iki sutarties sudarymo, o 64 000 Eur pirkėjai įsipareigojo pervesti į pirkėjo sąskaitą banke.

2016 m. gegužės 10 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. MV7-3511) šalys pardavė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 48 000 Eur, iš kurių 1 000 Eur pardavėjas gavo iš pirkėjo iki sutarties sudarymo, o 47 000 pirkėjas įsipareigojo pervesti į ieškovės R. G. nurodytą sąskaitą banke.

Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo 2017 m. gruodžio 5 d. duomenimis keleivinis automobilis Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis registruotas atsakovo G. G. vardu.

Iš pateikto byloje 2017 m. lapkričio 27 d. „Swedbank“ AB ieškovės banko sąskaitos išrašo matosi, jog V. O. 2011 m. spalio 18 d. pervedė į ieškovės sąskaitą banke 14 350 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta – skolos grąžinimas. Iš pateikto 2017 m. gruodžio 4 d. „Swedbank“ AB ieškovės banko sąskaitos išrašo matosi, jog Orentienė D. A. 2008 m. gruodžio 18 d. pervedė į ieškovės sąskaitą banke 7 000 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta – sąskaitos papildymas.

Iš pateikto byloje 2018 m. kovo 27 d. „Swedbank“ AB ieškovės banko sąskaitos išrašo matosi, jog už buto pirkimą adresu (duomenys neskelbtini) pirkėjas ieškovei 2016 m. gegužės 10 d. pervedė 6 200 Eur ir 2016 m. gegužės 24 d. pervedė 20 800 Eur.

Pateiktos byloje 2018 m. rugsėjo 4 d. Nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenimis nurodyto buto rinkos vertė yra 66 700 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje. Sutuoktiniai daugiau nei metus neveda bendro ūkio, negyvena kartu santuokinio gyvenimo, tarpusavio ryšiai iš esmės nutrūkę. Šalys sutinka, jog jų santuoka nutrūko dėl jų abipusės kaltės. Įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, daroma išvada, jog sutuoktiniai neįveikė jų šeimą užklupusių sunkumų, neįstengė vienas kitam padėti ir išsaugoti šeimos, todėl abu pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl santuokos apskaitos akto įrašas panaikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šalys yra apsisprendę nutraukti santuoką, nenori taikytis ir tęsti bendro santuokinio gyvenimo, šalys termino susitaikymui neprašė, todėl nėra pagrindo skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 1 dalis).

Šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „G.“, atsakovas su reikalavimu šioje dalyje sutinka, todėl po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „G.“ (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalinimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Byloje nustatyta, kad santuokoje šalys įgijo trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), taip pat 248/1539 dalis žemės sklypo; keleivinį automobilį Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t.y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių); kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai santuokos nutraukimo metu, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Kita vertus, turto dalijimas natūra nebūtinai reiškia, kad visi dalytino turto objektai, jei jie yra dalūs, turi būti dalijami sutuoktiniams pagal jiems tenkančias turto dalis (CK 3.123 straipsnio 1 dalis): esant daug dalytino turto, taip pat ir nekilnojamojo, sutuoktiniams natūra gali būti paskiriami skirtingi turto objektai. Tokiais atvejais atsižvelgiama ne tik į jų vertę, bet ir į paskirtį, galimą panaudojimą tam tikram tikslui (pvz., gyvenamajam būstui, verslui ir pan.) bei į tai, ar vienas sutuoktinis neįgis nepagrįsto pranašumo kito atžvilgiu, gavęs, pavyzdžiui, kur kas paklausesnį turtą.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Turtas padalijamas natūra, jei taip galima ginčo turtą padalinti, įvertinus sutuoktinių turimas turto dalis, jeigu negalima padalinti – vienam sutuoktiniui turtas priteisiamas natūra, kitam kompensuojant pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Šalys iš esmės sutinka ir prašo ginčo butą padalinti natūra, priteisiant atitinkamus kambarius nurodydami, jog tai yra jų gyvenamoji vietą ir kitos neturi, t.y. šalių reikalavimai dėl ginčo turto padalinimo būdo iš esmės nesiskiria. Teismas įvertina nurodytas aplinkybes, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kaip kad itin konfliktiški šalių santykiai dėl kurių nebūtų įmanoma ateityje bendrai naudotis turtu ar kita, dėl kurių turto padalinimas natūra būtų negalimas, taip pat ir tai, jog ginčo butas yra trijų kambarių ir jo padalinti lygiomis dalimis nėra galimybės, taip pat siekiant ginčo turtą padalinti taip, kad ateityje šalims būtų galima išvengti ginčų susijusių su padalinto turto naudojimu, disponavimu, todėl dalinant ginčo butą šalių nuosavybės dalys nustatytinos tokios, kurios atitinka padalinant paskiriamus kambarius, o dalių skirtumą kompensuojant pinigais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė prašo paskirti jai naudotis 17.97 kv.m. ploto kambarį (ind. 4-7), o atsakovui paskirti naudotis 9.87 kv.m. ploto (ind. 4-6) bei 14.43 kv.m. ploto (ind. 4-8) kambariais; atsakovas prašo paskirti jam naudotis 17.97 kv. m. ploto (ind.4-7) ir 9.87 kv. m. ploto (4-6) kambariais, o ieškovei paskirti naudotis 14.43 kv.m. ploto (ind. 4-8) kambariu. Ieškovė, prašydama tenkinti šioje dalyje jos reikalavimą, nurodo, jog ji jau 1,5 metų naudojasi ginčo bute 17.97 kv.m. ploto kambariu (ind. 4-7), o atsakovas naudojasi 9.87 kv.m. ploto (ind. 4-6) bei 14.43 kv.m. ploto (ind. 4-8) kambariais, iš kurių mažesniame gyvena atsakovo pensijinio amžiaus mama, todėl paskiriant naudotis atitinkamais kambariais ieškovė prašo palikti jau esamą tvarką. Atsakovas nurodo, jog jis šiuo metu naudojasi 9.87 kv.m. ploto (ind. 4-6) bei 14.43 kv.m. ploto (ind. 4-8) kambariais, iš kurių mažesniame gyvena jo pensijinio amžiaus mama, tačiau tikslinga būtu tenkinti šioje dalyje jo reikalavimą, nes 9.87 kv.m. ploto (ind. 4-6) kambaryje gyvena jo mama, kuriai reikia pastovios priežiūros ir šios priežiūros poreikis ateityje tik didės, o jis naudojasi 14.43 kv.m. ploto (ind. 4-8) kambariu, tarp šių kambarių įsiterpia 17.97 kv.m. ploto kambarys (ind. 4-7), kuriuo dabar naudojasi ieškovė; paskyrus ieškovui naudotis kambarius ind. 4-6 ir 4-7, juos skirtų tik bendra siena, kurioje tikslinga būtų atsakovui įsirengti bendrą įėjimą iš savo kambario į mamos kambarį, tokiu būdu sudarant maksimalias sąlygas atsakovui tinkamai, operatyviai prižiūrėti savo mamą bei ja rūpintis.

Siekiant išlaikyti nuosavybės socialinį ir ekonominį vertingumą bei užkirsti kelią naujiems buvusių sutuoktinių tarpusavio konfliktams, esant sutuoktinių reikalavimui, teismas nustato ir dalinamo buto naudojimosi tvarką (CK 4.81 straipsnis).

Be adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymui taikytini ir kiti kriterijai: socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, kuris reiškia, kad siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka taip pat turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, kuris reiškia, kad nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą pagal objektyvius kriterijus. Analizuojant atsakovo pasiūlytą naudojimosi ginčo butu tvarką matyti, jog ieškovei priskirtinas 14,43 m2 ploto kambarys, pažymėtas plane indeksu 4-8, yra nutolęs nuo kitos atsakovui siūlomo 17,97 m2 ploto tamsaus kambario, pažymėto plane indeksu 4-7 ir 9,87 kv. m. ploto kambario pažymėto plane indeksu 4-6. Pagal ieškovės siūlomą variantą jai priteistas kambarys būtų tarpe priteisiamų kambarių, iš abiejų pusių būtų bendros sienos, įėjimai į kambarius ind.4-7 ir ind.4-6 yra visiškai šalia vienas kito, tai suponuotų asmeninės erdvės apribojimą. Teismas sprendžia, kad atsakovo siūlomo naudojimosi buto kambariais tvarka yra racionalesnė. Tokia išvada daroma ir todėl, kad atsakovui nustačius naudojimąsi kambariais, pažymėtais indeksais 4-7 ir 4-6, o ieškovei kambariu, pažymėtu plane indeksu 4-8, naudojimasis priskirtu kambariu taps patogesnis bei racionalesnis, pagal tokią naudojimosi tvarką būtų sumažintos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių paaiškinimu, taip pat siekdamas jog ginčo buto padalinimas labiausiai atitiktų šalių interesus, siekiant šalims sumažinti iki minimumo susilietimo taškų bei galimas priežastis, galimybes konfliktams naudojantis ginčo butu bendrasavininkiams; įvertinus taip pat ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, jog ginčo bute gyvena atsakovo pensijinio amžiaus mama kuria rūpinasi ir prižiūri atsakovas, kuris siekia naudotis kambariu esančiu arčiausiai jo mamos naudojamo kambario; taip pat įvertinęs ir tai, jog šiuo metu esama naudojimosi kambariais ginčo bute tvarka nebuvo šalių tarpusavyje suderinta ir nustatyta jų susitarimu, o kilo spontaniškai ieškovei vienasmeniškai pasirinkus naudojimuisi kambarį (ind. 4-7) ir atsakovui tam neprieštaraujant siekiant išvengti tarpusavio konfliktų – ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsakovo nurodytų aplinkybių pagal priešieškinį neginčijo, iš esmės su jomis sutiko, todėl nėra pagrindo spręsti jog būtų tikslinga skirti naudotis šalims kambariais pagal esamą šiuo metu tvarką; daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą šioje dalyje ir padalinti ginčo butą adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 60/100 buto dalių ir paskirti jam naudotis 17.97 kv.m. ploto kambariu (ind. 4-7), 9.87 kv. m. ploto kambariu (ind. 4-6) bei ½ dalimi virtuvės (ind. 4-3), koridoriaus (ind. 4-1), tualeto (ind. 4-2), vonios (ind. 4-5), sandėlio (ind. 4-4); ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 40/100 buto dalių ir paskirti jai naudotis 14.43 kv.m. ploto kambariu (ind.4-8) bei ½ dalimi bendrų patalpų - virtuvės (ind.4-3), koridoriaus (ind.4-1), tualeto (ind.4-2), vonios (ind.4-5), sandėlio (ind.4-4).

Padalinus nurodytu būdu ginčo butą, ieškovei priteistina iš atsakovo kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį. Pateiktais byloje 2018 m. rugsėjo 4 d. Nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenimis nurodyto buto rinkos vertė yra 66 700 Eur; šios ginčo buto vertės šalys neginčija, ja vadovaujasi, todėl daroma išvada, jog ginčo buto rinkos vertė yra 66 700 Eur (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Ieškovei priteistino 40/100 ginčo buto dalių vertė būtų 26 680 Eur, atsakovui priteisino 60/100 dalių vertė būtų 40 020 Eur, todėl ieškovei priteistina 6 670 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę šio turto dalį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismo vertinimu toks ginčo buto padalinimas maksimaliai atitiktų šalių interesus, nesukels sunkumų šį turtą valdyti ir naudotis bendrai bei nesudarys sąlygų ginčams kilti ateityje, o tolesni buvusių sutuoktinių santykiai bus grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu ir skaičiavimu. Padalijus šį turtą, sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis).

Netenkinus ieškovės reikalavimo dalyje dėl ginčo buto padalinimo, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo dalyje priteisti iš atsakovo po 50,64 Eur per mėnesį mokamos kompensacijos, už naudojimąsi didesniu svetimu turtu, nei jam priklausanti dalis bendrosios nuosavybėje, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje netenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė prašo padalinti žemės sklypo 248/1539 dalis (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės, ir priteisti po 1/2 dalį natūra bei asmeninės nuosavybės teise šalims, kas sudaro po 124/1539 dalis žemės sklypo. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Ginčo dėl žemės sklypo padalinimo būdo ir sklypo vertės tarp šalių nėra, todėl teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą šioje dalyje, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir padalinos žemės sklypo 248/1539 dalys (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės, ir priteisiant po 1/2 dalį natūra bei asmeninės nuosavybės teise šalims, kas sudaro po 124/1539 dalis žemės sklypo (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė prašo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 885 Eur vertės, ir ieškovei priteisti iš atsakovo 942,50 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas sutinka, jog automobilis būtų priteistas jam, tačiau nurodo, jog automobilio vertė yra 1 000 Eur. Ieškovė šios transporto priemonės vertę įrodinėja pateiktais VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2018 m. kovo mėnesiui apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matosi, jog Mazda 6 Sport 2.0 CD, hečbekas, 2003 m. gamybos, variklio galia 89kW/121 AG, kaina be PVM yra 1 885 Eur. Atsakovo pateiktais VĮ Regitra duomenimis ginčo automobilis yra Mazda 6, pirmos reg. data 2003 metai; pateiktais panašių automobilių rinkos vertės duomenimis bei atsakovo paaiškinimais ginčo automobilio vertė yra 1 000 Eur; atsakovas taip pat paaiškino, jog ginčo automobilio modelis nėra Sport, kaip kad vertina ieškovė, todėl jo vertė yra mažesnė nei nurodo ieškovė. Kitų duomenų bei įrodymų apie automobilį bei jo vertę šalys bylos nagrinėjimo metu neteikė. Esant nurodytai situacija, šalims neteikiant naujų ir papildomų duomenų bei įrodymų apie ginčo automobilio vertę, įvertinus pateiktus duomenis bei įrodymus, teismas ginčo automobilio vertę nustato pagal šalių pateiktų duomenų aritmetinį vidurkis, todėl, vadovaujantis taip pat ir teisingumo, sąžiningumo principais, daro išvadą, jog ginčo automobilio vertė yra 1 442 Eur (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, atsakovui priteistinas 1 442 Eur vertės ginčo automobilis, o ieškovei priteisina iš atsakovo 721 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią šio turto dalį (CPK 185 straipsnis).

Dėl kreditorinių reikalavimų

Padalijamas turi būti tiek sutuoktinių bendro turto aktyvas, tiek ir pasyvas (skolos, prievolės). Tai reiškia, kad pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, o bendrosios – dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

CK 3.109 straipsnis numato, jog bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-6 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas įgytas pagal 2016 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Butui įsigyti sutuoktiniai 2016 m. kovo 29 d. su AB Swedbank banku sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jiems, kaip solidariems skolininkams, buvo suteiktas 32 600,47 Eur kreditas iki 2027 m. kovo 15 d. Šalys prašo nustatyti, kad įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį jis vykdys kartu ir kartu paliekant šalis solidariais skolininkais. Įvertinus tai, kad sutuoktiniai minėtą prievolę prisiėmė bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti, taip pat tai, kad solidarus prievolės pobūdis yra aiškiai įtvirtintas sutuoktinių ir banko sutartyje, teismas daro išvadą, jog šalių prievolė kreditoriui AB Swedbank bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendra solidarioji sutuoktinių prievolė (CPK 178 straipsnis).

Dėl kompensacijos už solidarios prievolės įvykdymą

Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita)(CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įstatymu nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymas taip pat nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.98 straipsnis). Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos. Tai reiškia, kad atsakovas, pagrįsdamas savo reikalavimą, turi įrodyti, jog panaudojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas ginčo buto įgijimui.

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 23 500 eurų dydžio piniginę kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą. Byloje nustatyta, kad atsakovas iki santuokos su ieškove turėjo asmeninės nuosavybės teisėmis butą (duomenys neskelbtini); taip pat nustatyta, jog atsakovas šį butą 2000 m. birželio 16 d. pardavė už 62 000 Lt (17 956,44 Eur); tą pačią dieną, t.y. 2000 m. birželio 16 d., šalys įgijo butą (duomenys neskelbtini), už 50 000 Lt ( 14 481 Eur), t.y. už atsakovo asmenines lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini)– nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo, jas pripažino ir jomis vadovavosi (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Taip pat nustatyta, jog šalys butą (duomenys neskelbtini), pardavė 2016 m. gegužės 10 d. už 48 000 Eur; nurodyta 48 000 Eur suma už parduotą butą (duomenys neskelbtini), buvo gauta : 1 000 Eur prieš sutarties sudarymą, 6 200 Eur į ieškovės sąskaitą pirkėjas pervedė 2016 m. gegužės 10 d., 20 800 Eur pirkėjas pervedė į ieškovės sąskaitą 2016 m. gegužės 24 d.; iš viso į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 27 000 Eur, taip pat 20 000 Eur buvo iš karto pervesta AB Swedbank kaip išankstinis kredito grąžinimas pagal 2016 m. kovo 29 d. Kredito sutartį Nr. l6-027826-FA; 64 000 Eur kreditas panaudotas buto (duomenys neskelbtini), pirkimui. Šalys 2016 m. kovo 29 d. nupirko butą (duomenys neskelbtini), su žeme už 67 100 Eur: 3 100 Eur sumokėjo prieš sutarties sudarymą, o 64 000 Eur buvo banko kreditas pagal 2016 m. kovo 29 d. Kredito sutartį su Nr. l6-027826-FA. Taigi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančiais pinigais, t.y. 47 000 Eur už parduotą butą (duomenys neskelbtini), buvo padengta šalių bendra paskola pagal Kredito sutartį Nr. l6-027826-FA tokiu būdu : - 20 000 Eur išankstinis paskolos grąžinimas pervedant iš karto buto (duomenys neskelbtini) pirkėjų, - 27 000 Eur apmokėta iš ieškovės sąskaitos, pinigais gautais už parduotą butą (duomenys neskelbtini) (2016 m. rugsėjo 15 d. - 10 000 Eur , 2017 m. rugsėjo 15 d. - 10 000 Eur , laikotarpiu 2016 m. gegužės 15 d. – 2018 m. kovo 29 d. - 7 000 Eur mėnesinės kredito įmokos).

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog butas (duomenys neskelbtini), iš esmės buvo pagerintas, t.y. suremontuotas bei įsigyjant virtuvės, vonios įrangą bei baldus jos asmeninėmis lėšomis, tokiu būdu šio buto vertė ženkliai pakito, t.y. buto vertė pakilo, todėl pinigai sumoje 48 000 Eur, gauti 2016 metais pardavus butą (duomenys neskelbtini), yra įvertinti ir ieškovės panaudotas asmenines lėšas pagerinant šį butą. Nurodytas aplinkybes ieškovė įrodinėjo gautais iš savo mamos dovanos pinigais, t.y. 14 350 Lt bei 7 000 Lt, taip pat pagal paskolos raštelį gautais 3 000 Lt. Kaip matosi iš ieškovės byloje pateiktų 2017 m. lapkričio 27 d. „Swedbank“ AB ieškovės banko sąskaitos išrašo V. O. 2011 m. spalio 18 d. pervedė į ieškovės sąskaitą banke 14 350 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta – skolos grąžinimas; taip pat iš pateikto 2017 m. gruodžio 4 d. „Swedbank“ AB ieškovės banko sąskaitos išrašo matosi, jog O. D. A. 2008 m. gruodžio 18 d. pervedė į ieškovės sąskaitą banke 7 000 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta – sąskaitos papildymas. Atsakovas šias ieškovės nurodytas aplinkybes apie nurodyto buto pagerinimą asmeninėmis ieškovės lėšomis neigia, nurodo, jog žino kad ieškovė gavo 7 000 Lt iš savo motinos už jos motinos parduotą turtą, kam šie pinigai buvo naudojami atsakovas nežino, tačiau šie pinigai nebuvo panaudoti buto remontui ar jo pagerinimui, nes ieškovės dukra važinėjo į keliones ir tam reikėjo lėšų, taip pat ieškovė darėsi kelias plastines operacijas ir už visą tai mokėjo; dėl ieškovės gautų 2011 metais 14 350 Lt atsakovas žino, šie pinigai buvo panaudoti šeimos pragyvenimui, nes atsakovas tuo metu 7 mėnesius buvo nedarbingas, nes buvo susilaužęs koją ir negavo pajamų, buto remontui ar pagerinimui nurodyti pinigai nebuvo panaudoti, nes visi remontai baigėsi jau 2006 metais; nurodytame bute buvo remontuojama vonia, virtuvė, šie darbai buvo apmokami naudojant pinigus iš DnB banko gauta 20 000 Lt paskola, ir ši paskola grąžinta iš bendrų šeimos pajamų – ieškovė šių atsakovų nurodytų aplinkybių iš esmės neneigė; parduodant nurodytą butą prieš 10 metų padaryti darbai bute neturėjo jokios įtakos parduodamo buto kainai, dėl to atskirai nebuvo aptarta su pirkėju parduodant, naujas pirkėjas įsigytame bute padarė visiškai naują remontą ir atsakovas tai matė, nes buvo užėjęs į parduotą butą po naujo remonto padarymo; buto vertė kito dėl elementarių, objektyvių rinkos pokyčių kylant nekilnojamojo turto kainai, o ne dėl koridoriaus ar vonios kambario remonto; be to investicija į buto remontą nėra tolygu buto vertei, tuo labiau jo ieškovė jokių įrodymų dėl jos nurodomos investicijos prieš 10 metų kiekio, apimties, vertės, jos galimos įtakos buto vertei nepateikė, o tik vadovavosi bendro pobūdžio teiginiais. Byloje ieškovės pateikti 2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. gruodžio 4 d. „Swedbank“ AB ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtina faktą, jog ieškovei O. D. A. 2008 m. gruodžio 18 d. pervedė į sąskaitą banke 7 000 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta – sąskaitos papildymas, bei, V. O. 2011 m. spalio 18 d. pervedė 14 350 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta – skolos grąžinimas, tačiau vien šis pinigų pervedimo faktas, nesant byloje daugiau jokių ieškovės nurodomų aplinkybių dėl šių asmeninių lėšų panaudojimo buto pagerinimui patvirtinančių duomenų bei įrodymų, esant tarp šalių ginčui dėl nurodytų aplinkybių, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės nurodytos 21 350 Lt lėšos buvo panaudotos/galėjo būti panaudotos nurodyto buto remontui bei pagerinimui (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tuo pačiu įvertinama ir tai, jog 2011 m. spalio 18 d. bankiniame pavedime pervedant 14 350 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta – skolos grąžinimas – nurodytų aplinkybių teismo posėdžio metu ieškovė iš viso negalėjo paaiškinti. Ieškovės pateiktas 2000 m. birželio 1 d. Paskolos raštelis 3 000 Lt sumai, teismas nevertinamas kaip leistinas, tinkamas, objektyvus įrodymas ieškovės nurodytų aplinkybių patvirtinimui, kadangi teismo posėdžio metu tiek pati ieškovė, tiek liudytoja paaiškino, jog raštelis atgaline data buvo ieškovės ir liudytojos surašytas bei pasirašytas 2018 m jau prasidėjus šios bylos nagrinėjimui, be to liudytoja paaiškino, jog ji nepamena kada skolino pinigus ieškovei ir ieškovei pasakė surašyti paskolos raštelį taip, kaip reikia ieškovei (CPK 178 straipsnis). Todėl, įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, ieškovės pateiktus motyvus, argumentus bei įrodymus dėl to, jog šalių 2016 m. kovo 29 d. kredito sutartis Nr. l6-027826-FA su AB Swedbank buvo vykdoma tik iš bendrų šalių pajamų ir/arba iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis, teismas laiko nepakankamais bei nurodytas aplinkybes neįrodytomis (CPK 178 straipsnis). Teismas tuo pačiu įvertina ir atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ginčo metu jo giminaičiai asmeniškai jam perdavė taip pat pinigines lėšas, tačiau, nors jos buvo asmeninėmis atsakovo lėšomis, tačiau jis jas naudojo bendrų šeimos poreikių tenkinimui – ieškovė teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių neneigė, jas iš esmės pripažino (CPK 178 straipsnis).

Nustatyta, jog šalių prievolė pagal 2016 m. kovo 29 d. kredito sutartį Nr. l6-027826-FA su AB Swedbank yra solidari, ginčo dėl to nėra; bylos duomenimis šios solidarios prievolės vykdymui ieškovė panaudojo 47 000 Eur atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančių lėšų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės. Įvertinus išdėstytą, ieškovė atsakovui privalo grąžinti pusę lėšų, sumokėtų atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiais pinigais bankui, vykdant solidarią prievolę, todėl priešieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir atsakovui priteistina iš ieškovės priteistina 23 500 Eur kompensacija už solidarios prievolės įvykdymą (CPK 178 straipsnis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CK 93 straipsnio 2 dalį, jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos duomenimis ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas - už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti sudaro 550 Eur. Atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas - už priešieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1 250 Eur.

Patenkinus ieškinį iš dalies ir priešieškinį pilnai, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 str. 1 d.). Žyminis mokestis šalims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikštų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, išskaičiavus jau sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovės mokėtina žyminio mokesčio suma pagal pateiktus ieškinio reikalavimus yra 655 Eur, ieškovė pateikdama ieškinį pateikė duomenis, jog sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškinį patenkinus iš dalies valstybei iš ieškovės priteistina 220 Eur žyminio mokesčio; ieškovei iš atsakovo priteistina 275 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovo mokėtina žyminio mokesčio suma pagal pateiktus priešieškinio reikalavimus yra 603,75 Eur, atsakovas pateikdamas priešieškinį pateikė duomenis jog sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, todėl pilnai patenkinus priešieškinio reikalavimus, atsakovui priteisina iš ieškovės 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma, valstybei iš ieškovės priteistina 503,75 Eur žyminio mokesčio; atsakovui iš ieškovės priteistina 1 250 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1dalies 1 punktas, 6punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti pilnai.

Panaikinti santuokos apskaitos įrašą, padarytą 1998 m. gegužės 13 d. Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo apskaityta ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Viduklės Šv.Kryžiaus bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. G. palikti santuokinę pavardę – „G.“.

1. Butą su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63.96 kv. m. bendro ploto, 66 700 Eur (šešiasdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų eurų) vertės ir atsakovui G. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 60/100 buto dalių, 40 020 Eur (keturiasdešimt tūkstančių dvidešimt eurų) vertės, ir paskirti atsakovui naudotis 17.97 kv.m. ploto kambariu (ind. 4-7), 9.87 kv. m. ploto kambariu (ind. 4-6) bei ½ dalimi virtuvės (ind. 4-3), koridoriaus (ind. 4-1), tualeto (ind. 4-2), vonios (ind. 4-5), sandėlio (ind. 4-4); ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 40/100 buto dalių, 26 680 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt eurų) vertės, ir paskirti ieškovei naudotis 14.43 kv.m. ploto kambariu (ind.4-8) bei ½ dalimi bendrų patalpų - virtuvės (ind.4-3), koridoriaus (ind.4-1), tualeto (ind.4-2), vonios (ind.4-5), sandėlio (ind.4-4); ieškovei R. G. priteisti iš atsakovo G. G. 6 670 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų) piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę buto dalį;

2. Žemės sklypo 248/1539 dalis, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieno šimto eurų) vertės ir ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį žemės sklypo, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) vertės, atsakovui G. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį žemės sklypo, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) vertės;

3. Transporto priemonę Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1 442 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) vertės ir atsakovui G. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1 442 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) vertės; ieškovei R. G. priteisti iš atsakovo 721 Eur (septynis šimtus dvidešimt vieną eurą) kompensaciją už atsakovui tenkančią transporto priemonės dalį

Nustatyti, jog šalių prievolė kreditoriui „Swedbank“ akcinė bendrovė pagal 2016 m. kovo 29 d. Kredito sutartį Nr. 16-027826-FA yra solidari ieškovės R. G. ir atsakovo G. G. prievolė.

Priteisti atsakovui G. G. iš ieškovės R. G. 23 500 Eur (dvidešimt tris tūkstančius penkis šimtus eurų) kompensaciją už solidariosios prievolės įvykdymą.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iškovei R. G. iš atsakovo G. G. 275 Eur (du šimtus eurų septyniasdešimt penkis) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui G. G. iš ieškovės R. G. 1 350 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. G. 723,75 Eur (septynis šimtus dvidešimt tris eurus 75 centus) žyminio mokesčio.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.